Kolesteroli, pėrse shkaktohen yndyrat nė gjak dhe si duhen trajtuar



Yndyrat nė gjak shkaktohen nga shumė faktorė, por kryesore ėshtė kequshqyerja. Nė qoftė se njė organizėm funksionon nė rregull, ai ėshtė i aftė tė marrė lėndėt ushqyese qė i nevojiten dhe tė nxjerrė jashtė ato qė nuk duhen. Pėr kėtė njerėzit duhet tė jenė tė ndėrgjegjshėm pėr ushqimet qė konsumojnė dhe antibiotikėt qė marrin. Gjithmonė pas njė ushqimi tė keq ose tė rėndė, siē janė ato tė fast-food-eve, ēdo njeri duhet tė pijė njė ēaj jeshil pėr tė ndihmuar tretjen e ushqimit. Hapi i parė qė duhet tė bėjė ēdo individ, jo vetėm ata me yndyrė tė lartė nė gjak, ėshtė tė marrin fermente laktike pas ushqimit, tė cilat populli ynė nuk i njeh aspak. Kėto fermente rrisin aktivitetin e florės bakteriale. Nė momentin qė shkatėrrohet flora bakteriale tė gjitha ushqimet qė konsumon njė njeri depozitohen nė organizėm. Dietat qė pėrdorin vajzat e reja e shkatėrrojnė florėn bakteriale. Pas kėtyre dietave dhe pėrdorimit tė antibiotikėve ėshtė shumė e nevojshme marrja e fermenteve laktike pėr tė pasuruar florėn bakteriale.
Yndyrat
Yndyra ėshtė njė lėndė ushqyese qė pėrmban shumė energji. Nė 100 gramė yndyrė ka dyfish mė shumė energji sesa nė 100 gramė karbohidrate. Kjo do tė thotė qė njerėzit duhet tė bėjnė kujdes qė tė mos tė konsumojnė shumė yndyra, sepse njeriu grumbullon shpjet shumė energji dhe prandaj rrezikon tė bėhet i shėndoshė. Mund tė jetė e vėshtirė pėr tė parė sa yndyrė ka nė njė ushqim, vetėm kur ka gjalpė, vaj ose margarinė, qė janė yndyra. Prandaj, nė disa ushqime flitet pėr dhjamė tė fshehur, qė ėshtė ai dhjamė qė nuk mund tė shihet direkt me sy. Pėr shembull, ėshtė e vėshtirė tė shikohet se sa dhjamė ka te djathi, qė mund tė pėrmbaj nga 10 pėr qind deri nė 80 pėr qind yndyrė. Pėr kėtė arsye ėshtė mirė qė tė lexohet pėrbėrja e produktit pėr ta parė se sa yndyrė ka nė produktin ushqyes pėrkatės. Ushqimi i pėrpunuar industrial nuk ėshtė mė i keq se ushqimi i gatuar nė shtėpi, por duhet pasur parasysh qė dhjami ėshtė mė i lirė se mishi dhe prandaj pėr prodhuesit ėshtė me interes qė tė shkėmbejnė pjesė tė mishit me dhjamė. Nuk ėshtė shumė e shėndetshme qė tė hash shumė yndyrė. Midis tė tjerave, konsumimi i ushqimeve me yndyrė ėshtė shumė i pashėndetshėm pėr enėt e gjakut nė trup, sepse yndyra mund tė grumbullohet nė muret e enėve tė gjakut dhe nė kėtė mėnyrė rritet rreziku pėr bllokimin e tyre, prej tė cilave njeriu mund tė vdesė. Ndėr tė tjera, sasia e madhe e yndyrės nė ushqim bėn qė njeriu tė peshojė shumė. Njeriu ėshtė nė mbipeshė kur merr mė shumė energji se sa ka nevojė, sepse trupi e grumbullon kėtė energji shtesė nė formė dhjami rreth barkut ose nė vende tė tjera tė trupit.
Pasojat
Yndyrat nė gjak shkaktojnė probleme serioze pėr shėndetin, siē janė: vdekjet nga zemra, sėmundjet e zemrės dhe tė qarkullimit tė gjakut, sėmundjet kardiovaskulare, funksionim jo tė mirė tė trurit, harresė, pagjumėsi. Sėmundjet kardiovaskulare janė rrezik real pėr jetėn e ēdo njeriu. Kėto sėmundje pėrbėjnė edhe sot shkakun kryesor tė vdekjeve nė botė, ku njė pėrqindje e lartė e popullsisė ka gjetur vdekjen nga sėmundjet kardiovaskulare. Njė sėmundje kardiovaskulare ėshtė arterioskleroza, qė ėshtė grumbullimi i lėndėve tė yndyrshme (sidomos kolesterolit) nė poret e brendshme tė arterieve. Shumė faktorė pėr shfaqjen e kėtyre sėmundjeve janė tė lidhura me mėnyrėn e jetesės, pirjen e duhanit, hipertensionin, diabetin, mbipeshėn si dhe mungesėn e aktivitetit fizik. Por, njė pėrgjegjėsi e madhe pėr shfaqjen e sėmundjeve kardiovaskulare i pėrket kolesterolit dhe trigliceridit tė lartė nė gjak. Pėrsa i pėrket konsumimit tė ushqimeve nuk rekomandohet asnjė recetė fikse qė eliminon pėrdorimin e shumė ushqimeve, pasi e rėndėsishme ėshtė qė tė jesh i shėndetshėm duke ngrėnė ēfarė tė hahet. Por, pas ēdo ngrėnieje, duhet tė pėrdoret ēaji jeshil, fermente laktike, fruta, por jo me tepri, si dhe tė eliminohet vaji i peshkut dhe pėrdorimi i limonit. Limoni nuk ndikon aspak nė tretjen e yndyrave, siē pretendojnė shumė njerėz. Pas ngrėnies sė limonit shkaktohet njė reaksion nė stomak, i cili e depoziton limonin nė dhjamė e yndyrė. Pėrdorimi i sojės dhe vajit tė peshkut me kombinim omega 3 dhe 6 (omega 6 ndikon nė tretjen e yndyrave) ėshtė efektive pėr tretjen e yndyrave.
Trajtimi
Ilaēi bimor i quajtur No-Colest, i cili pėrthithet direkt nga organizmi, ka dhėnė rezultate tė mira pėr tretjen e yndyrave nė gjak. Nė sajė tė pėrbėrėsve tė tij, qė janė: bergamo (agrume e ngjashme me limonin dhe portokallin), vaji i algave, orizi i kuq, fibra tė lėngshme vegjetale, ky ilaē jo vetėm tret yndyrat, por rregullon edhe qarkullimin e gjakut. Pėrbėrėsit bimorė tė pranishėm nė kėtė preparat parafarmaceutik kryejnė funksione tė ndryshme. Preparati bimor No-Colest gjendet nė dy forma tė ndryshme, qė janė No-Colest nė formė kapsule dhe No-colest nė formė suko. No-Colest nė formė kapsule ėshtė njė ilaē ushqyes me bazė orizin e kuq tė fermentuar, vaj vegjetal nga mikroalgat e detit, tė pasura me acide tė yndyrshme omega 3. Ndėrsa No-Colest suko ėshtė njė ilaē ushqyes me bazė fibrash tė lėngshme vegjetale qė ndihmojnė pėr uljen e thithjes sė yndyrave dhe sheqernave qė merren me ushqim. No-Colest lufton trigliceridet, ėshtė antioksidant (largon helmet dhe papastėrtitė nga organizmi), pėrmban vitamina, mbron kapilarėt e gjakut, redukton nivelin e trigliceridit, agresionin e pllakėzave, viskozitetin e gjakut, ul presionin e gjakut, redukton fibrilimin e barkushes sė zemrės dhe aritmisė. Efikasiteti i tij i pėrket bashkėveprimit tė disa proceseve aktive si, acide tė yndyrshme, fitosteroli, proteina, aminoacide, vitamina dhe minerale.

Problemet qė shfaqin yndyrat
Yndyrat nė gjak shkaktojnė probleme serioze pėr shėndetin, qė janė:
Vdekjet nga zemra
Sėmundjet e zemrės
Sėmundjet e qarkullimit tė gjakut
Sėmundjet kardiovaskulare
Funksionim jo tė mirė tė trurit
Harresė
Pagjumėsi

Efektet e ilaēit bimor
Ilaēi bimor i quajtur No-Colest, i cili pėrthithet direkt nga organizmi, ka dhėnė rezultate tė mira pėr tretjen e yndyrave nė gjak
Nė sajė tė pėrbėrėsve tė tij, qė janė: bergamo (agrume e ngjashme me limonin dhe portokallin), vaji i algave, orizi i kuq, fibra tė lėngshme vegjetale, ky ilaē jo vetėm tret yndyrat, por rregullon edhe qarkullimin e gjakut
Preparati bimor No-Colest gjendet nė dy forma tė ndryshme, qė janė No-Colest kapsulė dhe No-colest suko
No-Colest nė formė kapsule ėshtė njė ilaē ushqyes me bazė orizin e kuq tė fermentuar, vaj vegjetal nga mikroalgat e detit, tė pasura me acide tė yndyrshme omega 3
Ndėrsa No-Colest suko ėshtė njė ilaē ushqyes me bazė fibrash tė lėngshme vegjetale qė ndihmojnė pėr uljen e thithjes sė yndyrave dhe sheqernave qė merren me ushqim


Faktorėt qė ndikojnė nė shfaqjen e yndyrave
Yndyrat mund tė shfaqen tek kushdo, si tek peronat qė kanė njė sėmundje kronike (diabet), po ashtu edhe ata qė nuk vuajnė nga kėto sėmundje. Por, janė disa faktorė kryesorė qė shkaktojnė kėto yndyra. Pikėsėpari, duhet tė theksohet mosha, sepse kjo sėmundje prek mė tepėr personat mbi 40 vjeē, por mund tė prekė edhe moshat e reja. Por shenjat e para shfaqen pas tė dyzetave. Kurse, pėr sa i pėrket seksit mė tė prekur janė meshkujt, sesa femrat. Kėto tė fundit deri nė moshėn 60 vjeē janė tė mbrojtura nga disa hormone dhe nuk lejojnė rritjen e nivelit tė yndyrave. Por edhe menopauza ka njė rol tė rėndėsishėm; me shfaqjen e saj fillojnė edhe problemet dhe numri i grave me yndyrė tė lartė barazohet me atė tė burrave. Njė tjetėr faktor i rėndėsishėm ėshtė raca. Arteroskleroza prek mė tepėr racėn e bardhė. Tė gjithė tė sėmurėt diabetikė, qė kanė kaluar infarkt miokardi, duhet tė shmangin hipoglicemine (ulje tė diabetit), sepse njė gjė e tillė bėhet shkak pėr rishfaqjen e kėtij lloj infarkti.


Yndyrat, si duhet tė kombinohen ushqimet

Ka disa lloj ushqimesh qė duhet tė hahen tė shoqėruara me tė tjera, sepse kėshtu bėhen mė tė dobishme pėr organizmin tonė. Studimet e bėra kanė treguar se nėse i ha karotat e grira nė formė sallate, pa i hedhur vaj ulliri, mund tė pakėsosh sasinė e kalorive qė merr, por humb marrjen e betakarotinės qė ėshtė mjafte e vlefshme pėr trupin. Vitamina A, ashtu sikurse dhe vitaminat D, E, K, absorbohen nga organizmi, vetėm nė prani tė yndyrave. Mė pėrpara, konsiderohej e papėrshtatshme tė bashkoheshin proteinat me karbohidratet. Por sot, mendohet se ti shtosh llojeve tė ndryshme tė pastave (brumėrave), pak fasule, bizele, apo thjerrėza, plotėsohen mė mirė nevojat proteinike tė trupit. Por ka edhe ushqime qė kėshillohet tė mos bashkohen gjatė ngrėnies. Kėshtu, djathi, qė ėshtė i pasur me kalcium, kur hahet sė bashku me mishin, pengon absorbimin e hekurit nga zorrėt. Lakra e bardhė kur hahet me peshk, pengon absorbimin e jodit, qė pėrmban peshku. Po ashtu, tanina qė pėrmban ēaji, pengon absorbimin e kalciumit qė ndodhet nė djathė, etj.




23 Shkurt 2010

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Albania

Publikuar nga: Albania

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos