Paracetamol pėr tė parandaluar sėmundjet kardiake

Bari ka efekte pozitive kundėr radikaleve tė lira dhe acideve toksikė

Paracetamoli, i njohur nga tė gjithė pėr vetitė antiinfiamatore dhe qetėsuese, mund tė pėrdoret, madje mund tė jetė shumė i dobishėm, pėr tė parandaluar sėmundjet kardiovaskulare. Ky ėshtė pėrfundimi i njė studimi tė ri, tė bėrė nga Universiteti i Sidneit nė Australi. “Arritėm tė studionim njė detyrė tė re pėr njė qetėsues qė njerėzit e pėrdorin shpesh dhe mė duhet tė them se rezultatet kanė qenė vėrtet befasuese”, deklaroi profesor Michael Davies, i Qendrės sė Kėrkimeve pėr Zemrėn. Sipas studimit, paracetamoli, pėrveēse mbron indet nga plakja, pengon edhe efektet toksike tė njė enzime tė quajtur mieloperosidas, njė proteinė qė prodhon njė lloj acidi “helmues”, e cila i dėmton shumė rėndė indet. Pavarėsisht se janė tė domosdoshme studime tė tjera mė tė thelluara, doktor Davies thotė se “pėr tė parandaluar shfaqjen ose progresionin e sėmundjes, ideja do tė ishte qė mjekėt t’i japin paracetamol pacientėve qė bėjnė pjesė nė kategori me rrezik tė lartė, d.m.th nė prag tė shenjave tė para tė sėmundjes, apo qė kanė nivele tė larta mieloperosidasi”. Nga faqet e revistės shkencore “Biochemical Pharmacology”, ku u publikua edhe studimi, kėrkuesit paralajmėrojnė qė personat tė mos tentojnė njė vetėdiagnostikim apo vetėmjekim. Pėr tė arritur efekte pozitive, nė fakt pacientėt duhet mė parė t’i nėnshtrohen njė programi mjekėsor apo analizave tė nevojshme. Meqenėse ilaēi mund tė blihet pa recetė nė farmaci, ka shumė mundėsi qė duke mos e ditur se si dhe nė ēfarė sasie duhet ta pėrdorim, mund tė rrezikojmė seriozisht shėndetin tonė, paralajmėrojnė ata.

Pak histori

Paracetamoli ėshtė njė ilaē qė nė tė kaluarėn grupohej me antiinfiamatorėt josteroidė (FANS). Por nė krahasim me kėto substanca, sot klasifikohet si njė ilaē analgjezik dhe antipiretik, i “pėrjashtuar” nga grupi i ilaēeve tė quajtura FANS. Paracetamoli ėshtė i njohur nė kulturėn e shumė popujve, sidomos atė anglosaksone, pėr shkak tė pėrhapjes sė tij tė madhe si njė qetėsues i pėrgjithshėm. Nė treg ai njihet edhe me emra tė tjerė si Tachipirina, Efferalgan etj. Ai ka nisur tė pėrdoret prej mė shumė se njė shekulli. Sigurisht qė bėhet fjalė pėr njė nga ilaēet mė tė pėrdorura si analgjezik. Por edhe pse ka njė pėrdorim dhe popullaritet shumė tė madh, gjithmonė duhet tė mbajmė parasysh kėshillat e mjekėve lidhur me dozėn. Shpesh ajo rekomandohet nė bazė tė peshės sė trupit. Gratė shtatzėna dhe fėmijėt duhet tė kėshillohen gjithmonė me mjekėt para pėrdorimit. Mjekėt thonė se organizmi i fėmijės e asimilon ilaēin ndryshe nga organizmi i njė tė rrituri. Ndryshimet nė muskuj, kockė, lėngje, yndyra, proteina tė gjitha luajnė rol nė asimilimin e ilaēit nga organizmi. Gjithashtu, shumė ilaēe mund tė sjellin probleme serioze te fėmijėt. Njė ilaē kundėr astmės mund tė shkaktojė pneumoni dhe tė pengojė rritjen apo zhvillimin e fėmijės. Njė ilaē anestezie ngadalėson rrezikshėm zhvillimin e zemrės dhe mund tė shkaktojė vdekjen e tij. Po ashtu distanca nga njė kokėrr te tjera nuk duhet tė jetė mė pak se gjashtė orė. Nė rast tė kundėrt rreziqet mund tė jenė shumė herė mė tė mėdha.

Zemra e shėndetshme

Njė nga kardiologėt mė tė mirė australianė nuk harron tė na kujtojė edhe kėshillat pėr njė zemėr tė shėndetshme. “Nė tė vėrtetė, sėmundjet e ndryshme kardiake janė komplekse. Kjo ndodh sepse klinikisht janė rezultati i njė ndėrveprimi ndėrmjet faktorėve ambientalė dhe trashėgimisė gjenetike. Te tė parėt futen tė ashtuquajturit faktorė rrezikues, ndėrsa pėr isheminė e zemrės janė kolesteroli i lartė nė gjak, diabeti, pirja e duhanit, hipertensioni arterior dhe obeziteti. Shumė persona qė vuajnė nga sėmundjet kardiake thuhet se e kanė tė trashėguar. Kėshtu sėmundjet kardiake janė tė trashėguara, por ajo qė duhet theksuar ėshtė se janė tė pakta dhe tė rralla”, tregon profesori. Predispozita ėshtė e lidhur me aktivitetin e ndryshėm tė gjeneve qė rregullojnė mekanizmat kryesorė tė sėmundjeve, ku simptomat e saj janė ato qė lidhen me aktivitetin kardiovaskular, por ka edhe forma tė tjera tė sėmundjes sė zemrės. Nė fakt, nė sėmundjet mė tė shpeshta duhet tė pėrmendim: ishemia e zemrės, angina, infarkti i miokardit akut dhe vdekja e papritur koronarike. Por kėtu nuk duhen harruar edhe kardiomiopatia, kardiopatia e lindur, valvulapatia reumatike dhe aritmia. Kėto sėmundje prekin zakonisht moshat mbi 40 vjeē, por nė shumė raste ato janė tė trashėguara. Megjithatė, moshat mė tė rrezikuara janė ato mes 50 dhe 60 vjeē. Simptoma e sėmundjeve tė lindura tė saj ka tė bėjė me cianozėn dhe prishjen e ekuilibrit tė parakohshėm qė nė lindje. Valvulopatia reumatike ka tė bėjė me gulēime, edemė periferike, si dhe aritmi. “Sėmundja mė e rrezikshme qė prek zemrėn, si dhe njė nga mė tė shpeshtat, ėshtė padyshim infarkti. Dhembja ėshtė mė e gjatė dhe e pandjeshme ndaj nitrateve, tė cilat shfaqen me ndjenja tė tjera, si ajo e vdekjes sė shpejtė, me djersė tė ftohta dhe hipertension tė theksuar. Faktorėt mė tė mėdhenj tė rrezikut, sipas studimeve tė fundit, janė: hiperkolesterolemia, pirja e duhanit, diabeti, hipertensioni dhe obeziteti. Jo ēdo formė e stresit ndikon nė aktivitetin kardiak. Vetėm ai negativi, qė lidhet me ndjenjėn qė nuk i pėrballon dot problemet. Efekt negativ ka dhe njė dietė e ēekuilibruar. ėshtė vėrtet njė "vrasės" i pamėshirshėm. Pėrveē dėmeve qė provokon nė aparatin e frymėmarrjes, ėshtė njė nga faktorėt kryesorė pėr rrezikun e kardiopatisė ishemike", pėrfundon eksperti. ēfarė tė bėjmė pėr tė parandaluar rrezikun e sėmundjeve kardiovaskulare? "ėshtė stili i jetesės perėndimore ai qė shkakton pjesėn mė tė madhe tė patologjive koronare. Duhani, njė dietė e pasur me yndyra, aktiviteti i pakėt fizik, obeziteti, diabeti, alkooli i tepėrt ndikojnė nė pėrkeqėsimin e patologjive koronare. Kėta faktorė tė rrezikshėm janė pėrgjegjės nė mė shumė se 80% tė patologjive kardiovaskulare, tė cilat mund tė reduktohen duke ndryshuar stilin e jetesės”

#

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Gazeta Shqip

Publikuar nga: Gazeta Shqip

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos