Dhimbja e mesit, dallojeni ē sėmundje ėshtė

Autori i Lajmit: red.
Shiatikėt, lumbalgjitė (kėputja e mishit), dhimbjet e mesit, tashmė janė bėrė tė njohura, veēanėrisht nė qytete tė mėdha, ku njerėzit punojnė nė ambiente tė mbylluara dhe tė automatizuara dhe ku pak kohė mbetet pėr tė bėrė lėvizje tė gjalla, qė mund tė mbajnė nė formė trupin, kolonėn vertebrore, aftėsinė e trupit pėr tė lėvizur nė mėnyrė tė shkathėt, tė shpejtė dhe organike. Ose nė tė kundėrt, njerėzit janė tė detyruar tė bėjnė tė njėjtat lėvizje, qė tė ēojnė drejt sėmundjeve profesionale dhe, sė pari, edhe tek sėmundjet e shiatikut. Shumė njerėz, pėr vite me radhė, vuajnė nga dhimbjet e shpinės dhe tė kurrizit. Lumbalgjitė (kėputjet e mishit), shiatik, hernie… ajo qė njerėzit zakonisht e quajnė dhimbje tė mesit. Njė pėrqindje e madhe ankohen se vuajnė nga lumbalgjitė, dhimbje tė mesit rreth veshkave, etj. Por shkaqet mund tė jenė tė shumta. Sigurisht, ato nuk duhen lėnė pas dore: menjėherė duhet ndėrhyrė, qė jeta juaj tė mos bėhet e dhimbshme fizikisht. Siē dihet, midis dy vertebrave tė shtyllės kurrizore ndodhet njė kėrc nė formė disku, disk ky qė ndihmon pėr mosfėrkimin e sipėrfaqeve tė kockave me njėra tjetrėn, duke siguruar njėkohėsisht elasticitetin, shpėrndarjen e peshės dhe lehtėsimin e lėvizjeve. Kur kjo mbėshtetje dėmtohet, ai zhvendoset dhe i humb funksionet e veta duke shtypur rrėnjėt e nervave dhe shkaktuar dhimbjet: ky ėshtė shiatiku.
Nga lumbalgjitė tek hernia diskale
Ju vuani nga njė nevralgji lumbare kur nyja e diskut vertebral, apo njė fragment i tij del nga unaza fijėzore. Ky aksion ēliron enzima (fosfolipaze A2) me njė fuqi tė madhe inflamatore. Sėmundja, para sė gjithash, ėshtė shkak i inflamacionit tė rrėnjės nervore nga kėto enzima. Ēdo kompresion dhe shtypje e nervit tė ngacmuar sjell kėtė fenomen.
Nėse hernia ėshtė nė pjesėn e pasme (posteriore) tė diskut, ajo mund tė jetė nė kontakt me nervin e shtyllės kurrizore. Pra shkaktohet njė shkarkesė elektrike nga irritimi dhe shtypja e nervit dhe dhimbja mund tė pėrhapet nė tė gjithė zgjatimin e nervit. Sipas shkallės vertebrale tė rrėnjės nervore mund tė bėhet fjalė pėr njė shiatik (nervi shiatik qė ēon nervat nė pjesėn e pasme tė kofshės dhe kėmbės), ose njė cruralgie (kryralgji - nervi “crural” qė gjendet nė pjesėn e pėrparme, nė rrėzė tė kofshės).
Lumbalgji apo dhimbje mesi?
Historia e lumbalgjisė ėshtė pothuaj e njėjtė. Ėshtė historia e atij, qė si tė thuash ka blerė biletėn e kinemasė, por para se tė hyjė, ajo i bie: ai ulet me rrėmbim ta marrė dhe nga kjo lėvizje e vrullshme ndjen dhimbje. Rezultati: ai nuk arriti ta shohė filmin atė natė, pasi u bllokua nga dhimbja. Apo mund tė tregojmė historinė e atij qė deshi tė tregohej si Herkuli dhe u ngarkua me njė thes me ēimento. Por ē ndodhi ? Thjesht, fillimi i njė lumbalgjije, si shprehje e deformimit diskal. Dhe kjo ndodh shpesh kur ngremė pesha tė rėnda. Nė kėtė rast nyja diskale shtypet nga njė peshė e rėndė dhe nė mėnyrė tė menjėhershme. Pikėrisht nė kėtė moment nyja diskale kėput disa shtresėza tė unazės fijėzore. Dhimbja shkaktohet nga irritimi i nervit sinu-vertebral qė ushqen me nerv periferinė e diskut. Dhimbja shkakton njė reaksion mbrojtės, ēka sjell si rezultat kontraktimin e dhimbshėm tė muskujve lumbarė.
Lumbalgjitė me origjinė artikulare tė pasme
Le tė kujtojmė qė vertebrat artikulohen midis tyre pėrmes diskut intervertebral dhe dy artikulacioneve. Nė tė gjitha lėvizjet kėto artikulacione luajnė rolin e drejtimit. Lumbalgjitė, si pasojė e artikulacioneve tė pasme, korrespondojnė me mbingarkesa ose njė shtypje tė zgjatur nė njė pozicion tė keq. Ato mund tė shfaqen dhe tek fėmijėt e adoleshentėt me njė aksentim tė “lordozė” (gropė) lumbare, veēanėrisht te vajzat, ose nga mbingarkesa sportive. Tek personat e moshuar, mungesa e kombinimit tė kompresioneve dhe tė dekompresioneve tė diskut intervertebral keqėson me shpejtėsi sipėrfaqen e kėrcit tė artikulacionit dhe atėherė kemi fillimin e njė artroze. Mbingarkesa vjen shpesh me njė shtim nė peshė ose nga njė disk-artrozė (plakje e diskut). Pra disku nuk luan mė rolin e tij dhe pesha e trupit mbahet nga artikulacionet e pasme.
Lumbalgjia ėshtė njė krizė e dhimbjeve tė mesit, tė forta ose pak tė forta. Shpesh kriza vjen gjatė ngritjes sė peshave, kollės sė fortė, etj. Rrethanat e shkaktimit tė krizės janė identike me ato tė lumbo-shiatikut, por prekin gjithashtu dhe harkun e mbrapme vertebral dhe ku ēekuilibri ka efekt mbi disk. Ajo qė dallon lumbalgon nga lumbalgo-shiatiku i fortė ėshtė mungesa e dhimbjeve nga shiatiku. Shenjat lumbare janė tė njėjta.
Dhimbja e mesit, a ėshtė e trashėgueshme?
A ekziston njė origjinė gjenetike e dhimbjes sė mesit? Sipas njė studimi tė publikuar para disa vitesh me 400 binjakė, gjenet difektoze janė nė fakt shkak pėr 60% tė kėsaj sėmundjeje. Ky studim konfirmoi se binjakėt vuanin nga tė njėjtat probleme tė kurrizit. Ata kishin tė njėjtat simptoma dhe tė njėjtat sėmundje tė disqeve intervertebrale.
Njė degjenerim i pashmangshėm?
Degjenerimi i diskut intervertebral ndodh tek tė gjithė njerėzit dhe lidhet, pa dyshim, me moshėn. Tek fėmija, disqet janė shumė tė pasur me ujė dhe pak nga pak ato bėhen me fibra pėr t iu adaptuar rritjes sė shtyllės kurrizore dhe shtimit tė peshės trupore. Tek i rrituri, disku fillon tė rrėnohet, pra degjenerohet pak ose shumė me shpejtėsi, ēka varet nga personi. Kjo vihet re mė shumė tek burrat sesa tek gratė. Kur disku intervertebral ėshtė i tejpėrdorur dhe i holluar ai nuk mund tė luajė rolin e tij si amortizator natyral.
Shiatiku, njė dhimbje e tmerrshme
Kur ju ndėrroni shtėpi dhe pėrpiqeni tė ngrini kartona tė rėndė, papritmas njė dhimbje e fortė paralizon kėmbėn tuaj. Dhimbja duket se kalon nga vithet, kofsha dhe kėmba, gjer nė shputėn e kėmbės. Madje njė tkurrje e kolonės mund ta pengojė personin tė pėrkulet pėrpara. Ndonjėherė dhimbja shkon deri nė gju dhe faktori qė e shkakton kėtė nuk kuptohet lehtė. Dhimbja shtohet nga pėrpjekja qė bėjmė, kolla apo teshtimat. Presionet dhe forcat e pėrkuljes pėrqendrohen nė bazėn e kolonės vertebrale. Kėshtu, nervat qė preken mė shpesh janė ata tė rrėnjės lumbare tė parė dhe tė 5-tė (sacrale). Finlanda duket se ėshtė vendi i vetėm ku frekuenca e kėsaj sėmundje ėshtė studiuar nė shkallė kombėtare. Sipas njė ankete tė bėrė mbi 8000 persona, shiatiku prekte 5,1 % tė meshkujve dhe 3,7 tė femrave. Studimet amerikane pohojnė se 40 % e popullsisė mbi 60 vjeē kanė dhimbje shiatike. Por problemet diskale janė njė problem i madh pėr vendet perėndimore. Shiatiku shkaktohet edhe nga shkaqe tė mjedisit, stresit, obeziteti, pirja e duhanit dhe rėnia psikologjike. Por nė tė shumtėn e rasteve mjekėt e lidhin shiatikun me disqet intervertebrale. Zbulimet e shkencėtarėve amerikanė dhe finlandezė pohojnė se mutacioni gjenetik nė 171 finlandezė qė u studiuan dhe qė vuanin nga shiatiku ishte 12,2 %, ndėrsa nė njė grup personash prej 321 vetash dhe qė nuk vuanin nga shiatiku, ky raport mutacioni gjenetik ishte nė 4,7 %.

Ky lajm ėshtė publikuar: 17/02/2009

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Ballkan

Publikuar nga: Ballkan

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos