Financim pėr ndėrmarrjet e vogla dhe tė mesme

16/10/2009  Forumi i donatorėve. SME-tė pėrbėjnė 95 pėr qind tė bizneseve

Ndėrmarrjet e vogla dhe tė mesme mund tė pėrfitojnė financim nga donatorėt. Aq mė tepėr nė njė situatė kur bankat e nivelit tė dytė po tregohen mjaft dorėshtrėnguara pėr kredidhėnien. Njė prej kėtyre programeve ėshtė kredia italiane pėr SME-tė, nėpėrmjet sė cilės sigurohen fonde pėr kėto biznese, tė cilat pėrbėjnė edhe 95 pėr qind tė totalit tė bizneseve qė janė sot nė vendin tonė. Nė punimet e forumit tė donatorėve pėr ndėrmarrjet e vogla dhe tė mesme u diskutua pikėrisht ecuria e programeve tė mbėshtetjes tė aktivitetit tė kėtyre ndėrmarrjeve. Mbi 13 ndėrmarrje tė vogla dhe tė mesme po pėrfitojnė aktualisht nga kredia e dhėnė nga qeveria italiane prej 25 milionė eurosh, prej sė cilės deri tani janė disbursuar 3.2 milionė euro.

Projektet

Sipas drejtores sė programit tė kredisė italiane pėr SME-tė, Laura Grezhda, norma e interesit tė kredisė ėshtė 5.5%, dhe kanė pėrfituar biznese nė rrethe tė ndryshme tė vendit. Kredia ka njė vlerė prej 25 milionė eurosh dhe po shpėrndahet pėr bizneset shqiptare nga 5 banka tregtare nė vend. “Bizneset qė pėrfitojnė nga kjo kredi duhet qė 51 pėr qind tė kapitalit ta kenė shqiptar, tė mos kenė mė shumė se 250 punonjės, si dhe tė kenė njė xhiro vjetore prej 5 milionė euro”, - u shpreh Grezhda. Ndėr kushtet e tjera qė biznesi tė pėrfitojė nga kredia e qeverisė italiane, ėshtė edhe mėnyra e menaxhimit tė kredisė. “Bizneset duhet qė 70 pėr qind tė shumės sė pėrfituar ta pėrdorin pėr tė blerė pajisje, makineri ose lėndė tė parė pėr prodhim”, - tha Grezhda. Marrėveshja mes qeverisė shqiptare dhe asaj italiane pėr kėtė kredi ėshtė bėrė nė dhjetor tė vitit 2008, ndėrsa si projekt, zbatimi filloi nė janar tė kėtij viti. Projekt tjetėr i rėndėsishėm ėshtė ai i financuar nga Komisioni Evropian, i cili do tė kontribuojė nė forcimin e aftėsive tė Ministrisė sė Ekonomisė dhe Agjencisė sė Nxitjes sė Investimeve pėr tė zhvilluar politika tė SME-ve nė Shqipėri dhe pėr tė rritur konkurrueshmėrinė e tyre. “Qeveria shqiptare ka marrė reforma shumė dimensionale, qė synojnė rritjen e transparencės, uljen e informalitetit, eliminimin e barrierave administrative pėr biznesin, duke synuar reduktimin e varfėrisė nėpėrmjet promovimit nė veēanti tė zhvillimit tė SME-ve, qė nė thelb ėshtė edhe shtylla kurrizore e ekonomisė sonė, por edhe ekonomisė evropiane",- tha zėvendėsministri i Ekonomisė, Eno Bozdo. Ai theksoi se janė bėrė hapa pėr tė krijuar njė kuadėr pozitiv kombėtar ligjor dhe institucional pėr tė zgjeruar ndėrmarrjet e vogla dhe tė mesme, duke u bazuar nė njė program pėr zhvillimin e eksporteve. “Janė implementuar skema grantesh pėr ndarjen e kostos dhe skema grantesh pėr garantimin e kredive pėr eksport nė mėnyrė qė tė ndikojnė nė rritjen e kapacitetit dhe konkurrueshmėrisė sė bizneseve shqiptare kryesisht atyre eksportuese”, - tha zėvendėsministri. Ajo qė pritet tė bėhet ėshtė pėrmirėsimi i financimit tė riskut kapital, financimi i kompanive tė reja dhe kompanive tė kėrkim-zhvillimit.

BERZH rishikon parashikimet ekonomike pėr 2009-n

Shqipėria shmang recensionin, rimėkėmbje e lehtė nė 2010-n

Ekonomia shqiptare pritet tė rritet me afėrsisht 3 pėr qind nė vitin 2009, nė rėnie nga rritja mė e ulėt sesa rritja e prej 6.8 pėr qind nė vitin 2008. Nė vazhdim tė njė uljeje ekonomike tė mėtejshme tė pritur nė gjysmėn e dytė tė vitit, ekonomia ka mundėsi tė rimėkėmbet nė vitin 2010. Raporti i Tranzicionit i BERZH i 2009, i cili do tė publikohet i plotė muajin e ardhshėm tregon se ka mundėsi tė kėtė diferenca tė rėndėsishme ndėrmjet rritjes ekonomike pėrfundimtare nė vitin 2010, me njė nivel rritjeje mesatare prej 2.5 pėr qind pėr rajonin. “Efekti i krizės botėrore nė Shqipėri ka qenė i pėrmbajtur nė Shqipėri, sė pari nė sajė tė sistemit relativisht tė fortė bankar qė ėshtė zhvilluar mirė nė vitet e fundit dhe ekspozimit tė kufizuar limituar tė ekonomisė shqiptare ndaj tregjeve ndėrkombėtare. Megjithatė, rritja do tė ndikohet nga njė ulje e pritur e eksporteve, remitancave dhe investimeve tė brendshme dhe deficiti i madh aktual do tė vazhdojė tė jetė njė sfidė e madhe pėr vitet nė vazhdim. Kontrolli fiskal mund tė nevojitet pėr tė ruajtur balancimin e buxhetit dhe bankave tregtare do t’u nevojiten tė monitorojnė me kujdes portofolat dhe fondet e huave, ndėrsa ekonomia do tė rimėkėmbet pas krizės”, – u shpreh Peter Sanfey, ekonomist Kryesor i BERZH pėr Evropėn jug-lindore. Sipas raportit, ekonomitė e Evropės Qendrore dhe lindore priten tė tkurren dhe tė arrijnė njė mesatare prej 6.3 pėr qind nė 2009 pas njė ulje tė theksuar tė prodhimit nė gjysmėn e parė tė vitit. Shenja pėr njė rritje pozitive nė tremujorin e tretė tė vitit 2009 tregon se ulja ka arritur tani pikėn mė tė ulėt nė shumė vende tė rajonit tė BERZH-it. Megjithatė, ēdo pėrmirėsim nė vitin 2010 mund tė jetė i lehtė dhe i pjesshėm.



 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Metropol

Publikuar nga: Metropol

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos