Shamku: Ja programi i PS-sė pėr arsimin

Ekspertja kryesore e PS-sė pėr arsimin, Ledi Shamku, sqaron alternativėn e PS-sė pėr arsimin nė vend


TIRANĖ- Kandidatja pėr deputete e PS-sė pėr Qarkun e Tiranės, Ledi Shamku, nėn cilėsinė e kryetares sė Komisionit pėr Arsimin nė Asamblenė Kombėtare tė PS-sė,


ka shpjeguar dje, nė njė intervistė pėr "Shekulli"-n, programin qė PS-ja ka pėr arsimin. Shamku jep njė panoramė tė gjerė tė situatės aktuale nė arsim, si dhe ofron alternativėn e PS-sė, pėr tė ndryshuar gjendjen aktuale.


Ēfarė pėrmban programi juaj politik pėr arsimin nė tė gjitha nivelet e tij?


Faleminderit pėr pyetjen, pasi mė jep mundėsinė t'i mėshoj edhe nė herė faktit se programi ynė nuk ėshtė njė program thjesht politik, e aq mė pak elektoral.


Pėr herė tė parė nė historinė e kėtyre tetėmbėdhjetė vjetėve sorollatje e shtigjesh pa krye, Partia Socialiste hyn nė zgjedhje me njė program tė mirėfilltė qeverisės, e pėrsėris, me njė program qeverisės! Kėtė program e kemi gati pėr ēdo fushė, e aq mė fort pėr Arsimin, i cili ka pėrcaktuar gjithkund e nė ēdo kohė ardhmėninė e njė shoqėrie.


I mbahemi fort kėsaj besojmė pasi arsim do tė thotė integrim, arsim do tė thotė punėsim, arsim do tė thotė kohezion social, arsim, tek e fundit, do tė thotė dinjitet dhe liri.


Nuk ka gjasa tė dhunohet dinjiteti dhe demokracia nė njė shoqėri tė mirarsimuar, dhe shqiptarėt kėtė kanė kėrkuar brez pas brezi: tė rrojnė me dinjitet e tė mos merren mė peng nga dhuna ideo-politike. Kėtė kėrkojnė edhe sot. Programi ynė qeverisės pėrmban dhe shpreh vetėdijen e shqiptarėve pėr t'i shkolluar bijtė e tyre si europianė.


Duke vijuar me detajet: Gjithė duke ju pėrmbajtur kėtij qėllimi final, puna jonė me sistemin arsimor do tė nisė nga vetė ndėrtimi i sistemit arsimor sipas standardeve qė Europa rrotull nesh ka pėrcaktuar prej kohėsh.


Nėse pas katėr vjet qeverisjeje, ministrat e Berishės pohojnė sot krahėlėshuar se "me gjithė pėrpjekjet tona, nuk ia dolėm dot tė ndėrtonim programe e kurrikula bashkėkohore pėr arsimin", ne kemi gati planveprimin tonė pėr t'i pėrafruar, para sė gjithash, kėto programe e kurrikula me njė sistem europian tė suksesshėm, e madje duke bashkėpunuar ngushtėsisht me qeverinė e Prishtinės pėr unifikim e tyre.


Kjo ėshtė puna e vėrtetė pėr njė atdhetari tė re! Nė njė Europė qė priret tė fshijė kufijtė ndarės mes shtetesh, nuk ka arsye tė ngrihen mandej kėrcėnueshėm kufijtė kulturorė e arsimorė, e aq mė tepėr mes shqiptarėsh.


Veē kėsaj, ndryshe nga ēdo vendimmarrje autarkike e derimėsotme, nė shtetin e ri tė shqiptarėve, qė do tė ndėrtojmė pas 28 qershorit, procesi i pėrafrimit tė programeve dhe kurrikulave do tė shoqėrohet nga konsultime tė vijuara me ekspertė e grupe interesi.


Prej kurrikulave tė qarta sipas modelit europian, do tė pėrftohen tekste shkollore po kaq tė qarta, bashkėkohore e me dije qė ndihmojnė rritjen intelektuale tė fėmijėve.


Pra, do t'i jepet fund kaosit tė pashoq qė ka krijuar Alterteksti, reformė tė cilėn, sikundėr shihet, e hodhi poshtė edhe vetė kjo qeveri, duke ndėrkallur befas pėr vitin e ardhshėm katėr tekste shkollore tė pėrkthyera krah tetė tekstesh tė tjera tė hartuara nga autorė shqiptarė.


Po si do tė integrohet matematika "made in Albania" me fizikėn "made in Italy"?! Kush e bėri transparent kėtė proces hibrid? Me cilėt ekspertė, mėsues e botues u konsultua Ministria? Tjetėr autokraci kjo, tė cilėn e paguajnė vetėm nxėnės e mėsues!


Vijojmė mė tej: Nėse, sipas statistikave tė Organizmave Ndėrkombėtarė, 12% e popullsisė nuk ėshtė nė gjendje tė shkruajė e tė lexojė, pra identifikohet si analfabete, ne do ta nisim punėn pikėrisht nga njė tjetėr standard europian, i papublikuar kurrė deri mė sot: nga testi i shkallės sė alfabetizmit, i cili do tė shndėrrohet nė procedurė tė rregullt pėr ēdo nxėnės qė pėrfundon klasėn e dytė tė arsimit fillor.


Nuk mund tė kujtohemi pėr cilėsinė e shkrim-kėndimit kur nxėnėsit tė kenė mbaruar gjimnazin. Nuk kemi shqiptarė pėr tė humbur rrugės e pėr t'i lėnė peng tė padijes. Vijojmė mė tej: Duke studiuar tė dhėnat, vihet re se, sot pėr sot, arsimin e detyruar e pėrfundojnė ēdo vit afro 63 mijė nxėnės, ndėrsa arsimin e mesėm afro 30 mijė.


Pra, mė shumė se gjysma e kėtyre fėmijėve mbeten me thjesht arsim 9-vjeēar, dhe kėta janė mė sė shumti fėmijė tė zonave rurale, e madje shumica vajza, pra nėnat e nesėrme.


Njė nga arsyet madhore pėr tė cilėn ne do ta fuqizojmė fort arsimin e mesėm profesional, ėshtė pikėrisht pėr tė mos i humbur rrugės kėta fėmijė, pra pėr tė mos i lėnė peng tė varfėrisė qė u vjen kryesisht si pasojė e arsimimit tė tyre tė ulėt. Sipas USAID-it, shqiptarėt rezultojnė sot me njė mesatare vitesh shkollimi prej 9.5 vitesh, ose 5 vjet mė tė ulėt se e mesmja europiane.


Kėtė tregues nuk do ta ngremė artificialisht pėrmes "liberalizimit" tė universiteteve, por realisht, pra, pėrmes fuqizimit tė arsimit dhe formimit profesional, duke i ofruar ēdo nxėnėsi mundėsi tė ndryshme e tė shumta shkollimi, nė pėrputhje mė aftėsitė dhe talentet e gjithsekujt. Pėr kėtė do tė themelojmė arsimin dhe formimin e njėmendtė profesional, tė cilin kjo qeveri e premtoi fort para katėr vjetėsh, dhe dėshtoi plotėsisht.


Madje, para njė muaji, nė Konferencėn e Donatorėve, Berisha i kėrkoi publikisht ministrit Beja tė nisė e tė studiojė shkaqet pse pas katėr vjetėsh nuk u themelua dot arsimi e formimi profesional, ky sektor jetik pėr Shqipėrinė, e cila ndonėse mė e papunė se kurrė, shtrėngohet sot tė punėsojė zanatēinj e teknikė kinezė, turq, kroatė e gjithfarė, pasi kurrkush nuk i aftėsoi shqiptarėt pėr teknologjitė e dijet bashkėkohore.


E jo vetėm kaq, por askush nuk e studioi tregun e punės, privat e publik, pėr ta integruar kėtė formim me kėrkesat e tregut, pra pėr t'i dhėnė siguri punėsimit. Kėtė studim ne e kemi kryer, e pos studimit, kemi pėrcaktuar edhe lehtėsitė fiskale dhe ekonomike ndaj biznesit privat, i cili do tė investojė pėr aftėsimin e tė punėsuarve tė vet. Nė programin tonė, shteti dhe privati janė realisht partnerė.


Mėsuesit, zemra e reformės sonė, do tė jenė jo vetėm tė shpėrblyer mirė pėr mundin dhe pėrkushtimin e tyre, por ata do tė rifitojnė atė ēka politika e vjetėr ua shpėrnjohu: dinjitetin qė meritojnė. Dhe, natyrisht, profesionalizmi i tyre nuk do tė jetė mė nė mėshirėn e murlaneve politike, sikundėr ka ndodhur kėto katėr vjet.


Sa i takon arsimit tė lartė, ėshtė e papranueshme gjendja e sotme e universiteteve, tė cilat janė shndėrruar mirėfilli nė uzina me tri turne, si pasojė e pseudoliberalizimit tė ndėrmarrė nga kjo qeveri e papėrgjegjshme.


Lidhur me liberalizimin qė sot po valėvitet si arritje e standardeve europiane, u kujtoj lexuesve tė "Shekulli"-t se po te kjo gazetė, nė datėn 16 korrik tė vitit 2005, z. Genc Pollo, qė askokohe pėrgatitej tė drejtonte Ministrinė e Arsimit, u shpreh kategorikisht kundėr kėtij liberalizimi, madje tha se ēdokush qė do ta aplikonte kėtė, do tė mbante pėrgjegjėsi para ligjit.


Veprimi i mėpasmė i kėtyre katėr vjetėve ėshtė njė nga dėshmitė tipike se kjo qeveri bėri tė kundėrtėn e asaj qė tha, dhe nuk tha atė qė nė tė vėrtetė bėri, pra degradimin e arsimit tė lartė dhe rrezikimin e investimit dhe ėndrrave tė qindra mijėra studentėve.


Paqartėsia e statusit tė universiteteve nė proceset e reja, ėshtė shoqėruar me masivizime tė paorientuara dhe tė pakontrolluara, me inflacion diplomash, me stanjacion ose ulje drastike tė cilėsisė sė tyre, me rekrutime tė dyshimta nė stafet akademike etj. Procesi i Akreditimit, proces qė Berisha e premtoi dhe nuk e mbajti kurrė nė 4 vjet, do tė nxirret nga aventurimi e sorollatja aktuale dhe do tė shndėrrohet nė njė instancė tė garantimit publik tė sė mirės sė pėrbashkėt publike, siē janė tė gjitha llojet e institucioneve tė arsimit tė lartė nė Shqipėri, qofshin ato publike apo private.


Pas akreditimit dhe vlerėsimit tė universiteteve, publike dhe private, taksapaguesve shqiptarė do t'u sigurohet informacion i hapur nė lidhje me listėrenditjen e performancave universitare nė vend dhe nė rajon. Do tė nxisim e rregullarizojmė me ligj krijimin e tregut tė shėrbimeve tė specializuar universitare pėr tė tretėt.


E po ashtu, autonomia e premtuar (por de facto e cenuar) e universiteteve publike, do tė shndėrrohet nė njė realitet tė prekshėm pėrmes pėrpunimit tė njė kuadri ligjor tė plotė, i cili do tė reflektojė me kėmbėngulje vizionin tonė pėr njė arsim tė lartė me frymėzim evropian, nė njė Shqipėri europiane. Kjo ėshtė vetėdija e shqiptarėve, ky ėshtė edhe vullneti ynė!


Cila ėshtė pika me kritike e arsimit, aktualisht?


Mungesa e plotė e strategjisė dhe programit, ndėrhyrjet kuturu pa faturė ekonomike e as morale ndaj kombit, shpėrfillja e dialogut jetik me mėsues, prindėr dhe biznese lokale. Por ajo ēka vėrtet tė trishton dhe tė revolton njėherėsh nė pėrmbyllje tė kėtyre katėr viteve tė qeverisjes sė Sali Berishės, ėshtė vėnia e plotė e arsimit nėn diktatin e politikės.


Nė pėrfundim tė kėtij mandati rezulton tė kemi arsim politik, jo politika arsimore. Sheshet e mitingjeve tė PD-sė qė mbushen forcėrisht me mėsues e nxėnės dhe deklarata e z. Beja se "pjesėmarrja e fėmijėve nėpėr mitingje ndihmon nė shėndetin e tyre mendor", janė vėrtet therėse, tė dhimbshme dhe tė patolerueshme. E pikėrisht se janė tė tilla, ato marrin fund mė 28 qershor.


Ku ndryshon programi juaj me atė tė PD-sė, nė lidhje me ēėshtjen e arsimit?


Partia Socialiste ka njė program qeverisės, jo njė shajnitje elektorale.


Sa i takon listės sė premtimeve tė PD-sė, do tė qe etike dhe e ndershme qė premtuesit e dymijė e pesės, qė janė edhe qeverisėsit e mandatit 2005-2009, t'i shihnin kėto ditė nė sy shqiptarėt e t'u thoshin pse dėshtuan me premtimin pėr buxhet 5%, pse dėshtuan me arsimin profesional qė, edhe sipas vetė Kryeministrit, mbeti po ai qė ishte nė 2005-ėn, pse dėshtuan nė premtimin pėr cilėsi nė arsim, kur sot nota mesatare e maturės rezulton 6.5 nė Letėrsi dhe 5.7 nė lėndė me zgjedhje, si Filozofia, Fizika, Kimia etj.


T'u thotė shqiptarėve pse vijuan tė mbeten klasat kolektive dhe universitetet me po ato godina dhe pa laboratorė e pa lidhje me tregun e punės. T'u thotė pse dėshtoi me Altertekstin, tash qė u kthye mbrapsht, duke u humbur nxėnėsve plot tre vjet nga jeta, pse dėshtoi me akreditimin e universiteteve.


T'u thotė pse arsimin privat e taksoi ajo vetė me TVSH 20% dhe mandej po ajo vetė premtoi ta heqė kėtė barrė, por nuk e hoqi...


Por politika e vjetėr nuk ka moral, ndaj edhe PD-ja lėshon nė ajrģ premtime tė reja, pa iu pėrgjigjur asnjėrės nga pyetjet e mėsipėrme. Gjithsesi, shqiptarėt dinė ta bėjnė dallimin.

Plani i Veprimit


PS-ja ka gati planveprimin pėr t'i pėrafruar, para sė gjithash, kėto programe e kurrikula me njė sistem europian tė suksesshėm, e madje duke bashkėpunuar ngushtėsisht me qeverinė e Prishtinės pėr unifikim e tyre. Kjo ėshtė puna e vėrtetė pėr njė atdhetari tė re!

Shifrat


Nėse, sipas statistikave tė Organizmave Ndėrkombėtare, 12% e popullsisė nuk ėshtė nė gjendje tė shkruajė e tė lexojė, pra identifikohet si analfabete, ne do ta nisim punėn pikėrisht nga njė tjetėr standard europian, i papublikuar kurrė deri mė sot: nga testi i shkallės sė alfabetizmit, i cili do tė shndėrrohet nė procedurė tė rregullt pėr ēdo nxėnės qė pėrfundon klasėn e dytė tė arsimit fillor.


Nuk mund tė kujtohemi pėr cilėsinė e shkrim-kėndimit kur nxėnėsit tė kenė mbaruar gjimnazin. Nuk kemi shqiptarė pėr tė humbur rrugės e pėr t'i lėnė peng tė padijes.


Vullneti i PS-sė


Pas akreditimit dhe vlerėsimit tė universiteteve, publike dhe private, taksapaguesve shqiptarė do t'u sigurohet informacion i hapur nė lidhje me listėrenditjen e performancave universitare nė vend dhe nė rajon. Do tė nxisim e rregullarizojmė me ligj krijimin e tregut tė shėrbimeve tė specializuar universitare pėr tė tretėt.


E po ashtu, autonomia e premtuar (por de facto e cenuar) e universiteteve publike, do tė shndėrrohet nė njė realitet tė prekshėm pėrmes pėrpunimit tė njė kuadri ligjor tė plotė, i cili do tė reflektojė me kėmbėngulje vizionin tonė pėr njė arsim tė lartė me frymėzim evropian, nė njė Shqipėri europiane. Kjo ėshtė vetėdija e shqiptarėve, ky ėshtė edhe vullneti ynė!

Ku dallon programi


Partia Socialiste ka njė program qeverisės, jo njė shajnitje elektorale. Sa i takon listės sė premtimeve tė PD-sė, do tė qe etike dhe e ndershme qė premtuesit e dymijė e pesės, qė janė edhe qeverisėsit e mandatit 2005-2009, t'i shihnin kėto ditė nė sy shqiptarėt e t'u thoshin pse dėshtuan me premtimin pėr buxhet 5%, pse dėshtuan me arsimin profesional qė, edhe sipas vetė Kryeministrit, mbeti po ai qė ishte nė 2005-ėn, pse dėshtuan nė premtimin pėr cilėsi nė arsim, kur sot nota mesatare e maturės rezulton 6.5 nė Letėrsi dhe 5.7 nė lėndė me zgjedhje, si Filozofia, Fizika, Kimia etj.


T'u thotė shqiptarėve pse vijuan tė mbeten klasat kolektive dhe universitetet me po ato godina dhe pa laboratorė e pa lidhje me tregun e punės.


T'u thotė pse dėshtoi me Altertekstin, tash qė u kthye mbrapsht, duke u humbur nxėnėsve plot tre vjet nga jeta, pse dėshtoi me akreditimin e universiteteve. T'u thotė pse arsimin privat e taksoi ajo vetė me TVSH 20% dhe mandej po ajo vetė premtoi ta heqė kėtė barrė, por nuk e hoqi..

 

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Shekulli

Publikuar nga: Shekulli

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos