Rreth tė vėrtetės pėr novelėn Studenti nė shtėpi

(Urime pėr 2009 ose bukuria moderne qė edhe vret...)
Nga Agron LUKA
Tiranė, mė 2 prill 1954, Skėnder Luarasi
Nė bazė tė kėsaj Kritike do tė rezultonte se familja Migjeni, kėtu edhe z. Olga Nikolla Luarasi e bashkėshorti i saj Skėnder Luarasi, brenda kėtyre novelave, na paskan pasur dijeni edhe pėr njė variante tjetėr tė novelės Studenti nė shtėpi, tė rishikuar e tė ndrequr nga vetė Migjeni nė Itali! Dhe kuptohet se, kėtu si rishikim e ndreqje hynin edhe gabimet gjuhėsore, por edhe disa  rishikime-ndryshime konceptime teksti. Kėndej, sė pari rezulton se, S. Luarasi nuk na qenka munduar e lodhur edhe aq shumė si redaktor e korrektues, pėr ndreqjen e gabimeve gjuhėsore dhe tė disa pjesėve tė teksteve, sepse kėtė punė e paska kryer vetė Migjeni dhe sė dyti se, me rishikimin e ndreqjen na paska pasur edhe njė variant tė dytė tė novelės Studenti nė shtėpi. Po pėrse zonja e ndjerė Ollga Nikolla Luarasi nuk ia dha kėto vogėlsira redaktorit tė ribotimit tė vitit 1944, z. K. Cipo, nė kohėn e realizmit fashist tė regjencės?! Epo, makar, tė paktėn tia jepte botimeve tė mėvonshme tė realizmit socialist! Dhe akoma mė shumė e mė rėndė, pėrse heshti ēifti Luarasi dhe nuk ia dha botimit nė rusisht tė vitit 1954, kur tashmė Gjovalinin edhe e kishin grirė, ricikluar e stėrkritikuar?! (Edhe rrahur nga K. Xoxia, siē i kėnaqet shpirti shqiptarit Petro me origjinė has ilire nga Tumat e Luarasit, qė paturpėsisht shpullėn e ka shtrembėruar si rrahje, duke e kopjuar nga shkrimet e mija!)   
Konkretisht kėtė zbulim tė variantit tė ri/rishikuar-ndrequr, tė prozės/novelės Studenti nė shtėpi (ose nė hipotezė edhe falsifikimit mjeshtėror tė SL) Gj. Luka nuk e kishte ditur deri nė kohėn kur iu bė ajo Kritika Zyrtare, pa emėr autori aty nga fund prilli-fillim maji i 1954. (Botuar te revista Nėndori, Nr. 5, 1954, f 125-130; Vo: Unė ruaj edhe kopjen origjinale tė daktilografuar, tė kėsaj Kritike, ku ka edhe disa vende me shkrim dore. Ruaj edhe kopjen origjinale tė daktilografuar tė Pėrgjigjes sė Gj. L ndaj kėsaj Kritike. Jam i gatshėm tia paraqes organeve hetimore kompetente pėr autenticitetin.)
Dhe, siē e kam sqaruar mė vonė nė procesin e zhvillimit tė polemikave, tashmė nuk ka asnjė diskutim se kjo kritikė ishte zyrtare dhe se nuk duhet ngatėrruar me atė Kritikėn e pretenduar tė 2 prillit 1954, me autor S. Luarasin, qė e ka hedhur nė treg z. Petro S. Luarasi, disa herė. Vetėkuptohet, o z. Petro, se nuk e kisha ditur as unė, deri pėrpara atij zbulimit tė atyre materialeve qė pastaj i publikova. Prandaj ti nuk ke asnjė tė drejtė ti bėsh lėmsh e li tė gjitha gjėrat dhe me imponim prej maniaku. Mė 1954 Gjovalini, siē edhe e ka shkruar edhe vetė Kritika Zyrtare, por edhe ai vetė nė Pėrgjigje, vetėm u informua pėr gjetjen e kėtij dorėshkrimi tė rishikuar. Ai shprehu sinqerisht pohimin e tij se nuk kishte pasur asnjė dijeni dhe njėkohėsisht shprehu urimin pėr sapogjetjen e kėtij varianti. Ēfarė i mbetej tjetėr tė thoshte... Ndėrkaq familja e Migjenit, ku tashmė kishte hyrė edhe prof. SL, nuk i a dha GjL kėtė variante as sa pėr tia hedhur njė sy, as pėr ta lexuar e aq mė pak tia vinte nė dispozicion pėr ta konsultuar, megjithėse Kritika Zyrtare e nėnvizonte se, familja e Migjenit e ka pasur dhe e ka pėr detyrė morale tia vinte nė dispozicion kėtė kopje origjinale tė gjithė studiuesve tė Migjenit. Kėtė variantin e rishikuar e tė ndrequr, ēifti Luarasi nuk e kishte nxjerrė nė botim as mė 1953, as mė 1954, as te botimi rusisht 13/IX/1954 dhe as mė 1955-1956, por e nxorėn nė treg vetėm mė 1957! Pra, vetėm kur ishin siguruar mirė e mirė pas rėnies sė Gjovalinit nė qershor tė vitit 1955. (Shih, E. Hoxha, DITAR 1955-1957, Vėll I, f 77)
Nė qoftė se  ti o Petro, nuk e ke origjinalin e pėrkthimit rusisht Migjeni tė 1954, hajde se ta jap unė njė fotokopje. Te f 6 ke edhe referencėn se nga ishte marrė Studenti nė shtėpi, dmth nga botimi i vitit1953, te revista Letėrsia Jonė, dhe te f 118-136 e ke komplet pėrkthimin rusisht tė kėsaj novele. (Nuk po citoj e riprodhoj rusisht, jo se nuk mundem, por se kam pak dyshim se kompjuteri i marrėsit nuk i riprodhon. AL)
Te f 123 e botimit rusisht, nuk figuron fare ai episodi omisioni i hequr i nėn-jorganit, ku vėlla e motėr Nushi e Agia katolike flenė bashkėrisht, dhe te mbyllja e novelės Studenti nė shtėpi f 136 shkruhet, Hiqe maskėn/Sbros Liēinu! Pra, as aty nuk janė ato bragashat shqiptare ose anadollake tė borgjezisė katolike shkodrane, qė medemek i paskėsh hequr Gj. Luka dhe qė i rizbuloi vigjilenti S. Luarasi pėr tia bėrė qejfin e gajasur mikun e protektorin e tij kriminelin Mehmet Shehu! Nė realitet shenjat e pikėsimit te botimi rusisht kanė disa ndryshime nga pikėsimi shqiptar. Pėrshembull, te bot. i 1953 nė LJ, f 22, te episodi i nėn-jorganit, pas fjalėve gjithmonė bashkė..., janė tre pika dhe kėto me logjikėn e paanshme, mundet tė lejojnė ndonjė hipotezė se dikush mbase e kishte bėrė njė shkurtim. (?!) Mirėpo kush mė shumė se sa vetė dhuronjėsi, apo ndoshta edhe Zyra e Arsimit dhe Kulturės pranė KQ tė PPSH/alias Zyra e Ēensurės, ku shkonte derė mė derė SL, mund ta kishte bėrė kėtė?! Pėrse duhet ta ripėrsėris kaq e kaq herė? Ndėrkaq te botimi i Gj. L. i fund marsit 1954 dhe te botimi rus nuk figuronin fare kėto tre pikat. E pohoj pėrsėri se Gj. L. e ka pasur njė ish kopje tė daktilografuar tė novelave tė pabotuara tė vitit 1945, tė cilėn e krahasoi edhe me botimin e vitit 1953, dhe mbi kėtė bazė bėri edhe ribotimin e fund marsit tė vitit 1954, sepse nuk ka asnjė logjikė se e shpiku nga ex nichilio.  
Tashti o z: Petro, po vijoj me mėnyrėn e kulturuar tė polemikės dhe debatit, te ai mat-i yt, nė njė nga ato serialet e ndeshjeve shahistike pėr Kupėn Migjeni. Nė qoftė se qysh mė gushtin e 1948, te zyra e Dh. S. Shuteriqit nė LSHSH, S. Luarasi e kishte hedhur nė daktilografim edhe Studentin nė shtėpi, identik sipas atij varjantit qė botoi mė 1957, dhe nėqoftė se, sipas akuzave tuaja, kėtė varjant tė 1948 e kopjoi Gj. Luka mė 1954, atėherė si do tė shpjegohej fakti se ky botimi i Gj.L. i 1954, nuk korrespondonte me tė pretenduarin botim tė 1948 dhe as me origjinalin e 1957?! Fare, fare identik nuk ishte as me botimin e 1953. Ku i keni ju kėto origjinalet dorėshkrimore ose daktilografike, pėrse nuk ia keni dhėnė asnjėherė organeve kompetente tė autenticitetit, arkivave dhe muzeumit dhe pėrse nuk i keni riprodhuar asnjėherė me faksimile, apo u janė amortizuar vetvetiu te ai Syndyku Misterioz i vitit 1954?! Shiko, konfrontoje botimin e 1953 me atė tė 1954 tė Gj. L. dhe detyrimisht 99% ata ngjasojnė (megjithėse nuk janė 100% identikė), sepse nuk kishin se si tė ishin ndryshe.
Je ti qė bie nė kontradiktoritete dhe absurditete tė hapura, sepse je ti qė ke shkruar me tė madhe se Gjovalin Luka, ka vjedhur dhe plagjiatuar materialin e SL tė vitit 1948, duke i tejkaluar edhe vetė formulimet e sofistikuara tė SL! SL., nė 1957, kishte pėrdorur formulimin: botimi i vėllimit tė Gj. L. pushton pjesėn mė tė madhe tė lėndės (f 51), kurse ti e degjenerove nė zenit si vjedhje e plagjiaturė! Sepse ti nuk je i aftė as ta lexosh e as ta kuptosh babanė tėnd... Materiali i Migjenit, ka qenė i Migjenit, more zotėri dhe jo i shokut S. Luarasi. Atė si nė poezi e si nė proza e kishin ribotuar, pėrdorur-pushtuar shumė autorė edhe mė pėrpara. Ndėrkaq, sa pėr atė materialin e pretenduar si Parathėnie e komentime, foto etj, tė 1948, tė SL prej 100 e ca faqe, pėrse nuk e ribotuat fiks mė 1957?! A nuk e ke sytė nė ballė se te botimi i Gj. L. ka vetėn njė faqe parathėnie?! Me demek se Skėnderi e kishte dorėzuar tė vetmen kopje unike ė, dhe se nuk paska pasur as letėr kopjative makina e shkrimit nė gusht tė 1948?! Po, motra jote Angjelina pėrse e ndryshoi dhe e ētjetėrsoi komplet Parathėnien origjinale tė 1957 dhe 1961, ndėrsa mė 2002 e pretendonte si ribotim?! Hapi pak sytė, hapi se si e ka pėrzėnė ndėr shumė tė tjerė edhe atė Corvusin, stalinistin e famshėm...
Pėrse nuk protestoi Skėnderi mė 1953 flakė pėr flakė, dhe ta ribotonte novelėn sipas njė origjinali tė dytė, tė panjohur deri atėherė dhe tė korrigjuar nė sanatori

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Gazeta Sot

Publikuar nga: Gazeta Sot

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos