Bonot e privatizimit, asnjė kufizim afati pėr pėrdorimin e tyre

Bonot e privatizimit nuk do tė kenė afat nė pėrdorimin e tyre dhe do tė jenė nė treg nė ēdo kohė. Me miratimin e njė sėrė ligjeve, si ai pėr sipėrmarrjet kolektive, ligji pėr titujt si dhe me daljen e udhėzimit tė Ministrisė sė Financave pėr rishpėrndarjen e mė se 12 miliardė lekė bonove tė privatizimit tė kompanisė “Anglo-Adriatika”, pėrdorimi i bonove nė treg do tė jetė afatgjatė. Ekspertėt e Ministrisė sė Financave sqarojnė se nė publik ėshtė krijuar ideja se vetėm tre muaj do tė ketė afat pėr pėrdorimin e bonove tė privatizimit. Sipas tyre, kjo nuk ėshtė e vėrtetė, pasi ky afat tre muaj lidhet vetėm me kėrkesėn qė tė interesuarit duhet tė bėjnė pranė Agjencisė sė Legalizimeve pėr tė paguar objektet e tyre me letra me vlerė. Ekspertėt sqarojnė se brenda tre muajve duhet tė bėhet kėrkesa, ndėrsa pagesa me letra me vlerė mund tė bėhet nė ēdo afat. Nė kėtė mėnyrė, letra me vlerė kanė pėr t’u pėrdorur mė gjerė dhe nuk do tė ketė afate. Qeveria ka nė plan tė privatizojė njė sėrė kompanish tė tjera shtetėrore, siē ėshtė KESH, dhe nė kėtė proces do tė pėrdoren bonot e privatizimit. Nga ana tjetėr, ligji pėr sipėrmarrjen kolektive lejon qė kompanitė tė kenė tė drejtė tė hapin mundėsi investimi me bono privatizimi. E thėnė mė thjesht, tashmė do tė ketė pėrsėri kompani, siē ka qenė “Anglo-Adriatika”, tė cilat do tė pranojnė bono privatizimi. Tregu pėr 74 miliardė bono Aktualisht, ekzistojnė 74 miliardė bono privatizimi qė janė shpėrndarė nga qeveria qė nė vitin 1994. Njė pjesė e tyre nuk ėshtė pėrdorur, ndėrsa njė pjesė tjetėr kanė qėndruar tė bllokuara si tek kompania “Anglo-Adriatika”. Me udhėzimin e ri tė Ministrisė sė Financave, 12 miliardė lekė bonot e privatizimit tė “Anglo-Adriatikės” do tė rishpėrndahen tek qytetarėt qė i kanė pasur ato. Ligjet e reja tė miratuara nė Kuvend parashikojnė rigjallėrimin e tregut tė letrave me vlerė si ato tė ish-tė pėrndjekurve, bonot e privatizimit, lėshimin e obligacioneve nga kompanitė private, si dhe shitblerja e aksioneve nė bursė. Parlamenti miratoi njė vit mė parė njė ligj tė ri “Pėr titujt”, qė ka si objekt tė bėjė aktivė titujt tregtarė qė qarkullojnė nė tregun aktual. Sipas specialistėve, ai do tė pėrfshijė tė gjitha stoqet dhe fondet e firmave nė bursė. Sipas tyre, nė kėtė rast bėhet fjalė pėr letra me vlerė, tė cilat, pėrmes kėtij ligji tė ri, do t’i nėnshtrohen njė skeme tė re procedimi. Nė atė ligj nuk u pėrfshinė letrat me vlerė tė privatizimit, pikėrisht ato qė janė shpėrndarė rreth 12 vjet mė parė. Sipas pėrllogaritjeve, janė rreth 750 mijė qytetarė, tė cilėt pėrfituan nga letrat me vlerė dhe bonot e privatizimit. Gjatė periudhės sė qeverisjes socialiste, ky proces ndenji pezull, duke mos i konvertuar letrat me vlerė nė aksione. Nga socialistėt mė pas u bėnė premtime, por asgjė konkrete. Sipas tė dhėnave, rreth gjysma e letrave me vlerė u mbetėn nė dorė qytetarėve, kur ligji i vitit 1998 nuk u zbatua. Anglo-Adriatika Ministria e Financave pritet qė sė shpejti tė nxjerrė udhėzimin pėr rishpėrndarjen e bonove tė privatizimit qė janė bllokuar nė kompaninė “Anglo-Adriatika”. Drejtoresha juridike e Ministrisė sė Financave, Linda Rusmali, ka pohuar pėr gazetėn se udhėzimi ėshtė duke u hartuar dhe se do tė rishpėrndahen vetėm bonot e “Anglo-Adriatikės”. Tė gjitha bonot do tė kthehen me njė procedurė tė cilėn do ta pėrcaktojė Ministria e Financave. Ēdo qytetar i cili disponon dokumentin qė ka dorėzuar letrat e tij me vlerė tek “Anglo-Adriatika”, mund ta dorėzojė dhe tė pėrfitojė sasinė e bonove qė ai ka investuar. Sasia e bonove tė privatizimit Janė prodhuar nė total 75 miliardė bono Janė shpėrndarė nė total 51 miliardė bono Nuk janė shpėrndarė 24 miliardė bono Janė pėrdorur nė proces legalizimi 11 miliardė bono Nuk janė pėrdorur fare 64 miliardė bono Vlera nė treg, bonot e privatizimit blihen me 12% Vlera e bonove tė privatizimit ndodhet nė masėn e 12-pėrqindėshit. Ditėn e fundit ėshtė pėsuar njė ulje e vlerės nė shitjen e bonove. Brenda njė periudhe mė pak se njė muaj, ka pasur luhatje nė kėtė treg. Fillimisht, vlera e tyre kapi nė muajin shtator njė vlerė deri nė 20 pėr qind, kjo edhe pėr shkak tė sasisė sė pakėt nė treg tė tyre. Por, me shtimin e shitjes sė tyre, vlera e bonove tė privatizimit ra. Nė mesin e dhjetorit, shitja e bonove nuk i kaloi 8 pėr qind, ndėrsa nė fundin e muajit shitja e tyre shkoi deri nė 14 pėr qind. Aktualisht, prej ditėsh vlera e tyre nuk po kalon 12-pėrqindėshin. Gjithsesi, vlera e bonove pritet tė rritet, kjo pėr shkak se ato do tė pėrdoren nė shumė fusha, dhe jo vetėm nė procesin e legalizimeve qė tashmė u sanksionua me ligj.

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Gazeta Standard

Publikuar nga: Gazeta Standard

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos