Shkolla e Policisė, ushtrimet qė do tė jepen nė testin fizik pėr kandidatėt

216 fituesit e testit me shkrim do tė kalojnė njė tjetėr provė

Laureta Rryēi
Faza e dytė qė do t’i nėnshtrohen aplikantėt qė konkurrojnė pėr Shkollėn e Policisė ėshtė testi fizik. Ndėrsa kanė dalė fitimtar nė fazėn e parė, nė testin me shkrim njė tjetėr provė ndoshta edhe mė e vėshtirė i pret ata. Gazeta “Albania” publikon nė numrin e sotėm ushtrimet qė do tė kenė ata pėr tė superuar testin fizik.
Testi me shkrim
Vetėm dy ditė mė parė nė ambientet e “Pallatit tė Kongreseve” u zhvillua testimi me shkrim i konkurrentėve qė kanė aplikuar pėr tė ndjekur Shkollėn Bazė tė Policisė. Nė testimin me shkrim morėn pjesė 1.034 nga kandidatėt qė kishin aplikuar nė tė gjithė vendin. Pas pėrfundimit tė testimit me shkrim, nisur nga pikėt e grumbulluara u kualifikuan fitues pėr kėtė fazė tė konkurrimit 216 nga kandidatėt qė kanė aplikuar. Testimi me shkrim ėshtė faza e parė e pėrzgjedhjes sė kandidatėve qė do tė ndjekin kursin pėr Patrullėn e Pėrgjithshme. Rezultatet e testimit me shkrim u nxorėn nė prani tė kandidatėve pjesėmarrės dhe korrigjimi i tyre u bė me skaner.
Testi fizik
Nga data 12 deri me datėn 15 gusht fituesit e testimit me shkrim do i nėnshtrohen testimit fizik, i cili do tė zhvillohet nė Akademinė e Policisė “Arben Zylyftari”. Nė datėn 12 gusht, nė orėn 07.00’, do tė paraqiten pėr testimin fizik kandidatėt nga numri rendor 1 deri nė numrin rendor 54. Nė datėn 13 gusht, nė orėn 07.00’, do tė paraqiten pėr testimin fizik kandidatėt nga numri rendor 55 deri nė numrin rendor 108. Nė datėn 14 gusht, nė orėn 07.00’, do tė paraqiten pėr testimin fizik kandidatėt nga numri rendor 109 deri nė numrin rendor 162. Nė datėn 15 gusht, nė orėn 07.00’, do tė paraqiten pėr testimin fizik kandidatėt nga numri rendor 163 deri nė numrin rendor 216. Nė pėrfundim tė tė gjithė procesit do tė pėrzgjidhen pėr tė vazhduar kursin e formimit bazė policor 150 nga kandidatėt qė kanė aplikuar.



TESTI FIZIK I APLIKANTĖVE PĖR NĖ SHKOLLĖN E POLICISĖ
TEST PER VENDIMET NE DILEME
1. Po veproj i shtyrė nga zemėrimi, lakmia apo zilia?
2. A ėshtė ligjor ky vendim?
3. Do tė mė mbėshteste familja?
4. Si do tė ndihem pėr kėtė pas 20 vjetėsh?
5. E vlen tė rrezikoj punėn dhe karrierėn time?
6. Ēfarė do tė bėja po tė mė filmonin?
7. Njerėzit e mi tė dashur do tė ndiheshin krenarė apo tė turpėruar?
8. A po e zbatoj “Rregullin e Artė”?
Administrimi i Serisė sė Testit tė Pėrgatitjes Fizike (STPF)
STPF-ja e testit fizik pėr aplikantin pėr nė Shkollėn e Policisė pėrbėhet nga pesė komponent:
• Kėrcim Vertikal
• Ushtrime pėr barkun njė minutė
• Maksimumi i mundshėm pompash
• Vrap 300 metra
• Ecje/Kros 2. 4 km
Testet duhet tė kryhen sipas renditjes sė mėsipėrme. Procesi i serisė sė testit duhet tė ndjekė radhėn e mėposhtme:
I. Nxehja (7-10 min)
Nxehja e pėrgjithshme 2-3 minuta vrap i lehtė, pėrfshirė kėrcime duke
ngritur krahėt lart anash, apo kalimi nga pozicioni nė bisht nė pozicion
pompash etj
Shkriftimi i muskujve (nė lėvizje dhe/ose nė vend) 5-7 minuta, pėrfshirė
shkriftim tė muskujve tė shpatullave, kurrizit, kofshėve dhe pulpave tė
gjymtyrėve tė poshtme.
II. Seria e Testit tė Pėrgatitjes Fizike (STPF)
1. Kėrcimi Vertikal (3 minuta pushim)
2. Njė minutė ushtrime pėr barkun (5 minuta pushim)
3. Maksimumi i mundshėm pompash (10 minuta pushim)
4. Vrap 300 metra (15 minuta pushim)
5. Ecje/Kros 2.4 km
III. Qetėsimi (5 min)
A. Ecje (vazhdohet me ecjen pėr tė shmangur grumbullimin e gjakut nė
kėmbė)
B. Shkriftim i lehtė
Radha e veprimeve tė Testimit
Tė gjitha veprimet duhet t’i pėrmbahen rigorozisht radhės sė veprimeve nė vijim. Devijimi nga kėto procedura nuk tė lejon tė gjykosh si duhet nė lidhje me matjen korrekte tė aftėsive fizike.
TESTI I KĖRCIMIT VERTIKAL
Qėllimi
Ky test mat fuqinė e kėmbėve, qė ėshtė i rėndėsishėm pėr tė kapėrcyer objekte siē janė muret dhe kanalet apo pėr zhvendosjen e objekteve tė rėnda siē janė njerėzit.
Mjetet
Dėrrasė apo letėr e bardhė e milimetruar, metėr shirit ose metėr metalik apo druri statik tė ngjitur nė mur. Pėr tė kryer matjen, gishti tregues i personit qė testohet mund tė lyhet me pluhur shkumėsi ose njė pajisje e blerė apo e bėrė vetė.
Pjesėmarrėsit bėjnė nxehjen duke praktikuar testin.
Pjesėmarrėsit qėndrojnė pranė murit nė brinjė dhe me thembrat e
bashkuara e me duart e shtrira lart, zgjaten sa mė shumė tė jetė e mundur. Diferenca e rezultateve tė tė dy matjeve pėrcakton rezultatin e kėrcimit sė larti. Vlerėsimi pėr pėrfundimtar i aplikantit do te jetė rezultati mė i lar lartė tė i
shėnuar nė tre prova.
TEST PĖR MUSKUJT E BARKUT QE ZGJAT NJE MINUTE
Qėllimi
Ky test mat rezistencėn muskulare tė muskujve tė barkut. Kjo rezistencė ėshtė e rėndėsishme pėr kryerjen e detyrave qė kėrkojnė pėrdorimin e forcės dhe ndihmon nė ruajtjen e njė kondicioni tė mirė trupor dhe minimizimin e problemeve tė shpinės. Ky test duhet bėrė mbi njė dyshek stėrvitor ose mbi njė sipėrfaqe tė mbuluar me tapet.
Pjesėmarrėsi duhet tė shtrihet me kurriz, tė mbledhė gjunjėt, tė mbėshtesė thembrat mbi dysheme. Duart vendosen pas kokės, bėrrylat janė tė shtrirė anash. Njė person i dytė i fikson shputat e kėmbėve nė dysheme. Pjesėmarrėsi duhet tė bėjė sa mė shumė ngritje tė sakta me muskujt e barkut brenda 1 minute. Nė pozicionin ngritur bėrrylat duhet tė prekin gjunjėt dhe pastaj duhet tė kthehet nė pozicionin shtrirė (shpatullat prekin
dyshemenė) pėrpara se tė pėrsėrisė ushtrimin. Ato ushtrime tė barkut qė janė kryer saktė do tė llogariten si pikė pėr
aplikantin.
Skenari
Pėrdorni skenarin nė vijim pėr tė pėrgatitur pjesėmarrėsit nė test. Ushtrimet e barkut masin rezistencėn e muskujve tė barkut. Shtrihuni me kurriz, pėrthyejini kėmbėt nė njė kėnd 90 gradė dhe mbėshtetini mirė thembrat mbi dyshek. Kėmbėt mund t’i mbani tė bashkuara ose tė hapura, por thembrat duhet tė mbesin tė mbėshtetura mirė me dyshekun. Personi ndihmės mund t’ju ndihmojė duke ua fiksuar kėmbėt nė dyshek me duart e tij, por pa i prekur me gjunjė. Gishtėrinjtė duhet t’i keni tė mbėrthyer me njėri-tjetrin pas kokės ose duart tė harkuara pas veshėve gjatė ushtrimit. Kur tė them “Fillo”, ngri trungun e trupit duke pėrthyer mesin. Prekni gjunjėt me majat e bėrrylave dhe kthehuni nė pozicionin fillestar. Kur tė riktheheni nė pozicionin fillestar, shpatullat duhet tė jenė tė shtrira dhe tė prekin nė
dysheme. Unė do tė numėroj sa herė qė kthehesh nė pozicionin fillestar. Mund tė pushosh, por vetėm nė pozicionin “lart”. Mos e harko shpinėn dhe mos i ngri tė ndenjurat nga dysheku. Nėse nuk arrin t’i mbash gishtėrinjtė e mbėrthyer apo duart pas veshėve, ose nėse nuk prek gjunjėt me bėrryla apo nuk prek dyshekun me shpatulla, ose harkon shpinėn apo ngre tė ndenjurat, do tė marrėsh vėrejtje. Pas njė vėrejtjeje pėrsėritet, e pasakta nuk numėrohet. Do tė kemi njė minutė kohė pėr tė bėrė sa mė
shumė ushtrime tė muskujve tė barkut sa tė jetė e mundur.
Unė do te njoftoj nė lidhje me kohėn kur tė kenė ngelur edhe 30, 15 dhe 5 sekonda. Rezultati i pikėve do tė llogaritet mbi bazėn e numrit tė ushtrimeve tė sakta.
TESTI I MAKSIMUMIT TĖ POMPAVE
Qėllimi
Ky test mat rezistencėn muskulore tė muskujve tė shpatullave, kraharorit, pjesės sė prapme tė krahėve (muskujve zgjatues). Kjo rezistencė ėshtė e rėndėsishme nė pėrdorimin e forcės gjatė ēdo lėvizje shtytėse.
Skenari
Pėrdorni skenarin e mėposhtėm pėr tė pėrgatitur pjesėmarrėsit. Pompat masin rezistencėn muskulore tė pjesės sė sipėrme tė trupit (kraharorit, shpatullave dhe muskujve zgjatues). Vendosini pėllėmbėt e duarve nė tokė kudo qė tė ndiheni rehat, dhe hapini nė gjerėsinė e shpatullave. Kėmbėt mund t’i mbani tė bashkuara, ose rreth 38.48 cm ndarė. Tė dyja kėmbėt duhet tė prekin dyshekun. Trupi duhet tė mbahet drejt qė nga kyēet e deri
tek shpatullat dhe duhet tė ruajė kėtė pozicion deri nė pėrfundim tė ushtrimeve. Mbaje kokėn lart dhe shtyllėn kurrizore tė niveluar mirė. Kur tė them “Fillo” ul trupin duke pėrthyer bėrrylat deri sa krahėt tė jenė paralel me dyshemenė. Mė pas kthehu nė pozicionin fillestar duke drejtuar krahėt. Mund tė pushosh nė pozicionin lart. Nėse nuk arrin ta mbash trupin nė
njė vijė tė drejtė, apo tė ulesh deri sa krahėt tė jenė paralel me tokėn apo tė bllokosh bėrrylat nė pozicionin lart, do tė paralajmėrohesh. Pas paralajmėrimit tė parė, pėrsėritjet e pasakta tė ushtrimit nuk do tė numėrohen. Ky ushtrim nuk ka kufizim kohe. Bėj sa mė shumė pompa tė sakta qė tė mundesh. Pikėt janė tė barabarta me sa herė ushtrimi ėshtė pėrsėritur saktė.
VRAPI 300 METĖRSH
Qėllimi
Ky ėshtė njė test qė mat kapacitetin anaerobik qė ėshtė i rėndėsishėm pas sforcimeve tė shkurtra dhe intensive si pėr shembull ndjekje nė kėmbė, shpėtim jete dhe pėrdorim i forcės.
Skenari
300 metėrshi mat kapacitetin tuaj anaerobik. Vrapi duhet tė pėrfundohet pa ndihmė. Nė fillim, do rreshtoheni pas vijės sė startit. Kur tė them “Nisu!”(ose kur tė ul flamurin) do tė filloj matjen e kohės. Ti do tė fillosh tė vraposh (pėrshkruaj pistėn, pėrfshirė edhe finishin). Synimi yt do tė jetė tė vraposh dhe ta pėrshkosh distancėn sa mė shpejt qė tė jetė e mundur. Unė
(ne) do tė masim kohėn kur do ta mbarosh 300 metėrshin.
TESTI I VRAPIT/ECJES 2. 4 KM
Qėllimi
Ky test mat rezistencėn kardiorespiratore ose fuqinė aerobike, qė
pėrcaktohet nga aftėsia e trupit pėr tė transportuar dhe pėr tė pėrdorur oksigjenin qė prodhon energji. Kjo ėshtė e rėndėsishme pėr kryerjen e detyrave qė kėrkojnė fuqi dhe rezistencė (ndjekje, kėrkime, pėrdorim i gjatė i forcės, etj) dhe pėr minimizimin e rrezikut tė problemeve shėndetėsore kardiovaskulare.
Skenari
Ecja 2.4 km mat rezistencėn kardiorespiratore ose fuqinė aerobike. Distanca duhet pėrshkruar pa ndihmė. Nė fillim do rreshtoheni pas vijės sė startit. Kur tė them “Nisu” do tė fillojė edhe matja e kohės. Mund tė vraponi sipas ritmit tuaj. Pėr tė pėrfunduar 2.4 km, do tė...(thuajini vrapuesve se sa herė do tė vrapojnė rrotull do t’i bien pistės ose pėrshkruajini rrugėn, pėrshirė edhe vijėn e finishit nėse nuk do tė vrapojnė
nė njė pistė vrapimi). Synimi yt ėshtė t’i pėrshkosh 2.4 kmt sa mė shpejtė qė tė jetė e mundur. Pėrpiqu tė mos fillosh shumė shpejt, por me njė ritėm qė mund ta ruash pėr 10 apo 15 minuta. Mund edhe tė ecėsh, por ecja ta bėn mė tė vėshtirė pėr tė plotėsuar standardin. Mund tė vraponi pėrkrah njė vrapuesi tjetėr pėr tė ruajtur ritmin, por nuk mund tė jepni apo tė pranoni ndihmė fizike nga njė vrapues tjetėr. Unė do tė them me zė tė
lartė kohėn e arritur nė fund tė ēdo here qė plotėson njė rrotullim (nėse vrapi bėhet nė pistė) dhe do tė regjistrojė kohėn e mbarimit. Nė fund tė vrapit, vazhdo tė ecėsh pėr afro 5 minuta pėr t’u qetėsuar.
PIKĖT PĖR SERINĖ E TESTIT TĖ PĖRGATITJES FIZIKE
Ēdo test pėrbėrės i STPF-sė mat njė aspekt tė ndryshėm tė pėrgatitjes fizike, qė pėrcakton aftėsinė e policit pėr tė kryer detyra thelbėsore nė punėn e vet. Pėr tė kaluar STPF-nė, pjesėmarrėsi duhet tė arrijė tė paktėn 10 pikė nė ēdonjėrin prej testeve tė STPF-sė. Nėse rezultatet janė nėn nivelin e kėrkuar prej 10 pikėsh pėr ēdo test, atėherė ato janė nėn standardet
e kėrkuara dhe pėr pasojė pjesėmarrėsi ngel nė STPF. Maksimumi i
mundshėm pėr ēdo test ėshtė 20 pikė me njė total tė mundshėm prej 100 pikėsh nė tė gjithė STPF-nė.


11 Gusht 2008

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Albania

Publikuar nga: Albania

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos