Dr. Mikel Nakuēi: Lėkura, organ jetik, 30% e dėmtuar vė jetėn nė pikėpyetje

Autori i Lajmit: Denisa Kona



“Lėkura ėshtė kufiri dhe provokacionet ndodhin gjithmonė nė kufi”. Kėshtu perifrazon njė thėnie tė tė atit, Prof. Mantho Nakuēit,i biri, Dr. Mikel Nakuēi, vazhdues i punės kėrkimore nė Institutin Kombėtar tė Dermatologjisė. Ėshtė e zakonshme qė njė mjek tė flasė pėr diagnozat e sėmundjes sė tij”, por ne u joshėm nga ideja qė tė ndėrtojmė njė intervistė mbi njė temė ndėrlidhėse mes sėmundjeve tė lėkurės dhe sėmundjeve tė brendshme tė organizmit, si dhe mes sėmundjeve tė lėkurės, infeksioneve tė ndryshme, sėmundjeve veneriane dhe alergjive.

-Doktor Mikeli, njė pjesė e sėmundjev, kanė krahas simptomave tė tjera, edhe shfaqje nė lėkurė. Ju mund tė na pėrmendni disa tė tilla?
Qė sėmundjet e brendshme kanė shfaqje nė lėkurė dhe e anasjelltas, qė sėmundjet e lėkurės kanė shfaqje nė organet e brendshme ėshtė njė fakt i konfirmuar tashmė nga Mjekėsia. Por unė kėtu dua tė shpjegoj mė parė se ēfarė ėshtė lėkura, sepse duke kuptuar funksionet e saj, del mė qartė nė pah lidhja e saj me organet e tjera. Shpesh, lėkurėn e kuptojmė si njė organ tė thjeshtė qė vetėm na mbulon. Nė fakt, lėkura ėshtė njė nga organet mė tė komplikuara tė organizmit. Zemra ėshtė njė pompė, me gjysmė mėlēie njeriu ia ka dalė tė arrijė tė jetojė, me gjysmėn e mushkėrisė po ashtu, jeton me mungesėn e njė veshke, por ai nuk mund tė jetojė pa njė pjesė tė lėkurės. Lėkura pėrmban brenda saj sistem imunitar, sistem frymėmarrjeje, sistem jashtėqitjeje, pėrmban sistemin mbrojtės. Tė gjitha organet e tjera mund tė funksionojnė duke humbur njė pjesė tė tyre, kurse me 50% tė prishjes sė lėkurės ėshtė e pamundur tė jetohet.
-Kjo qė pėrshkruani doktor, na kujton rastet e djegieve, kur shkalla e rrezikut kondicionohet nga sipėrfaqja e djegies…
Pikėrisht, shkalla e djegies, sipėrfaqja e dėmtuar e lėkurės pėrcakton nėse mund tė jetojė njeriu. 30% e sipėrfaqes sė lėkurės po tė dėmtohet, ėshtė shumė e rrezikshme pėr jetėn, njeriu mund tė mos mbijetojė.
-Pse ndodh kėshtu? Ēfarė funksioni prishet qė ēon nė rrezikim tė jetės?
Sė pari janė infeksionet. Lėkura mbron organizmin nga infeksionet e pėrgjithshme. Kur ajo dėmtohet, hapet njė portė e madhe pėr infeksionet. Sė dyti, ndodh humbja e lėngjeve tė trupit qė janė shumė tė rėndėsishme pėr jetesėn, ekuilibri acido-bazik prishet nga dėmtimi i lėkurės. Pastaj, lėkura ka edhe njė funksion tjetėr tė rėndėsishėm. Ne vėrtet kemi dy veshka, por nga lėkura kemi kaq shumė jashtėqitje, saqė ėshtė e barabartė me njė veshkė tė tretė. Nėpėrmjet djersės jashtėqisim produktet qė nuk na duhen. Nga lėkura kemi edhe frymėmarrjen, kemi edhe njohjen e ambientit pėrreth. Ajo bėn kontaktin me botėn dhe identifikon rreziqet e jashtme, vendos marrėdhėnien mes organizmit dhe botės pėrreth. Ne mendojmė se shumicėn e njohurive i marrim nga sytė, nga veshėt, por ne marrim njė shumicė njohurish nga tė prekurit.
Lėkura ėshtė kufiri dhe provokacionet ndodhin gjithmonė nė kufi, do tė thosha duke huazuar kėtu njė shprehje tė babait tim, prof, Manthos.
-Ju pėrmendėt gjithė kėto role dhe funksione tė lėkurės sė njeriut. Ka mbetur vetėm riprodhimi si funksion...
Edhe riprodhimi ėshtė i lidhur me lėkurėn. Ne marrėdhėniet me partnerin nėpėrmjet lėkurės i ndjejmė, nėpėrmjet lėkurės ndodh procesi mė i rėndėsishėm, joshja. Nėpėrmjet lėkurės, mukozave ndodh prekja.
-A janė edhe mukozat aspekt i punės sė dermatologut, pra konsiderohen edhe ato si lėkurė?
Po, patjetėr. Dermatologu merret edhe me sėmundjet e mukozave qė kanė tė bėjnė me mukozat e organeve gjenitale, me mukozat e gojės, tė hundės, me gjithēka qė arrin tė shohė syri i njeriut, merret dermatologu.
-A kanė shfaqje nė lėkurė infeksionet e brendshme dhe sėmundjet seksualisht tė transmetueshme si rasti i herpesit?
Po, kanė. Pėrshembull, ėshtė njė sindrom qė quhet sindromi raiter, shfaqet me uretrit. Janė sėmundjet seksualisht tė transmetueshme qė kanė uretrite gonokoksike ose jo. Ndėrsa Herpesi ėshtė sėmundjet e lėkurės, nuk ėshtė e organeve tė brendshme, por lidhet me sistemin nervor, sepse virusi i herpesit depozitohet nė ganglionat nervore dhe rri i depozituar vite tė tėra aty.
-Jemi mėsuar tė shohim qė grupin e SST-ve nė pėrgjithėsi ti mjekojnė gjinekologėt, mjekėt infeksionistė, jo dermatologėt etj
Nuk i mjekojnė nė Shqipėri, por jashtė i mjekojnė dermatologėt. Pėrshembull, nė Spitalin Dermatologjik nė Athinė, ėshtė njė klinikė e veēantė qė ka tė sėmurėt me SIDA. Problemi nė mjekėsi ėshtė se ka njė pėrplasje pėr sferėn e sėmundjeve. Secila palė kėrkon tė marrė sa mė shumė. Sėmundjet Seksualisht tė Transmetueshme (SST) futen nė atė qė quhet Venereologjia, qė ėshtė pjesė e Dermatologjisė dhe qė pėrmbledh infeksionet qė transmetohen seksualisht. Por, kėto janė procese nė kufi. Fushat janė tė ndara, por kanė edhe pika ku takohen.
-Juve ju vijnė tė sėmurė, bartės tė sėmundjeve seksualisht tė transmetueshme?
Po, patjetėr qė vine, madje, edhe kur dyshojnė pėr to, sidomos pėr SIDA.
-Ēmund tė themi pėr alergjitė? Kėto duket se nuk janė sėmundje qė i takojnė njė organi tė pėrcaktuar, edhe pse janė specialitet mė vete
Alergjitė kanė njė lidhje fort tė ngushtė me lėkurėn. Pėrshembull, urtikaria ėshtė sėmundje lėkure. Ajo pėrfshin edhe shokun anafillaktik, por ama ėshtė sėmundje lėkure, aty shfaqet nė fillim, pastaj, nėse rėndohet, shfaqet nė format e tjera. Zakonisht, tek alergjitė futim edhe ato qė i quajmė ekzema ose dermatite, kėto janė alergji e njė tipi tjetėr, mė tė vonuar, pasi do njėfarė periudhe organizmi tė reagojė ndaj kėtyre alergjive. Por ka njė formė qė quhet dermatit ose ekzema atopike. Ajo futet tek ekzemat e brendshme (endogjene) dhe shfaqet me disa forma, me astmė qė ka punė me pneumologun dhe alergologun, shfaqet me rinitin alergjik, por shfaqet edhe me dermatitin atopik. Pastaj, kemi edhe ekzantemat medikamentoze, domethėnė- reaksionet nga barnat. Kėto kanė nėvojė pėr mjekim nė klinikat e mjekimit intensiv.
-Meqenėse jemi kėtu, shpesh, nė fletėn shoqėruese tė njė bari, ndėr kundėrindikacionet pėrmendet edhe lėkura. A mund tė tregojnė shenjat nė lėkurė njė kėrcėnim tė njė shkalle tė lartė, pra, njė pasojė tė rėndė prej medikamentit?
Po, kėtė nisa tė thosha. Nė njė nekrozė tė lėkurės nga bari, kur organizmi bėhet flluska-flluska dhe ērregullon tė gjitha funksipnet e organizmit, pacienti duhet tė vendoset nė njė qendėr tė mjekimit intensiv qė tė merren tė gjithė parametrat: tė gjakut, tensionit, zemrės etj, qė ai tė mjekohet nė total.


Diagnostikimi tek dermatologu

“Nga infeksionet nė lėkurė kemi zbuluar pacientin diabetik”
Duke qenė se lėkura lidhet kaq ngushtė me kaq shumė lloje funksionesh, do tė shprehet edhe me organet qė kanė funksione tė ngjashme. Pėrshembull, njė nga sėmundjet mė tė shpeshta qė mund tė shohim nė dermatologji, pėrpara se tė jetė diagnostikuar, ėshtė diabeti. Ne kemi diagnostikuar kaq shumė raste me diabet pėr shkak tė sėmundjeve tė lėkurės, kur pacientėt nuk e dinin qė ishin diabetikė. Kjo ndodh sidomos nė infeksionet e shpeshta tė lėkurės, (p.sh, infeksionet me kandida) qė pėr shkak tė diabetit nuk mjekohen lehtė, ose qė pas marrjes sė mjekimit, pėrsėriten. Diabeti shfaqet edhe me disa sėmundje tė tjera nė lėkurė, qė janė tė pėrcakuara si granuloma annulare, e cila lidhet me rastet diabetike. Kur shohim shfaqen e saj rekomandojmė analizat e gjakut pėr diabet. Nė kėtė rast pėrfitojmė diagnostikimin e diabetit herėt.
Ulcerat nė lėkurė janė shenjė e diabetit. Nė fakt, kėto shenja shfaqen kur diabeti ka pėrparuar, por qė nuk ėshtė kapur ende. Pacienti vjen tek dermalogu pėr tė mjekur lėkurėn dhe ne zbulojmė rastėsisht diabetin.


Tė qenit maniakė pastėrtie krijon ekzema

Ne duhet ta lexojmė shėndetin tonė dhe nėpėrmjet lėkurės, pra, duhet ta lexojmė lėkurėn.
Ēdo ndryshimi nė tė duhet ti kushtojmė vėmendje sepse tregon diēka. Ne duhet ta kontrollojmė lėkurėn tonė sa herė bėjmė banjė, edhe shpinėn ta kontrollojmė me njė pasqyrė. Tė shohim se ēfarė ndryshon. “Duhet tė konsultohemi me dermatologun pėr ēdo problem, tė mos pėrdorim kremin qė ka pėrdorur shoqja, se meqenėse asaj i bėri mirė, do tė mė bėjė edhe mua. “Sepse shpesh edhe vetė ne, dermatologėt, e kemi vėshtirė tė diferencojmė diagnozat, qė janė shumė tė ngjashme,- thotė dermatologu, dr. Mikel Nakuēi. -
Sė dyti, nuk duhet tė pėrdorin sende personale tė njėri-tjetrit. Lėkura duhet tė jetė e pastėr, por nuk duhet tė bėhemi manjakė tė pastėrtisė, pasi kjo krijon sėmundje lėkure, heq bakteret mbrojtėse, larjet e shpeshta thajnė lėkurėn, krijojnė ekzema.”



Efekti pozitiv dhe negativb i diellit, nė dimėr, it ė ftohtit qė than lėkurėn. Ka njerėz tė predispizuar nga tharjha e lėkurės. Nė pranverė dhe nė vjeshtė duhet tė kesh parasysh alergjitė nga polenet, dhe pickiet nga insektet dhe alėrgjitė e tyre. Nė cdo stinė duhet kujdesi i cvaktuar ndaj lėkurės.

-nė momentin qė njė person ka shfaqej nė lėkurė dhe ai nuk e di se ngase i vjen kjo gjė, jo vetėm qė nuk e di se cfarė lloj sėmundje lėkure ėshtė, por nuk di a ėshtė sėmundje lėkure apo jo. Cfarė duhet tė bėjė?
Nėse ka elementė nė lėklurė, duhet patjetėr tė drtejtohet tek dermatologu qė ta vlerėspjė nėse do tė mjaftohet me mjekim aty, apon tė shkojė tek ndonjė specialist tjetėr. , pra nėse ėshtė sėmundje klėkure apo njė sėmundje tjetėr me shfaqje nė lėkurė.
-Po nė rast se nuk ka shenja lėlkure, a ka mundėsi qė personi tė vuajė nga ndonjė pr3j atyre 3000 sėmundjeve qė ju thatė? Pra, a ka sėmundje lėkure pa shenja nė lėkurė? (njė pyetje paksa e ēuditshme kjo e jona. Pra, nuk shoh asgjė? A mund tė kėmm sėmundje lėkure?)
Ka edhe disa raste, por mund tė kesh ndjenjėn e kruatjes ose ndjenjėn e diegies. Mund tė kesh atė qė quhet herpeszoster? ..Herpezostyer zakonisht prek nervat dhe lėkurėn,. Mund tė kesh dhimbje ose djegie dhe tė mos shfaqet nė lėkurė. Nė kėtė rast ėshtė shumė e rėndėsishme edhe konsulta me dermatologun, sepse gjithnjė mendohet pėr probleme tė abdomenit apo kirurgjikal. Baza ėshtė konsulta midis mjekėve dhe midis zxpecialiteteve veēanėrisht.
-Doktor Mikeli, sėmundjet e lėkurės a janė tė vėshtira pėr tu mjekuar? A kaėrkojnė mjekime tė zgjatura?
Ka dy lloje katyegprish. Ka shuė sėmundje tė cilat janė acute,qė domethėnė shfaqen pėr njė javė, dy, marrin mjekim dhe kalopjnė. Tė tilla janė infeksionet mikrobike, disa dermatite tė thjeshta. Pastaj ka edhe forma kronike qė mjekohen, shėrohen, por rikthehen prapė dhe kėrkojnė prapė mjekim.
-Prandaj edhe njė pjesė e njerėzve i kanė fobi sėmundjet e lėkurės sepse mendojnė se po tu ngjitėn, nuk tė shqiten mė…Mendojnė se ato bėhen kronike, b ie fjala , nu pėrdorin shapkat e tė tjerėve, apo nuk pėrdorin vaskat nė hotele etj.
varet nga sėmundja. E para, eczema nuk ngjitet. Zakonisht ato qė ngjiten janė sėmundjet infektive. Sėmundjet infective nė pėrgjithėsi shėrohen. Por kuptohet, qė SIDA nuk shėrohet…Por ėshtė sėmundje veneriane, qė hyjnė nė dermatologji. Edhe ajo ka shfaqje tė para nė lėkurė. Sėmundjet veneriane shkojnė bashkė me sėmundjet e lėkurės.
-Ēfarė lidhjesh ka mes sistemit nervor dhe sėmundjeve tė lėkurės, qė duke qenė system, implikon gjithė organizmin?
E parta, origjina e lėkurės dhe e sistemit nervor nė embriogjenezė ėshtė e njėjtė dhekjo bėn tė kihet njė lidhje mė e madhe.
-Kur nisin tė diferencohen qelizat e lėkurės nga ato tė sistemit nervor?
Nga muaji i dytė-i tretė i embrionit. Ka sėmundje tė sistemit nervor qė shfaqen nė lėkurė si reklinhauzen qė shfaqet me tumore nė lėkurė, herpesi kur virusi depozitohet nė nerva dhe kur aktivizohet kalon nėpėtrmjet nervit nė lėkurė, bėn fazėn akute dhe rikthehet pėrsėri fundet nervore.
Nga ana tjetėr ka njė lidhje tė ngjushtė mes sėmundjeve tė lėkurės dhe psiqikės, ka disa sėmundje lėkure qė rėndohen shumė pėr shkak tė gjendjes psikike, dhe ka disa qė janė veēanėrisht tė lidhura si psoriazis. Kjo nsėmundje acarohet ahumėq gjatė streseve psiqike. Ky ėshtė nė rast tipik.
Edhe vetė sėmundjet e lėkurės e acarojnė sistemin nervor nga ana tjetėr dhe krijojnė disa herė njė cikėl tė mbyllur.
Ėshtė njėlloj sėmndje lėkure qė quhet neurodermatit, ėshtė njė sėmundje qė ka tė bėjė me njė dėmtim tė lėkurės, dhe i sėmuri sa herė ka shqetėsim, kruan vėtėm mė atė pikė. Kjo krijon njė trashje tė lėkurės. pastaj ėshtė njė sėmundje tjetėr qė quhet trikotilomania. KA njerėz qė shkulin flokėt, edhe frika nga sėmundjet e lėkurės ėshtė njė sėmundje. Frika nga sėmundjet veneriane. Mė vijnė shpesh tė sėmurė tė frikėsuar qė dyshojnė pėre SIDA apo sėmundje tė tjera dhe qė nuk binden, pa pasur ndėrkohė asgjė. Nuk flasim kėtu pėr njė frikė normale, por pėre njė frikėe tė ekzagjeruar,mqė pacienti e vuan, merr 10 herė nė telefon, edhe pasi analizat i kanė dalė nė rregull. Kjo ėhstė fobi. Ka edhe njė fobi prej parazitozave, kur njerėzit i pėrndjek ideja se atje ku kanė qenė apo kė kanė takuar mund tu jetė ngjitur zgjebja, apo morrat etj. Kėto fobi e kalojnė frikėn normale tė njerėzve tė zakonshėm. Kėto janė fobi tė lidhura me lėkurėn. Ka persona qė nuk marrin urbanin pėr kėtė arsye. Ka tėtjerė qė pasi kanė shkelkur martesėn, i ha brenga se mos janė sėmurur. Ka njerėz qė nga klėto lloje frikėrash u ėshtėe prishur jeta.
-Njė person qė kryen njė marrėdhėnie seksuale tė rastit, kjo me partner tė pėrhershėm dhe trembet pas kėsaj se mos ėshtė infektuar, a ėshtė kjo njė fobi apo friė normale?
Kjo ėshtė njė frikė normale dhe duhet tė ndihmojė qė tė merren masat nė kohė. Kėto frikėra kanė zgjidhje. Njerėzit vėrtet janė tė lirė tė bėjnė cfarė tė duan, por ēdo liri ka rrezuikun e vet brenda. Sė dyti, nė ēdo marrėhėnie duhet t ėpėrdoren profilaktikėt mbrojtės, sepse nuk di se kush ėshtė tjetri. Pastaj, hyn edhe ndjenja e pėrgjegjėsisė pėr partnerin, Marrėdhėniet e qėndrueshme janė mbrojtja mė e mirė.

Sėmundjet veneriane, ndėshkimi i mėkatit

-JU jeni i mendimit qė dy njėrėz para se tė vedosin tė krijojnė marrėhdėnie apo tė shkojnė nė martesė, duhet tė kryejnė analizat dermatologjike, pėrfshirė edhe ato veneriane pėr sėmundjet qė mund tė ngnitern pėrmes kontėktit trupor?
Kjo ėshtė njė gjq shumė e mirė, mendoj se duhet bėrė. Ka njerėz qė i keqkuptojnė. Nė nė rast pacientja mė tregoi se e kishte lėnė partnerin, pasi a ii kishte kėrkjuar tė bėnte analizat pėr SIDA. Dhe sipas saj, kjo ishter tė nisje njė marrėdhėnie me mungesė besimi. Unė e quaj tė ndėrgjegshme qė ji vetėm t;i kėrkohet partnerit, por edhe t;i ofrohet atij njė siguri e tillė duke bėrė analizat e duhura dhe nė rast nevoje, duke marrė mjekim pėr tu kuruar. Kjo ėshtė ndjenjė pėrgjegjėsie reciproke.

-Sėmundjet e lėkurės kanė pēėrveē aspektit shėndetėsorm edhe atė asdocial. Kosnatoni ju doctor raste, qė sėmundjert e lėkurės tė pėrkeqėsojnė apo vėshtirėsojnė komportimin social tė njė personi qė ka njė sėmundje lėkure?
Posi, ka nga ana qė thonė: Le tė isha e sėmurė nga mėlpia, tė kisha nerovre, vetėm sėmundje lėkure most ė kisha.
Sepse ata shihen si njė kėrcėnim nga tė tjerėt si sėmundje ngjitėse, ose sepse edhe pamja e tyre krijon bezdisje.
Shoqėira jonė e quant ė vėshtrė arrėdhėnien me njė person qė ka sėmundne lėkiure, edhe pse ajo mund tė mos jetė e rrezikshme pėr tė.

-Merndoj se sė paku lėkura duke qenė e dukshme, i shtun njerėzit tė vijnė mė herėt pėr mjekim, sesda sėmundjet e brendshme.
Nuk ėshtė e thėnė. Ka edhe nga ata qė e mbajnė me vite njė sėmundje lėkure. Zakonisht kur e kanė nė lėkurė, vijnė mė shpejt. Por shenjatr e dukshme nė fytyrė nuk janė tė lidhura vetėm mė marrėdhėniet njereėzore, por edhe me punėn, sepse personin mund ta laergpojnė nga puhna ose nuk ia ofrojnė. Sidomos nėse ėshtė njė lloj pune ku ka marrėdhėnie mes njerėzish dhe ku pamja ka rėndėsi. Lidhsa e psiqikės dhe e shoqėrisė me lėkurėn ėshtė shumė e fortė.

Po, sepse lėkura bėn lidhjen tonė jo vetėm me mjedisun fizik por edhe me mjedisin social...
Cdo njeri e njohim nėpėrmjet lėkurės, nėpėrmjet shporehjes sė lėkurės, nėpėrmjert saj kuptojmė dhe lexojmė shtrėngimin e dorės, zverdhja, skuqja e fytyrės po ashtu.

Mbrojtja e lėkurės
Njohueritė e para ne i marrim nga lėkura, prekja e trupit tė nėnės ėshtė A-ja. N grohtėsinė ai nė fillim e merr nėpėrmjet lėkurės

Fėmijėt apo tė rriturit preken mė shumė ng sėmundjet e lėkurės? Popiullsia e fshatit apo e qytetit> Meshkujt apo femrat?
Varet nga lloji i sėmundjeve. Ka sėmundje qė prekin mė shumė tė rriturit ose fėmijėtr, ose tėe dyja pa dallim moshe. Ndėrsa popullsia e fshatit ka mė tepėr dėmtime tė lėkurės nga dielli, infeksione, ndėrsa nė shoqėrinė e qytetit hasen mė tepėr dermatitet dhe ekzemat qė kanė tė bėjnė me produktet kimike. Pra, nė fshat faktor fizik ndėrsa nė qytet faktori kimik ėshtė mė i ndjeshėm. Secila ka rreziqet e veta.

-Meshkujt duken se e kanė lėkurėn mė tė trashė sesa femrat. A ėshtė lėkura mė e trashė njė tregues i rezistencės sė saj? Pra, a ka premisa qė tė jetė mė e shėndetshme lėkura e meshkujve sesa e femrave?
Kjo varet sepse sėmundjet e lėkurės janė tė shumėllojshme. Lėkura ėshtė njė sistem qė ka brenda...trashėsia e lėkurės ka tė bėjė mė shumė me faktorėt fizikė, por nuk do tė thotė asgjė pėr njė sėmundje imunologjike, ose njė sėmndje e trashėguar nuk ka tė bėjė me formėn e lėlurėsm por me procese tė tjera. Pastaj, ka ede njė vetėtrashje tė lėkurės pėr vetėmbrojtje, si rasti i kallove.

Edhe muzikėn e bėn nėpėrmjet lėkurės
Po vėrtet, se ne edhe tė nxehtėn dhe tė ftohtėn idallomė nėpėrmjet lėkurė,s por vetė lėkura i dallon nėpėrmjet sistemit nervor.
Patjetėr, por tek sistemi do ė kalojė nėpėrmjet lėkurės. Ka disa sėmundje lėkure si lepra, qė prek nervat e lėkurės, dhe tė sėmurė tė tillė nuk dallojnė dot tė ftohtin nga i nxehti dhe janė tė destinuar tė traumatizohen.

Pėrdoruesit kimikė nė shtėpi
Pėrveē dėmit me avuj kanė edhe njė dėmtim nė lėkurė
Ato shkaktojnė sidomos ekzemat. Ėshtė njė lloj ekzeme qė quhet ekzema e nikoqires.
Tė gjitha kimikatet,qofshin detergjentė rrobashk enėsh, dyshemeje, qofsshin kimakte pėrn lulėt qė mbahen nė sghtėepi, apo helme pėr miza e buburreca etj, thithen edhe nėpėrmjet lėkurės. Dhe lėndėt kimike luftarake nėpėrmjet lėkurės depēėretojnė.

-dorezat plasitke a janė njė mnbrojtės?
Janė, por edhe ato anė njė problem, se edhe ato vetė mund tė shkaktojnė njė irritim, alergji. Nuk ka njė mbrojtje absolute, janė vetėm ca doreza qė kanė nga brenda veshje pambuku.

Kėshilla
Nuk duhet tė neglizhojmė asgjė qė na ndodh nė lėkurėn tonė. Sepse vėrtet mund trėjetė njė problem i lehtė qė kalon shpejt, por mund tė jetė mė i thellė, tė lidhet me ojesėn e brenshme tė organizmit, qė mund tė na drejtojė…


Kozmetika
Rudhosja e lėkurės edhe pse ėshtė njė faktor natyror qė vjen me moshėn, kjo gjė njerėzve nuk u pėlqen dhe pėrdorin kremra, maska bimore me fruta etj.
Kanė mė tepėr efekt kremrat sesa maskat bimore apo me fruta qė poėrgatiten vetė?
Reklamat kanė pushuar mjetet e infoirmimit,. Por dy gjėra janė bazė qė tė ruhet lėkura; pjesa gjenetike qė ėshtė e pėrcaktuaer si do tė shkojė ėshtė edhe pjesa e veprimit tė diellit. Tė gjitha kremrat qė pėrdoren pėr rudhat kanė tė bėjnė me dy efekteL hidratim dhe ruajtjen nga dielli. Nėsene nuk shmangemi nga dehidrimi dhe nga efekti i rrezve tė diellit, nuk ka mė asnjė efekt. Cfarė do qė tė thuhet, ato nuk luajnė rufhat nuk zhduken mė. Kremrat bėjnė pikėriosht kėtė mbrojtje.

-A duhet tė besojmė tek magjia e kremrave qė kanė ēmim tė kushtueshėm?
Cėshtja e pēmimit ėshtė njė ēėshtje qė shpesh i ngatėron njerėzit sepse mendojnė se duhek paguar, do tė jetė mė e mirė. Alergji mudnt ė bėjė edhe njė krem shumė i mirė, edhe shumė i shtrenjtė, varet nga pėrbėrėsit dhe nga prganizmi. Kremrat e shtrenjtėq kanė tė bėjnė mė tepėr me konsistencėn, me ndjenjėn e komiditetit apot ė bezsisė nė lėkurė. Nėse do tė flasim pėr hidratuesin mė tė mirė tė lėkurės, hidratuesi mė i mirė ėshtė vazelina. Qė ėshtė edhe mė ė lira dhe e njohur prej qindra vjetėsh. :Problem ii saj ėshtė se duke qenė e yndyrshme, njerėzit nuk e kanė shumė qejf. Ata mund tė pėrdorn njė krem tjetėr shumė tė shtrenjtė, e tėe mos japė atė efekt qė jep vazelina.

-Pėr Aloe Verėn bėjnė shumė reklamė
Ju thashė, pėervreē efektin hidratant, sepse lėkura ka nevojė tė hidratohet, kremrat nuk mund tė hėjnė mė tepėr se kaq, pra, nuk mund tė zhdukin rudhat. Pėrdorimi in njė krmei hidratant dhe i njė kremi mbrojtės nga dielli mjaftojnė pėrsda i pėrket ēėshtjes sė kremrave.

Vapa, i frohti, ndryshimert e temoperatyrės, duhani ndikojnė nė plaken e lėkurės, kurse si kremra, nuk mund tė pretendojmė se pot ė marrim 10 kremra tė dnryshėm, m,arrim 10 efekte tė ndryshme. Veprimi i tyre ėshtė i ekzagjeruar

Dikur njerėzit pėrdornin bimėt dhe produktet e tjera natyrore, mė pas kėto u morėn dhe iu pėrpunuan nga industria duke pėrgatiture kremrat, tani ka pėrsėri njė tendencė pėr trikthuyer pėrdorimi i drejtpėrdrejtė i tyre. Pėrshembukll, sa limon mund tė pėrmbajė njė krem, mė pak sesa njė limon natyral? Por siqoqoftė, veprimi i tyre ėshtė i kufzuar sepse ėshtė e kushtėzuar nga sa thith lėkura.






Ky lajm ėshtė publikuar: 15/03/2010

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Ballkan

Publikuar nga: Ballkan

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos