Shkaqet dhe pasojat e krizės financiare ndėrkombėtare

Tronditja e bursave dhe tregjeve financiare gjatė ditėve tė fundit i bėri tė gjithė tė mendojnė me frikė pėrsėritjen e skenarit tė tmerrshėm tė krizės mė tė madhe nė historinė e kapitalizmit modern, atė tė viteve 1929-‘32 nė SHBA. Aq kritike duket gjendja nė shumė institucione financiare amerikane, evropiane, kineze e japoneze, sa shumė nga drejtuesit dhe aksionerėt e tyre po i referohen katastrofės sė kapitaleve qė ndodhi nė Azi dhe Lindjen e Mesme nė vitet ‘90 tė shekullit tė kaluar. Barometrat kryesorė tė botės financiare e filluan javėn nė kuotat mė tė ulėta historike tė aktivitetit tė tyre, nė ato qė u cilėsuan si "seanca katastrofike". Bursat e Frankfurtit, Parisit, Londrės, Milanos, Amsterdamit, Madridit, Zyrihut, Wall Street-i, Dow Jones, Nasdaq, Moskės, Torontos, Sao Paolos, Bueneos Aires, Santiagos, Bogotas, Meksikos, Hong Kongut, Shangait, Tokios, Xhakartės, Seulit, Bombeit, Dubait, Dohas, etj., u hapėn dhe vazhdojnė tė funksionojnė duke humbur deri nė 10% tė kursit tė tyre normal. Shifra prej miliarda dollarė, paund, yen apo euro tė humbura brenda ditės nga bankat mė tė mėdha amerikane, evropiane, kineze e japoneze shkaktuan njė panik dhe frikė tė pėrgjithshme pėr atė qė mund tė ndodhte: recesion dhe krizė ekonomiko-financiare botėrore. Asnjėherė institucionet financiare nuk ishin ndeshur mė njė situatė tė tillė kaq problematike e me kaq shumė pikėpyetje pėr tė ardhmen e tyre. Drejtori i FMN-sė, D.Straus-Kahn, e cilėson kėtė "si njė situatė shumė serioze pėr tė ardhmen e ekonomisė botėrore", ēmimi "Nobel" nė ekonomi, amerikani John Kenneth Galbraith, njė nga ekspertėt mė tė mirė nė botė pėr krizat e bursave deklaron se "ajo qė ne jemi tė sigurt pėr momentin ėshtė se kriza tė tilla nuk pėrfundojnė kurrė me qetėsi. Duhet tė pėrgatitemi pėr mė tė keqen edhe pse pjesa mė e madhe e njerėzve mendojnė se ajo ka pak gjasa qė tė ndodhė". Gazeta "Le Monde" nė editorialin e saj tė disa ditėve mė parė evidentonte me shkronja tė mėdha se "kriza nuk ėshtė vetėm ajo e kredive tė kėqija nė SHBA, por ajo ėshtė globaleā€¦krizė e kreditit, e financimeve, e ekonomisė botėrore nė tėrėsiā€¦sistemi financiar botėror, brenda disa muajve kaloi nga situata e besimit absolut nė situatėn e dyshimit absolut ndaj tij". Edhe multimiliarderi dhe filantropi, George Soros, nė njė intervistė nė gazetėn "Standard" tė Vjenės e cilėson situatėn "si kriza mė e madhe dhe globale qė ka pėrfshirė ndonjėherė botėn ekonomike dhe financiare mbas Luftės sė Dytė Botėrore". Ēmimi tjetėr "Nobel" nė ekonomi, Josef Stiglitz konkludon se "kjo qė ndodhi ishte pasojė e parashikueshme e njė administrimi tė keq tė ekonomisė dhe financave botėrore", ndėrkohė qė financieri i njohur M.Roubini parashikon "njė recesion tė rėndė nė SHBA, njė ngadalėsim tė fortė tė rritjes ekonomike nė Evropė dhe njė frenim tė ritmit tė zhvillimit nė vendet emergjente si: Kina, India, Brazili, Rusia dhe Afrika e Jugut". Por, pėrtej kėtyre shqetėsimeve e parashikimeve tashmė qėndrojnė dhe njė sėrė pyetjesh qė kėrkojnė pėrgjigje konkrete. Pse ndodhi njė krizė e tillė?, Kush ėshtė pėrgjegjės pėr kėtė situatė dėshpėruese? Sa e parashikueshme dhe e parandalueshme ishte ajo? Cilat janė pasojat direkte dhe indirekte tė saj pėr ekonominė dhe rritjen ekonomike nė zona tė ndryshme tė botės? Kjo ėshtė vetėm njė krizė amerikane dhe vetėm njė krizė financiare apo akoma mė keq, ėshtė krizė strukturore e ekonomisė botėrore? Si mund tė dilet prej saj dhe si mund tė minimizohen efektet e saj negative? etj. Tashmė tė gjithė janė dakord se origjina e kėsaj situate dhe shkaku kryesor i saj ėshtė kriza e tė ashtuquajturave "subprime mortgage meltdown" ose kreditė tė pasurive tė patundshme nė SHBA. Kjo krizė u shfaq qė nė vitin 2006 nėpėrmjet fenomenit tė "rėnies spektakolare tė kredive hipotekore me risk nė SHBA", fenomen pasojat e tė cilit pas muajit shkurt 2007 filluan tė preknin gradualisht shumė zona e banka tė botės, pėr t‘u transformuar nė fund tė vitit 2007 dhe fillim tė 2008 nė njė krizė financiare botėrore". Kėto lloj kredish, qė nė fund tė vitit 2006 kapnin shifrėn e 650 miliardė dollarėve ose 23% tė totalit tė kredive imobiliare nė SHBA, fillimisht vunė shumė pikėpyetje mbi institucionet financiare ndėrmjetėse, mbi fondet e investimeve dhe sistemin bankar amerikan, pėr t‘u shndėrruar mė vonė nė njė krizė tė pėrgjithshme besimi pėr sistemin financiar nė pėrgjithėsi, nė njė rėnie tė tregjeve financiare dhe krizė likuiditeti bankare. Nga frika se kjo krizė mund tė ishte shumė e rrezikshme dhe mund tė prekte rėndė ekonominė reale, bankat qendrore tė shumė vendeve u detyruan qė tė injektonin sasi tė mėdha likuiditeti nė tregjet ndėrbankare, si dhe tė zbusnin politikat e tyre monetare. Kėshtu, p.sh., vetėm gjatė njė dite, mė 7 gusht 2007, nė ndėrhyrjen e parė qė u bė pėr kėtė qėllim, Banka Qendrore Evropiane hodhi nė tregun evropian 95 miliardė euro likuiditet, ndėrsa Feed po nė tė njėjtėn ditė injektoi nė tregun financiar amerikan 24 miliardė USD, shifra kėto shumė mė tė mėdha se ato tė pėrdorura pėr tė pėrballuar situatėn e pas atentateve tė 11 shtatorit 2001 nė SHBA. Si pasojė e kėsaj krize shumė banka pėsuan humbje tė konsiderueshme dhe zhvleftėsime marramendėse tė aktiveve tė tyre. Vetėm gjatė 2 tremujorėve tė fundit tė 2007, banka "Goldman Sachs" nė SHBA humbi 1.5 miliard USD, Merrill Lynch 8.4 miliardė USD, Citigroup 6 miliardė USD, UBS Zvicėr 11 miliardė franga zvicerane, Deutsche Bank 2.2 miliardė euro etj., ndėrkohė sipas vlerėsimit tė "Royal Bank of Scotland", humbjet e bankave nė kėtė periudhė janė rreth 500 miliardė dollarė. Por nė njė ekonomi botėrore tashmė maksimalisht tė globalizuar dhe financiarizuar, askush nga liderėt botėrorė, ekspertėt e ekonomisė dhe financave apo qarqeve akademike nuk beson mė se "kjo katastrofė mund tė lokalizohet vetėm nė SHBA, apo vetėm nė njė grup bankash tė mėdha nė vende tė ndryshme tė botės...dhe tė mos ketė njė impakt direkt apo indirekt nė rritjen ekonomike dhe problemet sociale tė planetit nė pėrgjithėsi...aktualisht duket se e gjithė bota ėshtė e prekur nga kjo krizė". Ish-presidenti i Feed, Alan Greenspan kishte disa muaj qė vazhdimisht insistonte nė vlerėsimin e tij se "simptomat e recesionit janė prezente nė ekonominė amerikane" dhe nuk duhet pritur tė ndodhi chock-u pėr tė ndėrhyrė. Gjithashtu, edhe nė takimin e Davosit u pranua hapur nga tė gjithė se "askush nuk e mohon rėndėsinė e kėsaj krize, por shqetėsimet dhe pėrpjekjet janė qė tė evidentohen qartė impaktet e saj negative". Sipas Indra Nooyi, presidente e kompanisė "PepsiCola", "kjo krizė ėshtė testi i parė i pėrballjes sė vėrtetė tė botės me globalizimin". Pjesa dėrrmuese e ekspertėve gjykojnė se koniunktura ekonomike aktuale tepėr problematike amerikane (rėnie e ritmeve tė rritjes, rėnie e vlerės sė dollarit, thellimi i deficitit buxhetor, rritja shumė e madhe e borxhit tė brendshėm dhe tė jashtėm, rritja e nivelit tė papunėsisė, deficiti tregtar gjigant etj.) do t‘i transmetojė efektet e saj negative nė shumė vende e ekonomi tė tjera. Sipas Stephen Roach, pėrfaqėsues i Morgan Stanley nė Azi, "kur ekonomia dhe konsumatori Amerika kanė probleme, kjo nėnkupton pasoja pėr gjithė ekonominė botėrore". Duke vlerėsuar ekonominė amerikane, Presidenti i Eurogroup J.C.Juncker nėnvizon se "situata ekonomike nė SHBA ka tendencė tė pėrkeqėsohet..dhe nė qoftė se parashikimet pesimiste pėr tė ardhmen e ekonomisė amerikane ///////////////////////materialihen, atėherė kjo me siguri qė do tė ketė konsekuenca negative pėr rritjen ekonomike nė gjithė zonėn euro". Vendimi i fundit i Fedd pėr tė ulur normėn bazė tė interesit pėr dollarin me 0.75 pikė pėrqindje nga 4.25 nė 3.5% duke dhėnė njėkohėsisht dhe shumė sinjale se nė periudhėn nė vazhdim norma bazė e interesit mund tė shkojė deri nė 2.75%, si dhe plani mbėshtetės prej 150 miliardė dollarėsh i lanēuar sė fundi nga Presidenti Bush, kryesisht pėr lehtėsira fiskale, konsiderohen si pėrpjekje fondamentale pėr ta nxjerrė ekonominė amerikane nga kriza aktuale. Por, kriza po i jep efektet e saj edhe nė tregjet e tjera veē atyre financiare. Mė tė prekurit pėr momentin duken tregjet e lėndėve tė para, tė cilat pėsuan menjėherė atė qė quhet "efekti infektues", sepse kriza e bursave dhe tregjeve tė kapitaleve shkaktoi menjėherė njė "thatėsirė likuiditetesh" duke i detyruar shumė nga aktorėt kryesorė tė kėtyre tregjeve, sidomos tė ashtuquajturat "hedge funds" (fondet spekulative) qė t‘i trajtojnė tregjet e energjisė apo lėndėve tė tjera tė para si mundėsi pėr tė kompensuar humbjet e tyre nė tregjet financiare. Nga mjaft ekspertė tė kėtyre tregjeve, vlerėsohet se edhe ngritja e ēmimit tė naftės bruto nė nivele rekord prej 100 dollarė/baril ėshtė mė shumė pasojė direkte dhe indirekte e ndikimit tė krizės financiare, si dhe e veprimit tė fondeve spekulative. Kėsaj tendence i shtohet dhe rritja e ēmimeve tė lėndėve tė para agro-ushqimore si: gruri, mielli, orizi, vajrat vegjetale, frutat dhe perimet etj., rritje qė po influencojnė dukshėm dhe nė nivelet e inflacionit nė shumė vende tė botės. Pikėpyetjet, analizat dhe parashikimet mė tė ndjeshme sot janė pėrqendruar nė dy drejtime kryesore. Sė pari, cili do tė jetė efekti i pritshėm nė ekonominė reale dhe rritjen ekonomike nė dy grupet mė dinamike e influencuese nė ekonominė botėrore, zona euro dhe vendet emergjente tė quajtura grupi BIRK (Brazili, India, Rusia dhe Kina)? Dhe sė dyti, cilat janė mėsimet kryesore tė kėsaj krize? Ēfarė instrumentesh dhe politikash duhen ndjekur qė ajo tė mos pėrsėritet mė nė tė ardhmen? Megjithėse Evropa duket mė e mbrojtur ndaj efekteve tė kėsaj krize, pėrsėri institucionet evropiane dhe ato ndėrkombėtare parashikojnė njė rėnie tė nivelit tė rritjes ekonomike nė zonėn euro nė 2% gjatė vitit 2008 nga 2.3-2.4% qė ishte parashikuar. Presidenti i Eurogroup-it, Juncker, parashikon se pėr shkak tė kėsaj krize financiare "nė vitin 2008, rritja nė zonėn euro do tė jetė dukshėm nėn potencialet e saj". Por, gjithsesi, evropianėt ndihen mė tė sigurt nė raport me amerikanėt dhe vendet e tjera jashtė zonės euro. Ministria franceze e Ekonomisė, Christine Lagarde, jep mjaft mesazhe garancie pėr tė ardhmen e ekonomisė evropiane, duke deklaruar se "ka njė diferencė tė madhe ndėrmjet biznesit amerikan dhe atij evropianā€¦.se bazat e ekonomisė evropiane janė mjaft solide". Edhe komisari evropian pėr ēėshtjet ekonomike dhe financiare, Joaquin Almunia, nė kuadrin e diskutimeve dhe propozimeve pėr tė zbatuar nė Evropė tė njėjtin plan mbėshtetės pėr tė pėrballuar koniunkturėn ekonomike negative si nė SHBA, theksonte se "situata ekonomike nė Evropė ėshtė mė pak preokupueseā€¦ se kėto masa nuk janė tė nevojshme nė Evropė pėr momentin". E njėjta tendencė konstatohet pėr vendet e grupit BIRK. Shifrat e dy viteve tė fundit, 2006 dhe 2007 tregojnė pėr njė rritje ekonomike nė nivelet 10-11%, duke i bėrė ato nė njė farė mėnyre "motorin e ekonomisė botėrore". Por analiza e efekteve tė krizės financiare mbi kėto vende i ka zbritur nė shifrat 7-8% parashikimet pėr rritjen e tyre ekonomike nė 2008. Mėsimet mė tė mėdha qė ekspertėt ekonomiko-financiarė dhe liderėt mė tė mėdhenj politikė tė botės po nxjerrin nga kjo krizė e paprecedentė ėshtė se tashmė fenomeni i globalizimit "na ka vendosur tė gjithėve nė tė njėjtėn anije", se ēdo "furtunė apo turbulencė" nė financat apo ekonominė e disa vendeve apo zonave ekonomike prek menjėherė si efekt domino tė gjitha vendet dhe zonat e tjera. Efektet e pritshme nė vendet emergjente tė grupit BIRK i dhanė fund njėherė e pėrgjithmonė teorisė dominuese deri tani se "efektet e ekonomisė sė vendeve tė zhvilluara nuk transmetohen nė masė tė konsiderueshme nė ekonomitė e vendeve tė tjera". Ajo qė po ndodh me ekonominė amerikane dhe evropiane gjykohet se ka ndikim tė drejtpėrdrejtė nė ekonominė kineze, japoneze, indiane, ruse, braziliane etj. Kėshtu p.sh., rėnia e fuqisė blerėse nė SHBA ndikon direkt nė njė krizė eksportesh kineze apo indiane, nė uljen e tė ardhurave tė Rusisė nga eksporti i naftės, nė uljen e eksporteve braziliane tė bioenergjisė etj. Pėrveē kėsaj, evidentohet se mėsimi i dytė mjaft i rėndėsishėm ėshtė ai se "produktet dhe veprimet e tregjeve financiare dhe bankave duhet tė jenė sa mė transparente e tė verifikueshme" nė ēdo hap nė raport me pasqyrimin e saktė tė tyre nė bilancet dhe kontabilitetin e bankave.

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Gazeta Shqip

Publikuar nga: Gazeta Shqip

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos