Pėrfundon rruga, miratohet studimi pėr Gjirin e Lalzit

 

Fabiola Çela

Nė mbledhjen e parė tė KRRTRSH-sė, pas pėrfundimit tė fushatės janė miratuar njė sėrė projektesh pėr ndėrtimin e HEC-ve, tė mesėm dhe tė vegjėl, studime pėr zona banimi nė bregdet dhe kryeqytet, si dhe disa projekte pėr zona industriale. Gjatė mbledhjes sė KRRTRSH-sė ėshtė miratuar studimi pėr zonėn turistike tė Gjirit tė Lalzit. Gjithashtu ėshtė miratuar edhe masterplani pėr zonėn energjetiko-industriale tė Porto Romanes.
Vendimet
Nė mbledhjen e djeshme, Kėshilli i Rregullimit tė Territorit ka miratuar masterplanin pėr zhvillimin e integruar tė zonės energjetike dhe industriale tė Porto Romanes, nė Durrės. Studimi parashikon njė zonė prej mė shumė se 800 hektarėsh, ku pėrveç depozitave te naftės do tė ndėrtohen disa vepra industriale, ndėr tė tjera dhe njė tec. Pėr Kryeministrin Berisha ky projekt do ta shndėrrojė Porto Romanon nė njė nga zonat industriale mė tė fuqishme tė vendit. “Kjo, do tė jetė zona mė e fuqishme industriale e vendit, qė do tė gėrshetojė njė nga nyjet energjetike mė tė rėndėsishme tė Shqipėrisė dhe Ballkanit dhe njė nga zonat industriale mė tė fuqishme tė zhvillimit tė vendit”, tha kreu i qeverisė Sali Berisha. Gjatė mbledhjes sė djeshme, ai ka kėrkuar qė krahas studimit ekzistues tė bėhet edhe njė studim tjetėr, pėr tė pėrcaktuar kapacitetet e termocentraleve me gaz, biomasė, naftė apo qymyr, tė cilat, mbi kėto kapacitete, prodhojnė ndotje nėn kufijtė e lejuar. “Ka njė studim qė bėn njė farė vlerėsimi dhe pėrcaktimi se nė çfarė shkalle mund tė ndėrtohen termocentralet, ç’kapacitete mund tė ndėrtohen, por kėrkohet dhe ėshtė e domosdoshme qė tė bėhet njė studim pėr tė pėrcaktuar kapacitetet e termocentraleve me gaz, biomasė, naftė, qymyr, tė cilat, mbi bazėn e kėtyre kapaciteteve, prodhojnė edhe njė ndotje qė nuk mund tė jetė kurrė ndryshe, veçse nėn kufijtė e lejuara”, tha ai. Po ashtu, njė tjetėr vendim qė u miratua dje ishte ai pėr studimin e zonės turistike tė Gjirit tė Lalzit, nė qytetin e Durrėsit. Nė kėtė zonė sapo ka pėrfunduar edhe ndėrtimi i rrugės. Nė mbledhjen e djeshme, KRRTRSH-ja ka miratuar edhe vendimin pėr planin turistik tė Orikumit, tė cilin Kryeministri e quajti njė investim gjigand.  Ndėrkohė nė mbledhjen e ardhshme do tė diskutohet pėr miratimin e lejeve tė ndėrtimit tė katėr fabrikave tė prodhimit tė çimentos. “Ne do i miratojmė ato, por vendimi do tė zbardhet vetėm pasi tė kemi nė dorė studimin serioz mbi efektin e tyre. Kam bindjen mė tė madhe se adaptimi i teknologjive moderne dhe marrja e tė gjitha masave pėr zvogėlimin e ndotjes, i bėn ato plotėsisht tė mundshme”, u shpreh Kryeministri Berisha.


vendimet e KRRTRSH

Sheshi i ndėrtimit pėr Hidrocentralin Ashtė, nė komunėn Bushat, Qarku Shkodėr.

Shesh dhe leje ndėrtimi pėr depozitat e karburantit nė Porto Romano, pėr shoqėrinė “Anoil”

Studim urbanistik pjesor dhe shesh ndėrtimi pėr objektin “Kompleks rezidencial banimi me 2,3 dhe 4 kate, me sipėrfaqe 21216 m2 nė fshatin Lundėr, komuna Farkė. (vendimi do tė zbardhet pasi nė tė pėrfshihet ndėrtimi i kampusit universitar)

Masterplani pėr zhvillimin e integruar tė zonės energjike dhe industriale tė Porto Romanos, nė Durrės, infrastruktura dhe konturet e saj.

Shesh ndėrtimi pėr objektin e “Hidrocentralit Lura 1, Lura 2 dhe Lura 3”.

Studim urbanistik pjesor pėr Park Logjistik Industrial, nė Laknas, qarku Tiranė.

Shesh ndėrtimi pėr fabrikė prodhimi, paketimi dhe tregtimi pėr produktet blegtorale nė fshatin Pezė e Vogėl, komuna Pezė.

Shesh ndėrtimi pėr objektin “Tirana Business Park”, mė sipėrfaqe 2.1 hektarė, nė komunėn Prezė.

Leje pėr Shesh ndėrtimi pėr godinėn 1,2,3 dhe 5 kate me destinacion hotel, me 1 kat parkim nėntokė, pranė aeroportit ndėrkombėtar “Nėnė Tereza”. (hotel Hilton, Prezė, me investitor “Albanian Hospitality”.

 Studim urbanistik pjesor, shesh dhe leje ndėrtimi pėr pastrimin mjedisor tė Uzinės sė Sodė-PVC.

Studim urbanistik i zonės Qesarakė, nė komunėn Dajt, nė qarkun Tiranė.

Studim urbanistik i zonės me pėrparėsi zhvillimin e turizmit Rradhimė – Orikum.

Detyra e projektimit, studim dhe shesh ndėrtimi pėr “Fabrikė riciklimi tė mbetjeve plastike, nė fshatin Bitinskė, komuna Bilisht”

Studim Urbanistik Pjesor, nė fshatin Hamallė, tė zonės kadastrave 1925, me sipėrfaqe 43.69 hektarė, nė Bashkinė Sukth, inv.”Mane TCI” dhe “CSS Property Partners LP”.

Studim urbanistik pjesor, nė zonėn 13/E dhe 13/D, nė zonėn turistike Gjiri i Lalzit.

Studim urbanistik pjesor, nė territorin me sip. 15.5 ha, nė zonėn turistike tė Gjirit tė Lalzit.

Studim urbanistik pjesor, nė territorin me sip. 9.3 ha, nė zonėn turistike tė Gjirit tė Lalzit.

Studim Urbanistik pjesor nė fshatin Lanabregas, komuna Dajt.

Detyra e projektimit dhe studimi urbanistik pėr zhvillimin e turizmit dhe mbrojtjen e bregut nė hapėsirėn bregdetare Derdhja e Vjosės- Hidrovori

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Panorama

Publikuar nga: Panorama

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos