Shkollat 9-vjeēare mė tė mira tė kryeqytetit nė vitin shkollor 2007-2008

Autori i Lajmit: red.
Shkollat 9-Vjeēare mė tė mėdha pėr nga numri i nxėnėsve
1. Shkolla “Gjon Buzuku” me 1668 nxėnės
2. Shkolla “Vasil Shanto” me 1571 nxėnės
3. Shkolla “Qani Turdiu” me 1510 nxėnės
4. Shkolla “Isa Boletini” me 1456 nxėnės
5. Shkolla “Lasgush Poradeci” me 1412 nxėnės

Shkollat 9-Vjeēare mė tė vogla
Shkolla me profil tė veēante si:
Instituti i Nxėnėsve qė nuk Shikojnė, me 60 nxėnės
Shkolla e Nxėnėsve qė nuk Dėgjojnė me 125 nxėnės
Shkolla Koreografike (9-vjeēare) me 120 nxėnės

Shkolla “Luigj Gurakuqi” me 85 nxėnės
Shkolla “Kosova” me 201 nxėnės
Shkolla “Hoxha Tahsim” me 301 nxėnės
Shkolla “Murat Toptani” me 358 nxėnės

Kalueshmėria 100%
-Shkolla Koreografike
-Shkolla “Kosova”
-Shkolla Luigj Gurakuqi
-Instituti i Nxėnėsve qė nuk Dėgjojnė
-Instituti i Nxėnėsve qė nuk Shikojnė

Kalueshmėria mė e ulėt
Eshtė shėnuar nė shkollėn “Bajram Curri”, e cila frekuentohet nga njė numėr i madh fėmijėsh romė.
Tė gjitha shkollat e tjera 9-Vjeēare kanė pasur kalueshmėri mbi 96%.

Nota mesatare
Rezultatet mė modeste
Shkolla “Kolė Jakova” me notė mesatare 7.2
Shkolla “Siri Kodra” me notė mesatare 7.2
Shkolla “Bajram Curri” me notė mesatare 7.3
Shkolla “Xh. Delli” me notė mesatare 7.4
Shkolla “Luigj Gurakuqi” me notė mesatare 7.4

Nota mesatare mė e lartė
Shkolla “Emin Duraku” 8.8
Shkolla “Edit h Durham” 8.8
Shkolla e Kuqe 8.8
Shkolla “Dora D Istria 8.7
Shkolla Kosova 8.7
Shkolla “Fan Noli” 8.6
Shkolla “Avni Rustemi” 8.6
“Dėshmorėt e Lirisė” 8.6
Inst. Nxėnsėve qė nuk Dėgjojnė 8.6

Shkollat 9-vjeēare, mbi 1 milionė orė mėsimi tė braktisura

Plot 1 milionė e 99 mijė e 74 mungesa janė shėnuar nė regjistrat e shkollave 9-vjeēare tė qytetit tė Tiranės gjatė vitit shkollor 2007-2008. Nga kėto, 820 mijė e 71 mungesa rezultojnė me arsye, nga tė cilat numrin mė tė madh tė mungesave me arsye e ka pasur shkolla “Emi Duraku” me 32 878 mungesa, nga 34 118 mungesa tė rregjistruara gjithsej nė rregjistrat e kėsaj shkolle, qė do tė thotė se numri i mungesave mė sė shumti nuk konvertohet nė braktisje tė shkollės. Por ndėrkaq, duhet thėnė se numri i mungesave i cili ndryshon ndjeshėm nga njė shkollė nė tjetrėn kushtėzohet edhe nga kapacitetet shumė tė ndryshme tė nxėnėsve nga njė shkollė tek tjetra. Ka shkolla me mė pak ose diēka mė tepėr se 100 nxėnės, tė tjera shkolla me rreth 300-400 nxėnės, sikurse edhe me disafishin e tyre; mbi 1000 apo 1500 nxėnės. Numrin rekord tė mungesave e mbajnė shkollat “Bajram Curri” dhe “Gjon Buzuku”. Po tė pėrkthehen mungesat nė shifra nxėnėsish, mund tė thuash se 23.12% e nxėnėsve tė kryeqytetit janė autorėt e 820 071 mungesa me arsye dhe e 279 003 mungesave pa arsye.

Mungesat
Shkollat rekord
-“Bajram Curri” 60027
-“Gjon Buzuku” 50 574

Shkollat 9-vjeēare me mbi 30 mijė mungesa
“Emin Duraku” 34 118
“Hasan Prishtina” 35 469
“Jeronin de Rada” 30742
“Mihal Grameno” 30579
“Ramazan Jarani” 39584
“Vasil Shanto” 30634
“Andrea Kostallari” 34791
“Kolė Jakova” 32 365
“Isa Boletini” 37 579

Shkollat me mė pak nxėnės nuk janė gjithnjė mė tė mirat
Nuk duket tė ketė njė korrelacion midis numrit mė tė madh apo mė tė vogėl tė nxėnėsve tė njė shkolle dhe rezultateve tė shėnuara. Kėshtu pėrshembull, shkolla “Konferenca e Pezės” e ka notėn mesatare 8.5, pra mbi mesataren e shkollave tė Tiranės dhe ka njė numėr relativisht tė vogėl nxėnėsish; konkretisht, 440 nxėnės. Prej kėtej mund tė dilej nė pėrfundimin ose pėrgjithėsimin, se njė shkollė me mė pak nxėnės ka rezultate mė tė mira, pasi sikurse thuhet shpesh, sa mė tepėr nxėnės tė ketė klasa, aq mė pak mund tė punojė mėsuesi individualisht me secilin prej tyre.
Por, ndėrkaq, kemi jo pak shembuj tė kundėrt si ai i shkollės “Edit h Durham” e cila ka njė notė mesatare rekord prej 8.8, edhe pse renditet mes shkollave me numėr mė tė madh nxėnėsish- plot 1262 nxėnės. Po kėshtu edhe shkolla “Emin Duraku”. Nga ana tjetėr, shkolla si “Xh. Delli” me njė numėr tė vogėl nxėnėsish, 412, ka arritur njė notė nėn mesatare; 7.4, edhe pse kalueshmėria ėshtė nga mė tė mirat, nė nivelin 96.1%.
Por, si mund tė shpjegohen rezultatet shkollore tė larta nė shkollat me numėr tė madh nxėnėsish? Natyrisht, ka tė bėjė kontigjenti i nxėnėsve ku ndikon vendndodhja e shkollės si dhe aftėsitė e stafit pedagogjik, por nga ana tjetėr, sikurse shprehet prof. dr. Zyhdi Dervishi, aty ku ka masivitet, ka edhe mė tepėr konkurrencė, ka shpirt gare. Nė njė klasė me pak nxėnės, nuk ka shumė ambicie, nuk ka shumė mundėsi pėr t u krahasuar dhe nuk ka mjaftueshėm nxėnės tė tė gjitha niveleve. “Pėr kėtė arsye, nė shkollat e mėdha dhe pėrgjithėsisht nė ato shtetėrore, nxėnėsi ka mundėsi mė tė mira pėr t u krahasuar me mė tepėr moshatarė dhe pėr tė vlerėsuar realisht pozicionin e tij”. Edhe mėsuesit shprehen se kjo i ndihmon tė ndėrtojnė punėn nė grupe dhe ėshtė mė e madhe mundėsia qė nxėnėsit tė pėrfitojnė prej njėri-tjetrit.

Ky lajm ėshtė publikuar: 26/07/2008

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Ballkan

Publikuar nga: Ballkan

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos