Profesori i Oksfordit: Pse nisi Lufta e Dytė Botėrore

Nė shtator tė vitit 1939 bota u zhyt nė konfliktin mė tė dhunshėm gjatė gjithė historisė sė saj. Por, Neill Ferguson thotė se pėr ta kuptuar arsyen ne duhet tė shohim pėrtej historisė sė shkėlqimit tė pushtetit tė Hitlerit

Neill Ferguson

Pse nisi Lufta e Dytė Botėrore nė Europė mė 1 shtator 1939, mė pak se 20 vjet pas paqes qė ishte arritur nė fundin e Luftės sė Parė Botėrore? Kjo pyetje ėshtė shtruar nė mėnyrė tė pėrsėritur pėrgjatė kėtyre shtatė dekadave dhe pėrgjigjet kanė qenė tė panumėrta. Por, njėra nga ēėshtjet qė shtrohet pėr tė kuptuar realisht ngjarjet qė ēuan te lufta mė e pėrgjakshme nė historinė njerėzore ėshtė ajo qė ka tė bėjė me Eurocentrizimin apo Anglocentrizimin, e cila, gjithsesi, ėshtė e gabuar.
Nė ndryshim nga Lufta e Parė Botėrore, e cila ishte realisht njė luftė europiane, luftė e zhvilluar kryesisht nė Europė nga europianėt, Lufta e Dytė ishte nė tė vėrtetė njė ēėshtje botėrore. Vetėm duke marrė nė shqyrtim panoramėn historike botėrore tė ngjarjeve ne shpresojmė tė kuptojmė natyrėn e vėrtetė tė saj.
Pika e parė qė duket qartė ėshtė se lufta nuk nisi nė Europė nė shtatorin e vitit 1939.
Mė saktė, ajo nisi nė Azi, tė paktėn 20 vjet mė parė, me pėrshkallėzimin e konfliktit sino-japonez nė Luokouchiao, vend i njohur nė Perėndim si ura “Marko Polo”. As nė pikėpamjen botėrore nuk kishte ndonjė afrim pėr paqe gjatė kėtyre 20 viteve, deri pėrpara shtatorit tė vitit 1939.
Thuajse njė vit pas pėrfundimit tė Luftės sė Parė nė vitin 1918, nuk kishte akte dhune serioze nė disa zona tė botės. Pėr kėtė arsye, njė numėr historianėsh janė mėsuar ta paraqesin periudhėn qė nga viti 1914 deri nė viti 1945, si njė kohė harmonike: njė sekondė i luftės 30-vjeēare jepet apo trajtohet njė vit, apo si njė zgjatim i “luftės civile europiane”. Madje, akoma kjo ide nuk ėshtė tamam e mjaftueshme. Pėr historianėt e botės ajo pėrbėn mė shumė motive pėr ta pėrfytyruar periudhėn nga viti 1904 - 1953 si diēka mė tepėr se njė luftė 50-vjeēare. Ēelėsi kyē i kėsaj periudhe nuk janė marrėdhėniet anglo-gjermane, apo franko-gjermane, pėrgjatė vatėrzimit tė historiografisė europiane. Kyēi ishte qėndrueshme e fuqisė perandorake perėndimore nė pjesėn tjetėr tė botės, dhe kryesisht pėrtej, nė Azi.
Hegjemonia perėndimore, - sunduesja e botės nga perandoritė europiane dhe kolonitė e pėrhapura anembanė globit, - kishte nė thelbin e saj eksplorimin dhe migrimin pėrgjatė shekujve XV, XVI dhe XVII. Pas kėsaj, njė varg revolucionesh nė fushėn e shkencės, tė bujqėsisė, financave, politikės dhe industrisė, i dhanė Perėndimit pėrparėsi tė pakapėrcyeshme krahasuar me pjesėn tjetėr tė globit.
Kjo ndarje e madhe botėrore arriti nė pikėn e saj mė tė lartė rreth vitit 1900, kur njė koalicion forcash perėndimore ishte nė gjendje qė tė pushtonte Qing China dhe tė shtypė kryengritjet rebeluese. Por, me fitoren e Japonisė ndaj Rusisė nė luftėn pėr Manēurinė, nė vitin 1904, mė nė fund, rrjedha historike nisi tė ndryshojė.
Qė nga ajo periudhė deri nė vitin 1950 lajtmotivi i historisė ishte konflikti midis dhe kundėr perandorive perėndimore pėr ēėshtjet thelbėsore tė tilla si: kush duhet tė sundojė territorin gjigant tė Euroazisė dhe se si duhet tė projektohet fuqia nga Perėndimi i lulėzuar nė Lindjen e tejpopulluar? Vetėm kur i vendos zhvillimet e njohura tė mesit tė shekullit XX nė kėtė perspektivė, kupton motivin thelbėsor tė Luftės sė Dytė Botėrore.

Pushtimi i Polonisė
Njoh versionin tradicional, i cili aktualisht mėsohet nė pjesėn mė tė madhe tė shkollave britanike. (Atė kam mėsuar edhe unė). Ai ėshtė trajtuar thuajse nė kėtė mėnyrė: Lufta shpėrtheu nė vitin 1939 pėr shkak se Hitleri pushtoi Poloninė dhe Britania me Francėn u angazhuan qė ta kundėrshtojnė kėtė veprim agresioni. Tė kuptosh se pėrse ndodhi kjo, sė pari ėshtė e nevojshme tė kuptosh se si erdhi nė krye tė Gjermanisė Hitleri, njeriu i lig dhe magjepsės. Pėrgjigjja qėndron nė atė qė ai u ofroi zgjidhje gjermanėve pėr dy probleme: Sė pari, ata e kishin zėt paqen qė u ishte imponuar nė Versajė pas Luftės sė Parė Botėrore; kjo pėrfshinte humbje territoresh, duke pėrfshirė kėtu “korridorin” prusian, qė ia kishin kaluar Polonisė. Gjithashtu, kėtu ishte pėrfshirė edhe njė faturė e jashtėzakonshme financiare, qė supozohej pėr tė paguar dėmet e shkaktuara nga pushimi gjerman nė vitin 1914.
Sė dyti, gjermanėt ishin tė mėrzitur pėr shkak tė zhvillimeve ekonomike nė fillimin e viteve 1920 dhe 1930. Ata vuajtėn suflacionin nė vitin 1923, kryesisht pėr shkak tė dėmshpėrblimit, tė cilin Gjermania nuk ishte nė gjendje ta paguante. Pastaj ata pėsuan inflacion tė rėndė midis viteve 1929 dhe 1933, si rezultat i Depresionit tė Madh. Papunėsia e madhe e fillimit tė viteve 1930 e ndihmoi Partinė Social-Nacionaliste tė Hitlerit qė tė fitonte vota, duke u bėrė kėshtu kancelari i Rajhut. Mė pas ai ishte nė gjendje qė tė shtynte ambicien e tij, tė mbrujtur pėr njė kohė tė gjatė, pėr tė prishur marrėveshjen e arritur nė Versajė. Pagimi i dėmeve tashmė ishte pezulluar, por Hitleri vendosi pėr tė mos i kthyer mė. Fillimisht ai u riarmatos. Mė pas, nė vitin 1936, ai i vendosi trupat brenda Rhinelandit tė demilitarizuar. Dy vjet mė vonė ai aneksoi Austrinė. Tė gjitha kėto veprime ishin nė shkelje flagrante me Traktatin e Versajės, por as Britania dhe as Franca nuk bėnė asgjė pėr tė ndaluar Hitlerin. Kur ai kėrkoi zonėn gjermanishtfolėse tė Ēekosllovakisė, ata u rropatėn sėrish kot, pavarėsisht faktit se kėto territore nuk kishin qenė kurrė mė parė pjesė e Gjermanisė. Megjithatė, kur bėri njė hap tjetėr, duke pushtuar dhe marrė pjesėn e pretenduar tė Ēekosllovakisė nė fillimin e vitit 1939, Perėndimi, pėrfundimisht, mori vendimin pėr ta ndaluar. Garancitė ishin dhėnė pėr shtetet e tjera tė Europės Lindore, duke pėrfshirė Poloninė. Megjithatė, kur Hitleri sulmoi Poloninė, lufta ishte e pashmangshme.
Si shumė histori qė janė thėnė gjatė gjithė kėtyre kohėve, kjo histori ėshtė mė tepėr e paharrueshme pėr shkak se ajo dihej pėr rrjedhėn e gjėrave. Mendo pėr njė moment pasojat e tmerrshme tė Luftės sė Dytė Botėrore. Tė dhėnat qė kemi nė dorė tregojnė se rreth 60 milionė njerėz gjetėn vdekjen si rezultat i konfliktit tė drejtpėrdrejtė; numėr ky qė ishte rreth 3 pėr qind i gjithė popullsisė para Luftės, - ku gjysma prej tyre ishin civilė. Askush nuk e di se sa shumė njerėz vuajtėn nga plagėt fizike qė morėn nė luftė. Ndoshta ka gjasa tė jenė mė shumė se 110 milionė njerėz, - ku pjesa mė e madhe e tyre ishin tė rinj. Madje, njė numėr mė i madh vuajtėn humbjet apo lloje tė tjera tė vuajtjeve mendore.
Dėmet e stoqeve tė brendshme, fabrikat dhe pasuritė e tjera fizike, ishin tė jashtėzakonshme. Por jo vetėm Japonia dhe Gjermania pėsuan dėme duke shkretuar qytetet dhe fshatrat e tyre, por e gjithė Europa Lindore dhe Kina Lindore.
Si arriti qė pushtimi gjerman i Polonisė tė ēonte nė njė masakėr tė tillė, nė njė shkallė tė gjerė? Nė aspektin strategjik, Polonia nuk pėrbėnte ndonjė rėndėsi dhe ishte relativisht e varfėr. Shpesh aleatėt pretendojnė se lufta u bė pėr demokracinė, por u harruan liria politike dhe tė drejtat civile pėr minoritetet; Polonia ishte pak mė mirė se sa Gjermania nė vitin 1939. Nė fund tė gjithė kėsaj, tė jeni tė sigurt se Polonia, si dikur, vuri nė rrezik ekzistencėn si shtet. Tė paktėn njė e pesta e popullsisė sė saj gjeti vdekjen. Kufijtė e saj kishin ndryshuar nė mėnyrė rrėnjėsore (I gjithė vendi u zhvendos nė drejtim tė Perėndimit dhe u tkurr me 20%). Dhe shumė shpejt pavarėsia e saj u bė njė fiksion, ashtu siē e gjithė Europa Lindore e lumit Elbė ndryshoi nga njė formė regjimi totalitar nė njė tjetėr.
Me pak fjalė, kostot e luftės nė gjak dhe pasuri janė tė jashtėzakonshme pėrtej asaj qė ėshtė pėrshkruar tradicionalisht dhe janė thėnė pėr pasojat e saj.
Shpjegimi tradicional pėr destruktivitetin e jashtėzakonshėm tė Luftės sė Dytė Botėrore theksoi rolin e ideologjive ekstreme. Nė veēanti, fashizmi dhe komunizmi nxitėn kundėrshtarėt qė tė veprojė me egėrsi nė drejtim tė, gjoja, armiqėsisė mbinjerėzore. Kjo na ndihmon tė kuptojmė se pse pjesa mė e madhe e luftėrave vdekjeprurėse ishte zhvilluar midis Gjermanisė Naziste dhe Bashkimit Sovjetik nė frontin lindor. Lufta Civile spanjolle, me mizėrinė e saj nė njė shkallė mė tė vogėl, ka qenė njė lloj ripėrsėritje.
Stalini kishte dėmtuar procesin e dehumanizimit tė armikut, duke bėrė thirrje pėr “likuidimin e kulakėve si klasė” gjatė procesit tė kolektivizimit tė bujqėsisė sovjetike. Por, teksa konfliktet etnike ishin njė produkt i fushatės sė Stalinit pėr njė industrializim tė detyruar, pėr Hitlerin ky ishte fundi i vetes sė tij. Urrejtja e thellė e tij pėr “Bolshevizmin ēifut” shkoi pėrtej varianteve tė mėparshme tė antisemitizmit, i cili tentoi tė vinte theksin, gjoja, nė rolin malinj tė ēifutėve nė ekonominė gjermane. Kėrcėnimin real pėr etninė gjermane, ku Hitleri e argumenton me pėrēartje nė manifestin e tij Mein Kampf (Lufta ime) ishte qė ēifutėt synonin “pėrdhosjen raciale” tė “gjakut gjerman” pėrmes martesave tė ndėrsjella. Madje edhe pėrmes pėrdhunimeve.

Vijon nė numrin pasardhės

Shkrimi ėshtė marrė nga numri i djeshėm i sė pėrditshmes britanike “The Guardian”

Nė numrin e sė martės do tė lexoni:

Si u pėrgatitėn rrethanat pėr nėnshkrimin e paktit ruso-gjerman, tė njohur me emrin “Pakti Ribbentrop-Molotov”

Shtrirja e Luftės nė gjithė Europėn dhe aleanca me Italinė, e cila e nisi betejėn me pushtimin e Shqipėrisė dhe Abisinisė

Shkaqet qė sollėn ndarjen e madhe pas pėrfundimit tė Luftės sė Dytė Botėrore dhe harta e re e botės

Pėr mė shumė, na ndiqni nė numrin pasardhės




7 Shtator 2009

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Albania

Publikuar nga: Albania

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos