Belbėzimi te fėmijėt, si ta eliminojmė

Autori i Lajmit: red.
Nga Dr. Ardita A. Devolli

Tė folurit ėshtė mjeti kryesor i komunikimit nė mes tė njerėzve. Pėrmes fjalėve tė folura apo tė shkruara njerėzit shprehin mendimet dhe ndjenjat e tyre. Disa nga kėto ērregullime janė aq tė vogla sa qė laringu nuk i regjistron, por ka edhe tė atilla qė e largojnė vėmendjen e dėgjuesit nga pėrmbajtja e porosisė nė formėn e saj. Kėshtu qė qėllimi themelor i tė folurit – pėrcjellja e informatės – humbet, ose dėmtohet tėrėsisht.
Shumica e ērregullimeve tė tė folurit e kanė zanafillėn nė fėmijėrinė e hershme nė moshėn parashkollore. Me shkuarjen e fėmijėve nė shkollė, sidomos nė klasat e para tė shkollės fillore, pjesa dėrmuese e tyre e pėrmirėsojnė mėnyrėn e tė folurit, respektivisht e barazojnė pak a shumė me tė folurit e fėmijėve tė tjerė dhe me tė folurit e shembullit kryesor – mėsuesit.
Mirėpo, njė numė ri caktuar i fėmijėve nuk arrin ta pėrmirėsojė tė folurit e vet. Me kalimin e kohės, gabimet rrėnjėsoren, kurse disa prej tyre, siē ėshtė pėr shembull belbėzimi, ndryshojnė nė mėnyrė drastike dhe negative te shumica e fėmijėve tė tillė.
Belbėzimi ėshtė tė folurit jostandard, i cili shprehet nė formė tė pėrsėritjes sė tingujve, ndaljeve, pauzave dhe vėnies sė tingujve tė panevojshėm gjatė tė folurit. Belbėzimi zakonisht pėrcillet me ankth, frikė nga tė folurit, ikje nga tė folurit dhe situatave tė tė folurit, ikje nga kontaktet vizuale me bashkėbiseduesin, me lėvizje tė pakontrolluara tė kokės dhe gjymtyrėve, me frymėmarrje tė parregullt gjatė tė folurit, pėrshpejtim tė ritmit tė zemrės, etj. Ja disa rregulla qė mund t ju ndihmojnė pėr fėmijėn tuaj…
Rekomandime tė rėndėsishme lidhur me belbėzimin
Kėto rekomandime dhe shqyrtime duhet t i kenė parasysh prindėrit e fėmijės i cili, pėrsėrit, ngurron dhe ndalet gjatė tė folurit:
• Pėrsėritjet dhe ndaljet rėndom shfaqen nė fazėn e zhvillimit tė tė folurit (nė moshėn 3-5 vjeē).
• Shmangiuni bisedės pėr ndryshime nė tė folurit e fėmijės kur ai ėshtė prezent. Nėse ai kėtė e kėrkon vetė, atėherė atij i jepet pėrgjigje konkrete. Mirėpo, sa mė gjatė qė tė jetė fėmija i pavetėdijshėm pėr ndryshime e tilla, aq mė tė mėdha janė gjasat e tij pėr ta zotėruar tė folurit e rregullt.
• Ėshtė e nevojshme qė fėmija tė ndihet i sigurt duke qenė i rrethuar me dashurinė e prindėrve dhe tė rrethit. Disa tė rritur janė aq tė papėrgjegjshėm sa qė mund tė shkaktojnė te fėmija pasiguri dhe ngurrim gjatė tė folurit.
• Mbani qėndrim tė qetė gjatė dėgjimit dhe bisedimit me fėmijėn. Nė kėtė mėnyrė ai do tė jetė mė i qetė, kėshtu qė do tė zvogėlohet pasiguria dhe ngurrimi nė tė folurit e tij.
• Gjatė bisedave silluni njėlloj si me tė rriturit ashtu edhe me fėmijėt. Dėgjoni se ēfarė thonė ata dhe mos reagoni nė atė mėnyrė qė tė lėvizni kokėn nė kahje tė kundėrt ose qė t i kushtoni vėmendje ndonjė objekti apo personi tjetėr.
• Bėhuni i durueshėm dhe kushtojani fėmijės aq kohė sa i nevojitet pėr ta thėnė atė qė dėshiron. Mos shprehni pakėnaqėsinė (mėrzinė) pėr shkak tė vėshtirėsive tė tij gjatė tė folurit. Mos ia plotėsoni fjalėt dhe mos i pėrsėritni fjalėt e tija, pėrveē nėse kjo ėshtė e domosdoshme (kriza e pėrgjithshme).
• Kurrė mos kėrkoni nga fėmija qė ai tė flasė mė ngadalė, qė tė mendojė para se tė flasė qė t ia vėni fjalėn, t ia ndryshoni antonimin ose t i thoni qė tė marrė frymė thellė para se tė fillojė tė flasė. Tė rriturit duhet tė flasin mė ngadalė dhe mė qetė, sepse fėmija mėson nga shembulli. Pėr kėtė arsye teknikat qė pėrdoren pėr ndalimin e belbėzimit ndonjėherė mund tė shkaktojnė ngecje edhe mė tė mėdha nė tė folurit e fėmijės qė belbėzon.
• Kurrė mos i kėrkoni fėmijės qė ta ndėrpresė tė folurit e tij dhe ta pėrsėrisė atė pjesė pėr shkak tė vėshtirėsive nė tė folur. Kėrkesa e tillė mund tė zgjojė ndjenjėn e disfatės dhe ta pėrforcojė frikėn nga situatat e reja tė tė folurit.
• Zhvilloni tek fėmija ndjenjėn e vetėbesimit dhe tė rėndėsisė si nė familje, ashtu edhe nė rrethin e gjerė. Mundėsitė pėr kėtė ekzistojnė nė shtėpi ashtu edhe nė shkollė. Me rėndėsi ėshtė qė fėmija tė korrė sukses dhe tė marrė lėvdata. Me rėndėsi ėshtė funksionimi i pėrgjithshėm i fėmijės.
• Zbuloni dhe zhvilloni talentet natyrore tė fėmijės. Kjo do t i ndihmojė nė arritjen e besimit dhe krenarisė pėr disa suksese. Mundėsojani kėtė rol pėrgjegjės (jashtė fushės sė tė folurit) nė tė cilin ai do tė mundė tė tregojė gjeturinė dhe suksesin e tij.
• Sa mė pak fyerje dhe skena emocionalisht tė ndezura aq mė mirė. Familja dhe rrethi i lumtur janė parakushte pėr tė folurit normal.
• Nxiteni rekreacionin. Aktivitetet e lira siē janė: sporti, lojėrat, hobi, anėtarėsia nė ndonjė klub, janė tė domosdoshme pėr shėndetin fizik dhe psikik tė fėmijės.
• Mundohuni qė tė keni marrėdhėnie tė mira njerėzore me fėmijėn. Kjo do ta ndihmojė atė t i pėrshtatet mė lehtė fėmijėve nga rrethet e ndryshme sociale, ekonomike, racore dhe religjioze.
• Siē ka rėndėsi qė t u shmangeni standardeve (normale) tejet tė larta tė suksesit, ashtu ėshtė me rėndėsi edhe qė tė mos jeni tepėr tė pajtueshėm, sepse qė tė dyja janė tė dėmshme. Pyetjet e ndryshme qė i drejtohen fėmijės e vėnė atė nė qendėr tė vėmendjes, duke ia mundėsuar atij pėrshtatjen e lehtė nė shoqėrinė e moshatarėve. Disiplina e pėrgjithshme duhet tė zbatohet nė pėrpikėri, mirėpo fėmija kurrė nuk duhet tė ndėshkohet pėr shkak tė ērregullimeve (ngurrimeve) nė tė folur.
• Kurrė mos i kėrkoni fėmijės qė tė flasė para njerėzve, pėrveē nėse ai vetė kėtė e dėshiron. Tė folurit publik shkakton tendosje te fėmija.
• Kurrė mos e provokoni, pėrqeshni apo imitoni fėmijėn. Mos i lejoni as tė tjerėt qė ta bėjnė kėtė. Mirėpo, nėse fėmija ėshtė i ngacmuar, mėsoni se si sillet nė situata tė tilla.
• Kurseni fėmijėn nga konkurrenca e madhe e fėmijėve tjerė apo anėtarėve tė familjes.
• Rrethanat fizike janė gjithashtu me rėndėsi. Fėmija duhet tė ketė pushimin e nevojshėm si dhe orarin. Ushqimi dietal ėshtė i domosdoshėm pėr zhvillimin normal. Racionet e ushqimit duhet tė jenė tė rregullta dhe pa shqetėsime pėrcjellėse. Prindėrit duhet tė shėrbejnė si shembull i sjelljes sė mirė gjatė ngrėnies sė ushqimit.
• Mėsuesit duhet stimulojnė kėta fėmijė qė tė marrin pjesė nė recitime, lexime, diskutime dhe nė pėrgjigje tė pyetjeve. Pėrpjekjet e fėmijės duhen miratuar dhe lavdėruar mė tepėr se sa tė folurit e rregullt. Kolegėt e tij duhet ta dėgjojnė me vėmendje, sepse vetėm nė kėtė mėnyrė ai nuk do ta ndiejė veten tė izoluar dhe ndryshe nga ata. Shpesh mėsuesit nuk i pėrfillin fėmijėt qė belbėzojnė gjatė recitimeve, sepse e kanė tė vėshtirė t i dėgjojnė deri nė fund. Praktika e tillė ndikon negativisht nė ndjenjat e fėmijės qė ėshtė i mundur dhe i padėshiruar, kėshtu qė e nxit edhe mė shumė belbėzimin.
• Pėrfshijeni fėmijėn nė aktivitetet grupore tė tė folurit nėse ai nuk dėshiron tė flas vetė.

Shkaqet
Ērregullimet e tė folurit, pse vijnė?
Gjatė fėmijėrisė sė hershme fėmijėt nuk janė tė vetėdijshėm qė tė folurit e tyre devijon nga tė folurit e moshatarėve dhe, nė pėrgjithėsi nga tė foluri e rrethit. Kėtė arsye ky lloj i belbėzimit quhet belbėzim primar. Mirėpo, fatkeqėsisht, me kalimin e kohės e sidomos nėn ndikimin negative tė rrethit, fėmija fillon ta ketė tė qartė qė tė folurit e tij dallon nga ai i rrethit. Pėr ta mbizotėruar belbėzimin, fėmija i moshės shkollore, e sidomos personi i rritur, pėrdor mėnyra jo tė zakonshme tė tė folurit dhe sjelljeve me anė tė gishtave dhe mimikės. Kėto tentime, jo vetėm qė e zvogėlojnė shkallėn e belbėzimit, por e rrisin atė nė atė masė saqė edhe laiku mund ta vėrejė. E tėrė kjo dukuri ēon te belbėzimi sekondar, tė cilin e shoqėrojnė tė gjitha karakteristikat negative qė i pėrmendėm mė lart.
Sa i pėrket etiologjisė (prejardhjes) sė belbėzimit, mendimet e shkencėtarėve qė merren me kėtė lėmi janė tė ndryshme. Disa shkencėtarė mendojnė se ai ka prejardhje organike sepse zakonisht shfaqet nė moshėn parashkollore, mė shpesh paraqitet te djemtė se te vajzat. Ėshtė i lidhur me dominimin cerebral (apo tė trurit). Ka primesa familjare, ndėrlidhet me tė folurit e vonuar si dhe me ato situata tė cilat individi i percepton si tė vėshtira.
Ndėrkaq, shkencėtarėt e tjerė janė tė mendimit se belbėzimi mund tė shkaktohet nga tė kufizuarit e tepruar apo si pasojė e kėrkesave tejet tė mėdha tė prindėrve ndaj fėmijėve tė tyre. Me fjalė tė tjera, ka prindėr qė janė tepėr “perfeksionistė” dhe qė tregojnė njė frikė tė tepruar pėr tė folurit e fėmijės. Kjo frikė e prindėrve kalon pastaj te fėmija, duke krijuar nė kėtė mėnyrė ērregullime tė vėrteta tė tė foluri tė tij.

Ky lajm ėshtė publikuar: 26/02/2009

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Ballkan

Publikuar nga: Ballkan

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos