Etika dhe morali - pasqyrė e kulturės sė individit dhe e shoqėrisė

Duke marrė shkas nga njė emision i shkapėrderdhur nė njė media private, ku çfarė nuk mė dėgjuan veshėt dhe çfarė nuk mė panė sytė, qė nga fjalori tejet banal e deri tek regjia, qė fiksohej herė pas here nė pjesėt e zbuluara trupore tė femrave, thashė me vete: ėshtė e domosdosdoshme qė etika nė media duhet tė mbrohet me ligj.

Dhe kjo bėhet me emergjente tani nė fazėn kur nė emėr tė lirisė sė medias, po abuzohet aq shumė me kėtė term, saqė disa e vlerėsojnė kėtė rrėshqitje si njė risi tė progresit tė mediave tona. E çuditshme! Madje, tė tjerė shkojnė dhe mė tej nė kėtė vlerėsim, duke u mburrur me rritjen e shkallės sė shikueshmėrisė tė kėtij apo atij emisioni etj, etj.

Harrojnė tipa tė tillė se mesazhi qė pėrcjellin kėto skena ėshtė i papranueshėm pėr moralin e shumicės dhe vetėm kureshtja i shtyn njerėzit tė ndjekin biseda tė tilla tė superpolitizuara e banale deri nė turp, saqė tė vjen rėndė tė ndjekėsh njė emision tė tillė nė shtėpi kur je bashkė me fėmijėt. Ju kujtoj se para pak vitesh nė qendėr tė kryeqytetit u shfaq njė burrė i sėmurė mendor, qė ishte zhveshur 80 pėrqind nė mes tė janarit dhe vraponte rretheqark pallatit tė kulturės. Nė çast aty u mblodhėn qindra kalimtarė, qė kureshtja i shtynte tė shikonin me habi kėtė veprim tė njė tė marri. Ishte njė ndodhi e ditės sė atėhershme, qė mblodhi shumė policė, kamera dhe njerėz kureshtarė. Nuk ėshtė çudi qė skena tė tilla mund t’i improvizojė si “tėrheqėse” edhe ndonjė gazetar, qė drejton emisionin duke shkrepur me sy e duke dirigjuar me dorė si t’i mungonin fjalėt shqip dhe mjetet e tjera tė shumta e moderne tė drejtimit regjisorial tė emisionit. Madje, raste tė tilla nė studion e Çanit, me femra gjysėm tė zhveshura janė parė shpesh. Primitiviteti dhe banaliteti, janė bėrė tashmė dy shinat mbi tė cilat ky emision, qė quhet “Zonė e Lirė” shtrin nė programin e tij. Mendoj se shterpėsia e mendimit pėr tė konkuruar e çon tek kėto dy shina, qė mediat e tjera i kanė braktisur ato, duke futur teknologji e projekte moderne tė organizimit dhe drejtimit tė emisioneve.

Banaliteti i b(analistėve)/Nė njė panel tė kėtij emisioni priten me duartrokitje tė gjata b(analistėt) e “shquar” Mero Baze (i rrahur 4 herė pėr shpifje) dhe Andrea Stefani (i parrahur). Nė krah tė tyre ishin edhe dy flokėgjatė tė tjerė, njė i shoqatės mjerane “Mjaft” dhe tjetri njė gazetar i panjohur nė media. Nė mes tė tre flokėgjatėve qėndronte kokėzbathuri Mero (Mjero) qė aksidentalisht u bė gazetar dhe e “pagoi” shtrenjtė mungesėn e kualifikimit profesional, duke u rrahur 3 herė nga ata qė sot i mban pėr idhuj dhe u kėndon kėngė e u thur lavde nė gazetėn e tij. Kėshtu ka ndodhur shpėrfytyrimi i linjės editoriale tė botuesve edhe me gazeta tė tjera si ajo “Albania”, “Korrieri” etj, qė bashkė me drejtuesit e tyre “kaluan Ylberin”, pse jo edhe me mungesė tė theksuar mirėnjohjeje, pėr vlerėsimin qė u ka bėrė liderishipi i PD-sė nė vite. Unė si gazetar i vjetėr i medias vizive prej 35-vitesh do t’i quaja tė dėshtuara dhe mjerane pėrpjekjet e tyre pėr tė njollosur PD-nė dhe liderin e saj tashmė tė njohur, lider i gjithė shqiptarėve z. Sali Berisha.

Po ku qėndron dėshtimi i tyre? Pėr mua dėshtimi ėshtė tek lufta ndaj vetvetes, duke u bėrė i pabesueshėm nė opinionin e gjerė pėr informacionin e tyre qė shkon deri nė servilizėm politik sipas interesave personale. Madje kėta njerėz, qė mediat e blera majtas i kanė tė abonuar nė emisionet e tyre, akuzojnė pafund, madje bėjnė edhe protesta me turmat pėr dhunim tė medias sė lirė nga Berisha. Dua t’i pyes kėta njerėz çfarė dhunimi ka, kur ata deri nė epitetin e rėndė “Hitler” e etiketojnė liderin historik tė demokracisė Kryeministrin aktual Z. Sali Berisha, qė njihet botėrisht si njeriu qė shembi murin gjigant tė diktaturės nė Shqipėri?

Liria e medias ėshtė vepra mė e madhe, qė ky lider e themeloi dhe i dha asaj hapėsirėn dhe mbėshtetjen e duhur pėr zhvillimin e shpejtė e cilėsor, si pushtet i katėrt i njė shteti demokratik. Ështė konflikti i interesit qė i verbon kėta gazetarė, qė me qėndrimin e tyre po zhvlerėsojnė vetveten duke u bėrė pėrherė e mė tė pabesueshėm tek ata qė i ndjekin. Madje bėhen edhe banalė, kur pėrpiqen tė mbrojnė “Porositė” e liderit shpirtėror politik tė radhės, duke u bėrė si zėdhėnės tė tij me teorinė e banalizuar sė tepėrmi pėr hapjen e kutive. Inkompetenca e tyre i çon deri atje sa tė thonė: “Pse nuk hapen kutitė? Ç’tė keqe ka tė hapen? Kjo ėshtė e thjeshtė...”. Sa mjeran e sa banal ky mendim, qė nuk pėrfill ligjet e shtetit dhe institucionet demokratike tė ngritura prej tij. Sipas kėtyre b (analistėve) le tė shkelet 100 herė kushtetuta dhe 1000 herė ligjet e shtetit, vetėm Edi Ramės t’i plotėsohet kėrkesa e tij, qė nuk ka dhe s’mund tė ketė asnjė argument. Ju kujtojmė kėtyre tė ashtuquajturve gazetarė se shteti nuk integrohet nė botėn e qytetėruar dhe nė organizmat ndėrkombėtarė, duke dhunuar e nxjerė jashtė loje ligjet e shtetit, kushtetutėn dhe drejtėsinė e kėtij vėndi. Madje, ju siguroj se Edi Rama edhe sikur tė ndodhė njė gjė e tillė (tė hapen kutitė), prap ai do tė sajojė njė tjetėr gjė pėr tė penguar integrimin dhe progresin e kėtij vendi. Ai mė ngjan me njė fshatar qė kishte dalė malit tė kėrkonte lopėn, qė i kishte humbur. Papritur lopa erdhi nė shtėpi dhe pjestarėt e familjes i thirrėn tė kthehej. Dhe doni ta dini cila ishte pėrgjigjia e tij?: “Nuk kthehem pa e kėrkuar krejt shpatin?!!!...”. Pra Edi Rama po kėrkon shpatin, bashke me ca tė verbėr qė i shkojnė pas, sa prej frike dhe sa prej interesave tė tyre mafioze e korruptive. Nė kėrkim tė shpatit tani janė edhe vetulltrashi Gjinushi, dredharaku Milo, aventurieri Ngjela dhe vulėhumburit; Ndoka, Dash Shehi, etj.

Tė gjithė tė dėshtuar e qesharakė nė politikėn shqiptare. Dhe si tė mos qeshėsh me premtimin e Ngjelės nga faltorja e protestės sė PS-sė, se pėr 7 ditė unė ju siguroj liberalizimin e vizave. Epitetin mė tė saktė pėr Ngjelėn para gjashtė vitesh e kanė vėnė socialistėt, qė e quanin avokot (s’ka fituar asnjė gjyq). Dhe siç ėshtė avokat, ėshtė edhe politikan, pra ėshtė jashtė realitetit nė politikė bashkė me Ramėn. Kompleksiteti i politikanit Rama - qė fatkeqėsisht ėshtė edhe lider i opozitės aktuale - i ka futur nė qorrsokak tė gjithė aleatėt e vet, tė cilėt nė fillim e quajtėn shkaktar tė humbjes nė zgjedhjet e 28 qershorit dhe tani i janė bashkuar thirrjes nė boshllėk pėr t’i rihapur kutitė








...

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Gazeta 55

Publikuar nga: Gazeta 55

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos