Infarkti i miokardit, si bėhet rehabilitimi i tė sėmurėve

Autori i Lajmit: red.
Ataku i zemrės ose tromboza koronare ėshtė vdekja e njė pjese tė muskulit tė zemrės si rezultat i mbylljes apo ngushtimit tė arteries sė zemrės e qė nuk lejon tė qarkullojė gjaku pėr tė ushqyer atė pjesė tė zemrės. Te infarkti i miokardit, arteriet koronare qė e furnizojnė zemrėn me gjak tė freskėt e tė ngopur me oksigjen, ngushtohen. Njė nga shkaqet e infarktit tė zemrės ėshtė arteroskleroza

Arteroskleroza, ėshtė gjendja kur pikat e materieve yndyrore si kolesteroli shtresohen nė muret e brendshme tė arterieve. Qelizat e gjakut mund tė ngjiten pėr pjesėn e dėmtuar dhe krijohet mpiksje. Kur formohet mpiksja e gjakut, qarkullimi i gjakut mund tė ndėrpritet tėrėsisht nėpėr arterie qė provokojnė atakun e zemrės. Infarkti mund tė shkaktohet edhe nga spazma e zgjatur i arterieve tė zemrės dhe trashėgimia.
Nėse njė apo me shumė anėtarė familjeje kanė pasur ngushtim tė arterieve koronare, risku ėshtė pėr atakun e zemres mė i madh, dmth faktori trashėgues ka rėndėsi tė veēantė. Infarkti i zemrės atakon njerėzit nė moshėn 60-70 vjeē, mė tepėr meshkujt. Shenjat e atakut rėndom paraqiten befasisht si: dhembje shtrėnguese, shtypėse e rėndė dhe depėrtuese nė mesin e kraharorit qė shtrihet ne qafė, duar e sidomos nė dorėn e majtė, zbehje e lėkurės dhe djerėsitje, humbja e frymėmarrjes, mundim e shqetėsim,
shqetėsim i pėrcjellė me frikėn nga vdekja.
Nėse vėreni kėto shenja, atėherė kemi tė bėjmė me atakun e zemrės, dhe menjėherė duhet tė lajmėroni mjekun. Mirėpo ka persona qė e pėrjetojnė infarktin mė qetė me shenja si humbje frymėmarrjeje, plogėshti, djersitje dhe zbehje. Ky infarkt manifestohet tek tė moshuarit dhe tek ata qė vuajnė nga tensioni i lartė i gjakut apo nga diabeti. Diagnostikimi bėhet nė bazė tė ankesave, dhembjeve anginoze, EKG-sė, pastaj bėhet angiografia,angioplastika koronare pėr tė mundėsuar zgjerimin e arteries sė ngushtuar. Radiografia dhe ekografia na jep tė dhėna mbi gjendjen funksionale tė barkushes sė majtė dhe zonat akinetike. Mjekimi nga infarkti i zemrės bėhet nė njėsitė koronare, intensive tė klinikave speciale ku bėhet monotori pėr kontroll tė panderprerė tė punės sė zemrės. Qėllimet e mjekimit janė: zvogėlimi i dhembjeve dhe rivendosja e furnizimit me gjak tė muskulut tė zemės, pėr tė zvogėluar dėmtimin e zemrės dhe mbrojtur komplikimet e mėtejshme. Kėtyre tė sėmurėve u duhet siguruar trajtim i veēantė dhe kujdes intensiv, pastaj duhen aplikuar tė gjitha procedurat mjekėsore dhe reanimuese kardiorespiratore kur paraqitet nevoja. Nė fillim tė mjekimit, tė sėmurit i duhet siguruar qetėsi absolute dhe moslėvizje. Mund tė pėrdoren kėto medikamente pėr mjekim: analgjezikėt, nitroglicerini, antidritmikėt dhe terapi tjetėr shtesė. Analgjezikėt janė tė parėt qė aplikohen tek tė sėmurėt.
Nitroglicerina nė infuzion qė ndikon nė zgjerimin e arterieve tė zemrės dhe pėrmirėsimin e furnizimit me gjak tė indit tė zemrės. Antiaritmikėt (Lidocim) jepet si mbrojtje e ērregullimeve tė ritmit, por edhe pėr mjekim.Kjo terapi mund tė jepet para dhe gjatė transportimit tė pacientit deri nė entin mjekėsor. Beta- bllokatorėt (metoprolal, propranol, atenolol) pėrdoren te ērregullimet e punės sė zemrės dhe tė qarkullimit tė gjakut. Digitaliset, digoksin -kardiotomik qė e rrisin forcėn e konstruksionit tė muskulit tė zemrės. Diuretikėt ndihmojnė nė rritjen e volumit tė ekskretimit tė urinės duke eliminuar sasi tė tepėrt tė
längjeve nga trupi. Barnat trombolitike pėrdoren pėr tė shkatėrruar koagulimin e gjakut qė e ka mbyllur arterien e zemrės. Kjo terapi aplikohet nė gjashtė orėt e para tė atakut tė zemrės. Terapia antikoagulante (heparin). Nė rast nevoje bėhet angjoplastika koronare urgjente, ku bėhet hapja e arteries sė mbyllur. Gjatė kėtij intervenimi vihet stenti, qė e sigurin hapjen e arteries sė mbyllur. Nėse arteria koronare plotėsisht ėshtė e mbyllur atėhere bėhet intervenimi kardiokirurgjik me graft e nėse kemi aritmi bėhet pejsmejkeri. Nė shėrbimin e kujdesit intensiv dhe njėsitė koronare kemi programin e mjekimit tė mėtejshėm.Ju lejohet qė pas 24-48 orė nga pak dhe tė ngriteni nga krevati, e mė vonė fillon rehabitimi i plotė.

Qėllimet e mjekimit janė: zvogėlimi i dhembjeve dhe rivendosja e furnizimit me gjak tė muskulut tė zemės, pėr tė zvogėluar dėmtimin e zemrės dhe mbrojtur komplikimet e mėtejshme. Kėtyre tė sėmurėve u duhet siguruar trajtim i veēantė dhe kujdes intensiv, pastaj duhen aplikuar tė gjitha procedurat mjekėsore dhe reanimuese kardiorespiratore kur paraqitet nevoja

Ka persona qė e pėrjetojnė infarktin mė qetė me shenja si humbje frymėmarrjeje, plogėshti, djersitje dhe zbehje. Ky infarkt manifestohet tek tė moshuarit dhe tek ata qė vuajnė nga tensioni i lartė i gjakut apo nga diabeti

Jeta pas infarktit tė miokardit
Ndryshimi nė mėnyrėn e tė ushqyerit, mbajtja e peshės sė trupit, ndėrprerja e pirjes sė duhanit si faktor i rėndėsishėm nė mbrojtjen nga ataku i zemrės, moskonsumimi i alkoolit, pėrdorimi i ushqimit me sa mė pak yndyrna. Nėse keni kolestorolin e rritur nė gjak, atėherė duhet tė pėrdorni barna pėr zvoglimin e tij si (vaj peshku, klofibrat, kolestipol etj.)Ushqimi me mė pak kripė, aktiviteti fizik i shtuar duke filluar nga shėtitjet e lehta prej 1,5-3 km nė ditė. Nė kėtė mėnyrė do tė arrini kondicionin fizik pėr tė bėrė vrapime tė
ngadalshme, not tė sforcuar deri nė gjysmė ore nė ditė. Tentoni t i ikni shtresit. Pas pėrmirėsimit, nė mėnyrė graduale do filloni t i ktheheni jetės normale.

Aritmia
Zemra ėshtė njė organ perfekt, pėrsa i pėrket mėnyrės se si ajo funksionon. Aktiviteti i saj ėshtė automatik dhe ritmik, njėkohėsisht. Quhen normale rrahjet e zemrės, qė nė kushte qetėsie luhaten nga 50 deri nė 80 pėr njė minutė. Koha nga rrahja nė rrahje ėshtė e njėjtė, nėse vėrejmė mė pak, se 50 minuta dhe mė shumė se 80 rrahje pėr minutė, si dhe mungesė tė rregullshmėrisė, atėherė kemi aritmi. Ērregullimet mė tė shpeshta tė ritmit janė takikarditė, tė cilat ndryshe njihen edhe si rrahje jo tė shpeshta, por tė ērregullta tė zemrės. Njė tjetėr lloj i aritmisė ėshtė esktasistolat, tė cilat janė rrahje jashtė radhės normale tė njė zemre tė shėndoshė. Ērregullimet e ritmit ndodhin si nė zemėr tė sėmurė, ashtu edhe nė njė zemėr tė shėndoshė.

Simptomat
Rrahje tė shpeshta tė zemrės
Rrahje tė ērregullta tė zemrės
Personave u duket sikur zemra ndalon pėr pak
Rrahje tė forta pas ndalesės
Gjendjet e ankthit, pėr njė pjesė tė pacientėve
I sėmuri nuk mund tė flejė dot nė krahun e zemrės
Gjendje tė fikėti
Ndonjėherė dhe deri nė humbje tė vetėdijes

Kėshillat
Vizitė tek mjeku specialist
Kryerje tė elektrokardiogramės (EKG)
Mospėrdorim tė ilaēeve pa kėshillė nga mjeku
Tė korrigjohet pesha pėr ata qė janė mbipeshė
Ndryshim tė ushqyerjes, kur ka hipertension
Kufizim tė yndyrnave me bazė shtazore
Kufizim tė sheqerit dhe brumėrave
Aktivitet fizik, sipas kėshillės sė mjekut

Ky lajm ėshtė publikuar: 25/09/2008

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Ballkan

Publikuar nga: Ballkan

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos