Polikron Ēelo: Infeksionet e zgjatura japin anemi tek tė vegjlit

Autori i Lajmit: Denisa Kona


Anemia ėshtė njė gjendje e krijuar nga ulja e hemoglobinės (Hb), me ose pa pakėsimin e numrit tė rruazave tė kuqe nė gjak. Ato janė tė shumta, tė lindura e tė fituara, me shenja tė ngjashme e tė veēanta po pas ēdo rasti, fshihen shkaqe qė duhen zbuluar para se tė mendohet pėr mjekim. Nė tė kundėrtėn, ēdo veprim i nxituar (sidomos dhėnia e hekurit pa kritere) mund tė jetė me pasoja.


Pse tė porsalindrit kanė anemi?

Tė porsalindurit kanė nivel mė tė lartė tė hemoglobinės dhe tė hemarokritit nė krahasim me fėmijėt e tjerė dhe tė rriturit. Duke filluar nga java e parė e jetės, fillon njė ulje e ngadalėshme (progresive) e hemoglobinės qė zgjat 6 deri nė 8 javė. Kjo rėnie quhet anemi fiziologjike, gjėndje qė mė tepėr ėshtė njė pėrshtatje me kushtet jashtė mitrės ku fėmia ushqehej me gjakun e nėnės, sesa anemi e vėrtetė. Me fillimin e frymėmarrjes krijohet njė ngopje graduale (saturim) i gjakut tė arterive me oksigjen qė arrin deri nė 95%, dukuri qė mesa duket ēon nė ndėrprerjen e mėnjėhershme tė prodhimit tė eritropoetinės (hormon qė nxit prodhimin e gjakut). Faktor tjetėr i mungesės sė eritropoetinės ėshtė dhe papjekuria funksionale e organeve qė e prodhojnė atė si veshkat, mėlēia etj. Kur nė njė fėmijė tė lindur nė kohė, niveli i hemoglobinės bie nė 9-11%, atėherė fillon dhe prodhimi i eritropoetinės, periudhė qė i takon moshės rreth 2-3 muaj. Si shihet, kemi tė bėjmė me proces kalimtar, rrjedhojė e kushteve tė reja jashtė trupit tė nėnės.
ANEMIA FIZIOLOGJIKE E PRERMATURĖVE
Pėrshtatja me kushtet e reja mbas lindjes, kryhet me pak vėshtirėsi nė tė lindurit para kohe. Pėrveē ndėrprerjes sė prodhimit tė eritropoetinės, ndikojnė pėr keq dhe marrjet e pėrsėritura tė gjakut pėr analiza, tė cilat shpesh i kėrkon vetė gjendja e veēantė shėndetėsore e tyre. Studimet kanė treguar se kjo anemi ka ecuri mė tė favorshme nė fėmijėt e ushqyer me gji; po nuk ndodh kėshtu nė ata me ushqyerje artificiale. Sot dhe nė kėta fėmijė ecuria ka ndryshuar me futjen nė pėrdorim tė qumshteve industrialė specialė pėr kėto mosha. Vite mė parė vėmendje i ėshtė kushtuar mungesės sė Vitaminės E, po sot nuk mendohet kėshtu.
Si tė kujdesemi?
Nė tė dy rastet (nėse fėmija nuk ka patur ndonjė hemorragji gjatė lindjes), mjafton ushqyerja e pėrshtatshme (me gji ose qumėsht industrial industrial) dhe gjithēka normalizohet me kohė, pa patur nevojė pėr asnjė mjekim. Gjatė 3 muajve tė parė, nuk mendohet pėr mungesė e hekurit, megjithėse hemoglobina mund tė jetė e ulur. Rezervat e tij gjatė kėsaj, janė tė mjaftueshme.
Anemitė nga infeksionet kronike
Hasen zakonisht nė infeksionet e zgjatura ose kronike (diarre, kolitet ulcerioze, sėmundje tė veshkave dhe tė mushkėrive, reumatizėm, artrite reumatoide, etj. Cilat janė tė vecantat? Krahas shėnjave tė sėmundjes kryesore, tėrheqin vėmendjen zbehtėsia e veēantė e lėkurės dhe e mukozave, lodhja, frymėmarrja e shpejtuar (sidomos gjatė sforcimeve), ulja e mėtejshme e oreksit, me njė fjalė, shenja qė kalojnė ato tė sėmundjes bazė. Nė analizėn e gjakut gjėndet hemoglobinė e ulur (mund tė arrijė deri nėn 6-7gr/dl) dhe rėnie e rruazave tė kuqe. Shėnjat e tjera, mbeten ato tė sėmundjes kryesore. Si tė kujdesemi? Meqenėse anemia ėshtė dytėsore (pėr shkaqe tė tjera), gjithēka varet nga mjekimi i dhe ecuria e sėmundjes qė ka ēuar nė anemi, pra pėrmirėsimet janė tė lidhura ngushtė me ecurinė e tyre. Dhėnia e hekurit, varet nga pėrqindja e tij nė gjak, megjithatė rezultatet janė tė pakta. Nė raste tė veēanta ndihmojnė transfuzionet e gjakut.
Anemia nga pamjaftueshmėria e acidit folik
Ėshtė rrjedhojė e problemeve tė thithjes (absorbimit) tė acidit folik dhe shfaqet zakonisht aty nga mosha 4-6 muajshe, (pak mė herėt se ajo e shkaktuar nga pamjaftueshmėria e hekurit). Ulja e acidit folik nė gjak ndodh dhe gjatė marrjes sė zgjatur tė disa medikamenteve si Luminal, Aminopterinė etj.
Ku gjendet acidi folik? Nevojat pėr kėtė element plotėsohen mjaftueshėm nga qumėshti i nėnės dhe i lopės. Mė tė pasura me acid folik janė perimet, legumet, drithėrat e plota, frutat, mėlēitė, veshkat dhe shpretkat.
Ka shenja qė duhet tė na tėrheqin vėmėndjen? Kėta fėmijė paraqiten ose tė grindur (tė irrituar) ose si tė pėrgjumur (apatikė), me mungesė oreksi, tė pėrziera, vjellje, diare tė zgjatura ose kapsllėk, shtim tė pakėnaqshėm e nė vazhim rėnie nė peshė. Nuk mungojnė problmet na hapėsirėn e gojės me mahisje tė gjuhės, gingivave ose tė krejt mukozave. Nė format e rėnda mund tė kenė dukuri hemorragjike tė shkaktuara nga ulja e trombociteve. Nėse nuk merren masa nė kohė, shėnjat e mėsipėrme thellohen dhe rėnia nė peshė ēon drejt distrofisė. Mungesa e acidit folik favorizon dhe disa gjendje tė veēanta si psh spruen. Nė analizėn e gjakut: ulje tė hemoglobinės (anemi hipokrome), pakėsim i rruazave tė kuqe me variacione tė formės sė tyre dhe rėnie e pėrqindjes sė acidit folik.
Si tė kujdesemi? Sigurisht, mjeku rekomandon atė qė mungon, acidin folik nga goja, tė paktėn 3-4 javė rresht. Nėse gjėndja nuk normalizohet, atėherė ai mund tė rekomandojė njė dozė mė tė lartė pėr njė kohė mė tė gjatė. Meqė mungesa e acidit folik haset sidomos nė tė lindurit me peshė shumė tė vogėl, jepet ky medikament. Krahas mjekimit, masė tjetėr me rėndėsi ėshtė korrigjimi (korektimi) i ndonjė gabimi nė ushqyerje.


Gabimet e mamave nė ushqim, qė u japin anemi fėmijėve

Ėshtė forma mė e zakonshme nė fėmijėt; quhet dhe anemi ferrodeficitare ose sideropenike, emėr qė do tė thotė se organizmit i mungon hekuri i nevojshėm
-Ka shenja qė duhet tė na tėrheqin vėmėndjen pėr anemi?
Meqė sėmundja zhvillohet ngadal, fillimisht nuk tėrheq vėmėndjen. Zbehja psh, njė nga shėnjat mė tė zakonshme, nė shumicėn e rasteve mė tepėr tėrheq vėmendjen e tė tjerėve dhe tė mjekut, se tė familjarėve tė cilėt duke e parė ēdo ditė, shpesh nuk u bėn pėrshtypje ose e justifikojnė se ėshtė bardhosh, se zė dielli, i ngjan dikujt, etj. Shenja qė duhet tė ngjallin dyshime janė: zbehja, mungesa e oreksit, humbja e gjallėrisė dhe e interesit pėr lodrat (apatia), lodhja nė dukje pa shkak ose ngacmim i tepruar si dhe ngadalėsimi i shtimit nė peshė. Nė format mė tė pėrparuara ka dhe dhimbje koke, humbje nė peshė, rrahje tė shpeshta tė zemrės, mosngopje me frymė pas sforcimeve.
-Si mund tė vėtetohet se fėmija ėshtė anemik?
Mjafton njė vizitė te mjeku i cili fillimisht kėshillon analizėn e gjakut pėr eritrocite, hemoglobinė dhe nivelin e hekurit (sidereminė).
Pse fillimisht? kjo pėr arsyen e thjeshtė se ka forma tė tjera anemish me shenja tė pėrafėrta, ku hekuri jo vetėm nuk mungon, po mund tė jetė nė pėrqindje tė lartė (ato kėrkojnė tjetėr trajtim). Dhėnia e hekurit nė kėto rastė, do tė rriste mė tepėr nivelin e tij, duke thelluar dėmtimet nė shumė organe tė trupit.
Cilat janė kėto anemi? Disa infeksione bėhen shkak pėr anemizim, sidomos infeksionet urinare, mahisjet e zgjatura tė zorrėve, parazitozat (sidomos Lamblia), etj. si dhe Talasemia mjaft e pėrhapur, sidomos nė disa krahina tė vendit .
-Ēfarė e favorizon kėtė tip anemie?
Faktor i rėndėsishėm ėshtė mosha. Ritmet shumė tė shpejta tė rritjes, bėjnė qė shumė organe tė trupit tė harxhojnė me shpejtėsi hekurin e marrė me anė tė ushqimeve. Faktorė qė nuk duhen nėnvlerėsuar janė dhe humbjet vogla, por tė zgjatura tė gjakut. Shkaqet kryesore qė ēojnė nė pamjaftueshmėrinė e hekurit, lidhen nė radhė tė parė me gabime nė ushqyerje, duke filluar nga ndėrprerja e parakohshme e gjirit, pėr tė vazhduar me vonesat ose ushqyerja jo- korrekte sipas moshės, sidomos kur teprohet me qumėsht e miellra ose kur mungojnė mishi, veza, peshku e perimet.
-Cilat janė moshat mė tė prekura?
Anemia ferrodeficitare haset mė tepėr nė muajt e parė tė jetės (pa pėrjashtuar moshat e tjera). Arsyeja qėndron se fėmijėt trashėgojnė pak hekur nga nėna. Veē kėsaj, hekuri nė qumėshtin e gjirit ėshtė i paktė dhe mund tė sigurojė plotėsisht nevojat e fėmijės nė rritje deri aty nga mosha 4-5 muaj. Kėto rezerva arrijnė kufirin minimal aty nga muji i 6-tė (prandaj nė kėtė moshė fillojnė tė shfaqen mė tepėr dhe shenjat e anemisė); dukuri qė bėn tė domosdoshme fillimin nė kohė tė heqjes nga gjiri.
-Si tė veprojmė pėr ta parandaluar?
Masa mė e mirė parandaluese ėshtė ushqyerja korrekte sipas moshės; dhėnia nė kohė i ushqimeve tė tjera jo me bazė qumėshti - kėshtu plotėsohen nevojat pėr hekur, pa qenė nevoja as pėr hekur, as pėr dieta tė veēanta. Hekur u jepet ēdo ditė nga goja, vetėm tė lindurve prematurė, duke filluar nga mosha 2 muajshe deri nė fund tė vitit.
Nėse anemia ėshtė shfaqur, si tė veproj?
Pėr format e lehta, mjafton korrigjimi i ndonjė gabimi nė ushqim. Dhėnia e produkteve nė pėrshtatje me moshėn, bėn qė gjendja tė ndryshojė shpejt. Nėse pamjaftueshmėria ėshtė e theksuar, atėherė mjeku (pasi tė ketė pėrjashtuar ndonjė shkak tjetėr dhe tė ketė plotėsuar analizat e nevojshme), do tė rekomandojė hekur nė bazė tė peshės dhe shkallės sė anemisė (dozėn, kohėzgjatjen etj). Preferohet hekur nga goja. Nė farmaci ai gjendet me emra e forma tė ndryshme (me pika, shurup, kokrra). Ēdo veprim tjetėr, pa kėshillėn e mjekut, ėshtė i gabuar



Pak njohuri mė tepėr

Hekuri ėshtė ndėr elementet kryesorė qė merr pjesė nė pėrbėrjen e hemoglobinės dhe mungesa e tij ndikon direkt nė uljen e nivelit tė saj nė gjak. Organizmi furnizohet me hekur nėpėrmjet ushqimeve, duke u thithur prej sistemi tretės; pra probleme mund tė lindin si nga mungesa e marrjes ashtu dhe nga ato tė thithjes (absorbimit). Pjesa mė e madhe e hekurit tė marrė, depozitohet nė palcėn e kockave dhe shėrben pėr prodhimin e rruazave tė kuqe. Ajo qė mbetet (rreth 10-20%) depozitohet si rezervė nė mėlēi, shpretkė dhe palcėn e kockave. Kjo depozitė shfrytėzohet nė raste tė veēanta: mė e thjeshta, mungesa e pėrkohshme e hekurit nė ushqimin e pėrditshėm ose gjendje urgjente tė krijuara nga humbja e gjakut (hemoragjia).
Hemoglobina - ėshtė njė proteinė e rruazave tė kuqe, qė i jep gjakut ngjyrėn e kuqe. Nga hemoglobina varet direkt trasporti i oksigjenit nė tė gjitha pjesėt e trupit. Nėse ajo pakėsohet, atėherė mungesėn e oksigjenit do ta vuajnė shumė organe e sisteme tė trupit.
Rruazat e kuqe - E veēanta ėshtė se jeta e tyre ėshtė e shkurtėr, mesatarisht 120 ditė, pastaj shkatėrrohen kryesisht nė mėlēi dhe nė shpretkė, pėr tu zėvėndėsuar prej mė tė rejave tė prodhuara nė palcėn e kockave.
Eritrocitet kanė pėr funksion kryesor transportin e oksigjenit nga mushkėritė nė drejtim tė pjesėve tė tjera tė trupit dhe mbartjen e gazit karbonik prej tyre, nė drejtim tė mushkėrive (ku bėhėt shkėmbimi i gazeve)



ANEMIA NGA MUNGESA E Vit. B12

Cėshtė kjo anemi?
Ėshtė sėmundje kronike e shkaktuar nga mosthithja e vit. B12. pėr mungesė tė njė faktori tė ashtuquajtur „faktor intrinsek intenstinal ose gastrik“ pėr shkak tė dėmtimev tė gjėndėrrore tė mureve tė stomakut (atrofi e mukozės). Shkaqet nuk janė plotėsisht tė njohura, megjithėse flitet dhe pėr faktorė autoimune ose hereditarė. Ėshtė quqjtur dhe anemia pernicioze pėr arsye se kohė mė parė ka qėnė vdekjeprurėse.
Nė analizėn e gjakut vėrehen rruazat e kuqe me pėrmasa tė mbėdha e pak tė ngjyrosura.
Nevojat pėr kėtė vit. sigurohen plotėsisht nga produktet e pėrditėshme, problemi qėndron se nuk thithet nga aparati tretės, arsye qė con nė kėtė anemi tė rėndė qė zgjat pėr tėrė jetėn.

Cilat janė pasojat?
Nė mungesė tė B12, nuk mund tė arrihet pjekuria e plotė e rruazave tė kuqe, pėr rrjedhojė trupi do tė vuaj pėr mungesė oksigjeni. Kėta tė sėmurė paraqiten gjithmonė tė lodhur e tė kėputur, pėr arsye se trupi nuk ngopet me oksigjen. me kalimin e kohės, nėse nuk mjekohen, sėmundja mund tė shkaktojė probleme serjoze dhe tė rrezikėshme nė zėėr, neva e organe tė tjera.
Zėmra - Pėr tė plotėsuar nevojat e trupit pėr oksigjen, duhet tė shtojė tė rrahurat; po me kalimin e kohės vetė ky organ pėson dėmtime tė rėnda (insuficiencė kardiake etj)
Nervat - Dėmtimet e qelizave tė tyre, cojnė nė ndryshime tė shijes, nuhatjes, shikimit, vėshtirėsi nė ecje, crregullime tė ekuilibit; mund tė shkaktojė ndryshime nė mendime, corroditje (konfuzion) dhe humbje tė kujtesės.
Aparati tretės. Me pamje tė vecantė paraqitet gjuha, e lėmuar dhe me mungesė tė papilave.
Pėrsa i pėrket stomkut, pėrvec maisjeve, kėta tė sėmurė rrezikohen dhe nga kanceri i tij.

Si mjekohet dhe cila ėshtė e ardhja?
Sot, nė sajė tė mjekimit me vit B12, anemia perniciozeme nuk pėrbėn mė asnjė rrezik vdekjeprurės (ky emėr i ka mbetur historisė); po pėr tė patur jetė normale dhe tė gjatė, kėta tė sėmurė duhet tė marrin vitaminė B12 pėr tėrė jetėn me doza tė vogla nė muskul cdo javė, njė herė nė muaj ose me doza tė larta nga goja, megjithėse rezultatet janė tė diskutueshme.
Problemet pėrbėn fakti se jo rrall diagnostikimi e pėr rrjedhojė mjekimi, bėhet me vonesė, nė kohėn kur mund tė jenė shkaktuar dėmtime tė rėnda, sidomo tė sistemit nervor.

Ka shkaqe tė tjera qė cojnė nė anemi nga pamjaftushmėrie e Vit.B12 ?
Anėmi nga mungesa e vitaminės B12, shihen rrall pėr faktin se nevojat pėr kėtė vitaminė sigurohen plotėsisht nga ushqimet e pėrditėshme. Raste janė parė nė ata qė ushqehen vetėm me barishte (vegjetarianė) dhe nė tė porsalindur nga nėna vegjetariane ose me ushqyrje tė njėanėshėme gjatė shtatzėnisė.
Thithja e pamjaftushme e vit.B12 mund tė ndodhė dhe gjatė njė gjendjeje tė veēantė, tė quajtur „sindrom familjar“,qė karakterizohet me kandodozė tė lėkurės, pamjaftueshmėri tė funkionit tė gjėndrės tiroide dhe tė ndonjė gjėndėrre tjetėr me sekrecion tė brendshėm.
Nė disa raste, gjatė moshės sė adoleshencės, ndodhin dėmtime tė mukozave stomakut (atrofi) me mungesė tė prodhimit tė acidit kloridrik; po janė parė dhe raste pa dėmtime tė mureve tė stomakut.
Probleme mund tė lindin dhe mbas ndėrhyrjeve kirurgjikale me heqie tė ndonjė pjese tė zorrės sė hollė, disa sėmundje tė rėnda nė kėtė nivel (enterite nekrotizante), tuberkulozi i zorrėve etj.
Nja formė disi e vecantė e rrallė dhe e diskutushme, ėshtė ajo qė fillon tė shfaqet nga mosha 9 muaj (interval qė koinēidon mė tepėr me mbarimin e rezervave tė vitaminės B12 tė trashėguara nga nėna); deri nė 11 vjeē pėr probleme te tjera qė ndikojnė nė pakėsimin e prodhimit tė lėngjeve tė stomakut, (nga kjo ndoshta varet dhe koha e shfaqies sė anemisė)

Cilat janė tė vecantat e kėtyre formave?
Nė kėto raste shėnjat janė mė tė lehta, po nėse nuk kapen e trajtohen nė kohė, gjėndja mund tė keqėsohet. Fillimisht mund tė mos bien nė sy shenja tė veēanta, po me thellimin e anemisė, fėmija fillon tė zbehet, tregon shenja lodhjeje, grindet ose shqetėsohet pa shkaqe tė dukshme. Pamje tė veēantė e karakteristike merr gjuha; bėhet e lėmuar, me ngjyrė tė kuqe, tė ndezur dhe mjaft e dhimbshme. Jo rrallė anemia shoqėrohet dhe me njė sėrė shenjash neurologjike si humbje tė ndjeshmėrisė nė pjesė tė veēanta tė trupit (parestezi), vėshtirėsi nė qėndrim (ataksi), rritje tė reflekseve (hiperrefleksi), etj,
Laborator nė pėrgjithėsi vė nė dukje anemi hipokrome, eritocitė me pėrmasa mė tė mbėsha dhe ulje tė nivelit tė Vit.B12 nė gjak (testi diagnostik mė i mirė).

Si mjekohen dhe cila ėshtė e ardhja?
Me shfaqien e shėnjave tė para (pammvarėsisht se nuk mund tė jenė gjetur shkaqet), duhet dhėnė ajo qė mungon, vitamina B12. Nė fazėn akute, dhėnia nė muskul sjell ndryshime tė shpejta (njė e dhėnė e rėndėsishme qė vėrteton shkakun e anemisė). Dhėnia e mėtejshme dhe koha, varen si nga shkaku ashtu dhe ngamundėsia e mėnjanimit tė tij.



Ky lajm ėshtė publikuar: 21/02/2010

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Ballkan

Publikuar nga: Ballkan

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos