Infeksionet e veshit mund te ēojnė nė meningit

Autori i Lajmit: red.
Ėshtė e zakonshme qė pezmatimi i veshit tė nisė me ftohje. Virusi i ftohjes ia bėn tė vėshtirė surrzlave nė hundė dhe veshė tė mbrohen ndaj baktereve. Nėse bakteret shumohen, krijohet lehtė njė infeksion me qelb nė veshin e mesėm. Infeksionet janė mė tė zakonshme gjatė muajve tė ftohtė tė vitit. Qė fėmijėt kanė dhimbje nė vesh, mund tė ketė pėr shkak edhe diēka tjetėr, si pėr shembull virusin e ftohjes, pezmatimin e kanalit tė veshit dhe ndonjė shqetėsim me nyjėn e nofullės. Pezmatimet e veshit mund tė ndahen nė nėngrupe tė shumta, ku mė tė zakonshmet janė pezmatimi i menjėhershėm me qelb i veshit dhe rrufa e veshit. Me pezmatim tė menjėhershėm tė veshit kihet ndėrmend njė malcim i qelbėzuar nė veshin e mesėm i cili nis papritur, zgjat pak kohė dhe qė mund tė vėrtetohet gjatė njė vizite tė thjeshtė tė mjekut. Nė rastin e rrufės, lėngu nė veshin e mesėm nuk ėshtė i qelbėzuar.
Otit Media Akut (OMA)
Eshtė njė nga diagnozat me te shpeshta pediatrike si dhe diagnoza mė e shpeshtė nė recetat e antibiotikėve. Piku ėshtė nė moshat 6 muajsh-15 muajsh me njė pik tė dytė nė moshėn 5 vjeē. 2/3 e fėmijėve deri 1 vjeē dhe 90% e fėmijėve nėn 2 vjeē kanė kaluar tė paktėn njė edisod tė otit akut. Otit Media ėshtė inflamacion i veshit tė mesėm, qė shpesh shoqėrohet me likid nė veshin e mesėm, me fillim tė shpejtė tė shenjave dhe simptomave tė tilla si temperatura e lartė, dhimbje veshi, irritueshmėri dhe pamje anormale Sėmundja shfaqet pa shenja infeksioni akut. Nėse likidi ėshtė i pranishėm mbi 4 muaj, quhet kronik. Ka tipe tė ndryshme tė infeksioneve tė veshit, disa kėrkojnė pėr tė kaluar, tė paktėn dy kura me antibiotikė oralė.
Infeksionet respiratore ēojnė nė infeksione tė veshit
Fėmijėt preken mė shpesh nga infeksionet e veshit, sepse tubi i Eustakit ėshtė mė i shkurtėr, mė fleksibėl dhe mė pak efektiv nė pastrimin e sekrecioneve. Infeksioni OMA zakonisht vjen si ndėrlikim i njė infeksioni respirator tė sipėrm viral. Sekrecionet dhe inflamacioni shkaktojnė relativisht njė mbyllje tė tubave tė Eustakit dhe normalisht mukoza e veshit tė mesėm, qė thith ajrin nė veshin e mesėm, nėse ky ajėr, nuk zėendėohet pė shkak tėbllokimit tėtubave, atėherė gjenerohet njė presion negativ duke shkaktuar grumbullim likidi seroz. Ky likid nė veshin e mesėm ėshtė njė mjedis pjellor pėr rritjen mikrobiale dhe, nėse rritja ėshtė e shpejtė, do tė ketė njė infeksion nė veshin e mesėm.
Faktorėt e infeksionit dhe diagnoza
Faktorė risku madhorė janė anomali tė lindura tė kockave tė veshit, duhanpirja, ekspozimi me njė numėr tė madh fėmijėsh, trashėgimia. Po ashtu, pėrdorimi i biberonit pėrtej 6 muajsh e rrit riskun, ndėrkohė qė ushqyerja me gji pėr tė paktėn 6 muaj jep mbrojtje.
Simptomat e infeksioneve tė veshit janė janė jo specifike si temperaturė e lartė, dhimbje veshi, kruarje veshi, irritueshmėri, ulje dėgjimi, letargji, anoreksi, tė vjella me ose pa diarre. Te foshnjat, irritueshmėria mund tė jetė e vetmja simptomė dhe tė mos ketė tė tjera. Edhe dylli i tepėrt mund ta bllokojė kanalin e veshit dhe prodhimi me tepricė i tij kėshillohet tė hiqet te mjeku me kyretė, jo me mjete tė rastit nė shtėpi, pasi jo rrallė mund tė infektohet veshi ose mund tė dėmtohet nga sendet e forta timpani i veshit.
Mund tė shkaktohet eritema e veshit nga temperatura e lartė, tė qarat apo traumatizimi si heqja e dyllit.

Anagjezia
Trajtimi kryesor, paracetamoli dhe ibrufeni
“Shumė raste tė infeksionit akut tė veshit kanė dhimbje, por mjekėt nuk e konsiderojmė otalgjinė si diēka dytėsore, qė nuk kėrkon vėmendje. Pavarėsisht nėse pėrdoren antibiotikė apo jo, menaxhimi siē duhet i dhimbjes nė 24 orėt e para ėshtė i domosdoshėm. Trajtimi kryesor nuk janė antibiotikėt, por analgjezikėt si paracetomoli apo ibuprofeni. Shumica e fėmijėve kane aq dhimbje, sa fėrkojnė veshin, nuk flenė mirė dhe janė tė irrituar. Analgjezikėt janė shumė tė rėndėsishėm nė 24 orėt e para, sidomos para se tė vihet fėmija nė gjumė. Pas 24 orėsh, rreth 60% e fėmijėve ndihen mė mirė dhe brenda pak ditėsh 80-90% ndihen mirė. Antibiotikėt nuk luajnė rol nė uljen e dhimbjes nė 24 orėt e para dhe mė pas kanė shumė- pak efekt mbi dhimbjen. Pėrdoren Paracetomol 15 mg/kg ēdo 4-6 orė ose Ibuprofen 10 mg/kg ēdo 6-8 orė dhe nėse ka dhimbje shumė tė fortė duhet tė vijė nė ORL, pra tek ne pėr timpanocentezė.

Ndėrtimi i organit
Veshi i jashtėm pėrbėhet nga llapa e veshit, kanali i dėgjimit dhe daullja e veshit. Veshi i mesėm pėrbėhet nga tre kockėzat e veshit ēekani, zengjini, kudhra, dy fije muskujsh, dy fije nervore si dhe tubin qė lidh grykėn me veshin qė hapet, p.sh. duke shfryrė hundėt me gojė tė mbyllur), barazon presionin ndėrmjet tyre gjė qė ndihet sikur kur veshi "kėrcen". Veshi i brendshėm pėrbėhet nga kėrmilli, qė shėrben pėr transmetimin e lėkundjeve mekanike nė impulse nervore, dhe labirinti, ose i quajtur organi vestibular, qė nuk i shėrben dėgjimit por ekuilibron dridhjet.

Kruarja apo veshi i notarėve ėshtė njė infeksion qė shfaqet gjatė sezonit veror pas larjes nėpėr basene. Tė moshuarit mund tė preken nga infeksionet e veshit qė janė tė rrezikshme dhe nganjėherė shkaktojnė edhe paraliza tė muskujve tė fytyrės
Pyetje
A ka risk, qė nėse nuk trajtohet me antibiotikė, fėmija tė zhvillojė infeksione tė tjera?
Studimet tregojnė, qė nėse fėmijėt ndiqen rregullisht dhe marrin antibiotikė vetėm nėse simptomat keqėsohen, atėherė mospėrdorimi i antibiotikėve nuk ēon nė shtimin e ndėrlikimeve. Studimet ndryshojnė nė varėsi tė moshės tė fėmijėve dhe shkallės sė sėmundjes. Nė bazė tė tyre vendoset, nėse do tė observohet me trajtim simptomatik apo do tė trajtohet me antibiotikė.Mospėrdorimi i antibiotikėve nė raste me OMA nuk ēon nė rritjen e riskut tė perforacionit- humbje dėgjimi apo OMA tė anės tjetėr apo tė pėrsėritur. A ka risk tė rritur pėr mastoidit apo meningit mostrajtimi me antibiotikė i OMA? Mastoiditi ėshtė shumė i rrallė. Nė njė studim ishte 1 rast nė 2202 edhe ai ishte trajtuar me penicilinė.

Faktorėt e riskut
Mbrojta nga infeksionet e bebeve ul prevalencėn nė vitet e tjerė tė jetės
Jo biberonit dhe ushqyerjes sė fėmijės shtrirė
Predispozita gjenetike, gjinia mashkull, lindja prematurė, anamnezė familjare pėr OM rekurrent, prania e fėmijėve tė tjerė, status i ulėt socio-ekonomik janė faktorė qė favorizojnė sėmundjet e veshit. Gjatė vitit tė parė dhe fėmijėrisė sė hershme, ndėrhyrjet mund tė ulin incidencėn; tė tilla si, ulja e incidencės sė infeksioneve respiratore duke ndryshuar vajtjen nė kopsht; ushqyerja me gji pėr tė paktėn 6 muaj dhe mėnjanimi i ushqyerjes me shishe, nė kurriz dhe ulja apo eleminimi i pėrdorimit tė biberonit nė 6 muajt e dytė tė jetės. Po kėshtu, ulja e ekspozimit ndaj duhanpirjes ndikon nė uljen e shfaqjes dhe pėrsėritjes sė OMA. Ecuria a natyrshme e OMA ėshtė shėrimi spontan nė shumicėn e rasteve. Mund tė ndodhė mosshėrimi i plotė dhe formimi i njė likidi tė zgjatur ose formimi i njė perforacioni kronik me ose pa rrjedhje. Pas shėrimit tė OMA mbetet likid nė veshin e mesėm pėr rreth 6 javė. 20% persiston dhe ekziston frika se mos kjo shkakton ulje dėgjimi tė lehtė-moderuar duke ndikuar nė formimin gjuhėsor dhe akademik tė fėmijės. Trajtimi fillestar ėshtė thjesht observimi. Mė parė pėrdorej prednisolon 1mg/kg/ditė ndarė nė 2 doza pėr 7 ditė, por ai ka vetėm efekt afat-shkurtėr nė pakėsimin e likidit, por jo efekt afat-gjatė nė parandalimin e humbjes sė dėgjimit. Nėse likidi nė veshin e mesėm persiston mbi 4 muaj atėherė duhet bėrė audiometria dhe nėse ka rėnie dėgjimi mbi 20 dB bilateral, duhen vendosur tuba ventilimi nėn 3 vjeē.

Ky lajm ėshtė publikuar: 06/09/2008

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Ballkan

Publikuar nga: Ballkan

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos