Matura shteterore , te gjitha programet orientuese dhe formularet A1, Aiz



FORMULARI A1-Z



PĖR REGJISTRIMIN E KANDIDATĖVE NĖ PROVIMET ME ZGJEDHJE

TĖ MATURĖS SHTETĖRORE 2009







1. DAR ose ZA: _______________________________________

2. Emri i qytetit/fshatit: ___________________________

3. Emri i Shkollės: _______________________________

4. Indeksi i profilit/degės: _________________________ (Plotėsohet nga mėsuesi dhe kandidati)

5. ID e kandidatit nė vitin:

MSH 2006 _________, MSH 2007_________, MSH 2008): __________

(Plotėsohet nga drejtori dhe kandidati)

6. Emri: ______________ Atėsia: ______________ Mbiemri: ______________

7. Datėlindja (dd/mm/vvvv): _______/_______/________

8. Gjinia: Femėr Mashkull

9. Viti i pėrfundimit tė shkollės sė mesme: __________

10. Do tė aplikoni pėr studime jashtė shtetit? □ Po

11. Klasa: IV / V

12. Lėndėt me zgjedhje:

12.1 Shėno lėndėt me zgjedhje qė do tė mbarten:

(Nėse lėndėt e mbartura janė dhėnė provim mė shumė se njė herė, duhet tė shėnoni vitin e fundit)



Lėnda Z1: __________________ Viti: ____________

Lėnda Z2: __________________ Viti: ____________



12.2 Qarko lėndėt me zgjedhje qė do tė jepen:

1. FIZIKĖ 5. GJEOGRAFI 9. GJUHĖ FRĖNGE

2. KIMI 6. NJOHURI PĖR SHOQĖRINĖ 10. GJUHĖ ITALIANE

3. BIOLOGJI 7. EKONOMI, FILOZOFI

4. HISTORI 8. GJUHĖ ANGLEZE



Shėnim : 1. Kandidati NUK mund tė mbartė apo tė japė dy lėndė me zgjedhje qė janė gjuhė e huaj.

2. Nėse kandidati mbart njė lėndė me zgjedhje qė ėshtė gjuhė e huaj atėhere lėnda tjetėr

me zgjedhje NUK duhet tė jetė gjuhė e huaj. (Lexoni me kujdes udhėzuesin!)





Firma e kandidatit Mėsuesi kujdestar Drejtori i shkollės



______________ _______________ _______________

VULA

























PROGRAM ORIENTUES

PĖR PĖRGATITJEN E PROVIMIT KOMBĖTAR

TĖ MATURĖS SHTETĖRORE



PĖR ARSIMIN E MESĖM















NĖ LĖNDĖN:



KIMI











VITI MĖSIMOR 2008-2009











Tiranė, 2009















1. UDHĖZIME PĖR ZBATIMIN E PROGRAMIT



Programi orientues pėr lėndėn me zgjedhje kimi, pėrfshin njohuri, koncepte dhe aftėsi mė tė rėndėsishme tė kimisė pėr shkollėn e mesme. Ndjekja e kėtij programi nga shkollat dhe nxėnėsit siguron njė formim tė mirė kimik tė nxėnėsve, i cili do tė jetė bazament pėr studimet e mėtejshme universitare tė tyre.

Programi orientues pėr provimin me zgjedhje tė kimisė, nė kuadrin e maturės shtetėrore pėr vitin shkollor 2006-2007, pėrbėn njė dokument tė vlefshėm pėr shkollat e mesme tė pėrgjithshme, nxėnėsit e interesuar dhe specialistėt e pėrfshirė nė procesin e vlerėsimit pėr provimet e maturės shtetėrore.



► Programi gjeneron informacionin e nevojshėm pėr mėsuesit e kimisė tė shkollave tė mesme tė pėrgjithshme qė do tė pėrgatisin maturantėt pėr provimin e kimisė si lėndė me zgjedhje nė maturėn shtetėrore.

► Programi gjithashtu orienton nxėnėsit pėr materialet kyē mėsimore, njohuritė, konceptet dhe aftėsitė kryesore qė duhet tė zotėrojnė pėr tė pėrballuar me sukses provimin e kimisė si lėndė me zgjedhje nė maturėn shtetėrore.

► Programi pėrbėn gjithashtu njė dokument zyrtar qė duhet zbatuar me korrektesė nga specialistėt e pėrfshirė nė hartimin e bankės sė pyetjeve dhe tezės sė provimit tė kimisė si lėndė me zgjedhje pėr maturėn shtetėrore.



Ky program duhet shqyrtuar me kujdes dhe rigorozitet nga secili prej grupeve tė tė interesuarve, sidomos kujdes duhet bėrė nga specialistėt e pėrfshirė nė hartimin e bankės sė pyetjeve dhe tezės sė provimit tė kimisė si lėndė me zgjedhje pėr maturėn shtetėrore, tė cilėt nuk duhet tė pėrfshijnė pėr vlerėsim ēėshtje mėsimore qė nuk janė parashikuar nė kėtė program. Banka e pyetjeve dhe teza e provimit duhet tė pėrmbajnė ushtrime tė tipeve dhe niveleve tė trajtuara nė tekstet e kimisė sė shkollės sė mesme tė pėrgjithshme. Vėmendje duhet tė tregojnė kėta specialistė, dhe nė lidhje me sigurimin e balancės midis pėrqindjes qė zė secila fushė studimi nė kėtė program me pėrqindjet qė do tė zenė kėto fusha studimi nė testin e kontrollit nė provim.



Mėsuesit qė do pėrgatitin nxėnėsit pėr provimin e kimisė duhet t’i aftėsojnė nxėnėsit jo vetėm pėr ēėshtjet mėsimore, njohuritė, konceptet dhe aftėsitė e pėrcaktuara nė kėtė program por dhe nė drejtim tė zgjidhjes me shkrim tė detyrave kimike . Kujdes tė veēantė duhet tė bėjė mėsuesi nė drejtim tė aftėsimit tė nxėnėsve nė zgjidhjen e ushtrimeve dhe problemeve tė kimisė pėr fushat e pėrcaktuara nė program, si dhe tė pėrgatitjes sė tyre me teknikat e vetvlerėsimit. Pėrgatitja e nxėnėsve pėr provimin e kimisė, duhet bėrė nė mėnyrė tė vazhdueshmedhe duke pėrdorur njė larmi metodash dhe mjetesh.



Nxėnėsit duhet tė sigurojnė cilėsinė e nxėnies sė ēėshtjeve mėsimore, koncepteve kimike dhe aftėsive tė pėrcaktuara nė program. Pėr tė arritur kėtė herė herė ata duhet t’i rikthehen dhe ēėshtjeve tė tjera mėsimore tė kimisė nė shkollėn e mesme tė cilat , nuk janė parashikuar nė program, por qė pėrmbajnė informacion bazė pėr tė pėrvetėsuar materialin e zgjedhur pėr provim. Ėshtė fjala kėtu p.sh pėr shkrimin dhe emėrtimin e pėrbėrjeve kimike, shkrimin e barazimeve kimike tė reaksioneve , shkrimin e barazimeve tė shpėrbashkimit elektrolitik tė elektroliteve, kuptimet numėr oksidimi, reaksion oksidimi, reaksion reduktimi, reaksion oksidoreduktimi, njehsimet me formulat dhe barazimet kimike, etj. tė cilat janė tė pėrfshira nė mėnyrė tė natyrshme nė trajtimin e ēėshtjeve mėsimore tė pėrcaktuara nė kėtė program.





2. KONCEPTE KRYESORE



Numėr kuantik, pėrqendrim molar, shpėrbashkim elektrolitik, mol, ekuilibėr kimik, produkt i tretshmėrisė, pH, potencial elektrodik standard, entalpi, entalpi standarde e formimit, izomeri, grup funksionor hidroksilik, grup funksionor karbonilik, grup funksionor karboksilik, aminė, grup funksionor aminik, mekanizėm reaksioni.

Lidhje kimike, polarizim, lidhje hidrogjenore, potencial jonizimi, afri pėr elektronin, elektronegativitet, pėrqendrim nė pėrqindje, pėrqendrim molar, pėrqendrim normal, hidrolizė, konstante shpėrbashkimi, gradė shpėrbashkimi, shpejtėsi e reaksionit kimik, rend reaksioni, molekularitet, tretshmėri, elektrolit i fortė, elektrolit i dobėt, tretėsirė tampone, asnjanėsim, numėr oksidimi, oksidim, reduktim, oksidues, reduktues, elektrodė, element galvanik, forcė elektromotore, elektrolizė, nxehtėsi e reaksionit kimik, barazim termokimik, hidrokarbur, alkan, alken, alkin, alkadien, aren, alkool, fenol, eter, aldehid, keton, acid karboksilik, aminė, aminoacid, lidhje peptidike, grup funksionor, reaksion adicioni, reaksion eliminimi, reaksion zėvendėsimi, reaksion polimerizimi.



3. NJOHURI KRYESORE



Shpėrndarja e elektroneve nė nivele, nėnnivele, gjendje energjetike. Kuptimi pėr pėrqendrimin e njė tretėsire, pėrqendrimin molar, nė pėrqindje dhe normal tė tretėsirave. Kuptimi i molit. Tretshmėria, formimi i precipitatit dhe produkti i tretshmėrisė. Treguesi hidrogjenor nė tretėsirat ujore. Potenciali elektrodik standard dhe aktiviteti i metaleve. Radha e shkarkimit tė joneve. Ligji i Hessit. Izomeria e alkaneve. Pėrftimi i acideve karboksilikė. Kuptimi i aminave. Reaksione tė zėvendėsimit nukleofilik. Reaksione tė adicionit. Reaksione tė polimerizimit. Reaksione tė eliminimit.

Ndryshimi i vetive tė elementėve nė sistemin periodik. Procesi i tretjes. Shpėrbashkimi nė ujė i elektrolitėve tė dobėt dhe tė fortė. Hidroliza e kripėrave. Vėllimi molar i njė gazi nė kushte normale. Klasifikimi kinetik i reaksioneve kimike. Marrėdhėnia e shpejtėsisė sė reaksionit me barazimin kimik tė reaksionit. Mekanizmi i reaksioneve kimikė. Reaksionet e prapsueshėm dhe ekuilibri kimik. Parimi Lė Shatėlie. Ndikimi i temperaturės, trysnisė dhe e pėrqendrimit nė zhvendosjen e ekuilibrit kimik. Ekuilibri nė tretėsirat e elektrolitėve tė dobėt, efekti i jonit tė pėrbashkėt. Tretėsirat tampone. Teoria e asnjanėsimit. Ndėrtimi i elementit galvanik. Elektroliza e tretėsirave ujore dhe shkrirjeve. Nxehtėsia e reaksionit kimik dhe barazimet termokimike. Kuptimi i entalpisė dhe entalpisė sė formimit. Rrjedhime tė ligjit tė Hessit. Ndėrtimi, formula e pėrgjithshme, emėrtimi, vetitė dhe izomeria e alkaneve. Hidrokarburet e pangopura, klasifikimi, vetitė, pėrfaqėsuesit kryesorė. Alkoolet - grupi funksionor dhe struktura. Formula e pėrgjithshme, emėrtimi dhe vetitė e alkooleve, fenoleve dhe etereve. Ndėrtimi, emėrtimi dhe izomeria e alkanaleve, alkanoleve. Vetitė kimike tė alkanaleve, alkanoleve dhe pėrftimi i tyre. Ndėrtimi dhe emėrtimi i acideve karboksilikė. Vetitė kimike tė acideve karboksilike. Ndėrtimi, emėrtimi, gatitja, vetitė, tek aminat. Struktura, emėrtimi, gatitja, vetitė e aminoacideve, struktura e lidhjes peptidike.



4. AFTĖSI KRYESORE



Shkrimi i formulės elektronike tė atomeve dhe joneve. Kryerje e njehsimeve me pėrqendrimin molar tė tretėsirave. Kryerja e njehsimeve me molin. Vlerėsimi i formimit ose jo tė njė precipitati nė njė pėrzierje tretėsirash. Kryerja e njehsimeve me pH. Pėrcaktimi i f.e.m nė kushte standarde. Pėrcaktimi i produkteve nga elektroliza nė tretėsira ujore. Aplikimi i ligjit tė Hessit nė reaksionet kimikė. Pėrcaktimi i izomerėve tė mundshėm tė aldehideve dhe ketoneve. Shkrimi i barazimeve kimike pėr gatitjen e acideve karboksilike .

Pėrcaktimi i njė reaksioni organik, si: reaksion adicioni, zėvendėsimi, eliminimi, polimerizimi.

Vlerėsimi i polaritetit tė lidhjeve kimike. Parashikimi i vetive tė elementėve sipas vendit tė tyre nė tabelėn periodike. Shkrimi i barazimeve tė shpėrbashkimit elektrolitik. Pėrcaktimi i mjedisit nė tretėsirėn ujore tė njė kripe. Aplikimi i ligjit tė veprimit tė masave pėr shpejtėsinė. Pėrcaktimi i rendit dhe molekularitetit tė reaksioneve. Kryerja e njehsimeve me konstanten e ekuilibrit kimik. Parashikimi i zhvendosjes sė ekuilibrit kimik kur ndryshon temperatura, trysnia, vėllimi. Kryerja e njehsimeve pėr tretshmėrinė e substancave pak tė tretshme. Hartimi i barazimeve kimike tė proceseve elektrodike. Kryerja e njehsimeve stekiometrike pėr procese tė ndryshme elektrolize. Kryerja e njehsimeve tė entalpisė standarde tė formimit, tė entalpisė sė njė reaksioni. Shkrimi dhe emėrtimi i formulave strukturore tė pėrfaqsuesve tė hidrokarbureve tė ngopur dhe tė pangopur, pėrcaktimi i izomerėve tė mundshėm tė tyre. Shkrimi dhe emėrtimi i formulave strukturore tė alkooleve, fenoleve, etereve. Shkrimi dhe emėrtimi i formulave strukturore tė acideve karboksilikė. Shkrimi dhe emėrtimi i formulave strukturore tė aminave. Dallimi i grupeve funksionore nė pėrbėrje tė ndryshme organike. Shkrimi i barazimeve kimike tė njė reaksioni - adicioni, polimerizimi, zėvendėsimi, eliminimi.



5. MATERIALI MĖSIMOR



5.1 Pėrmbajtja e listuar sipas teksteve mėsimore tė kimisė



Nr. Teksti : Kapitulli: Tema :



1.

Kimi 1 Koncepte fillestare nė kimi

Moli. Masa molare. Marrėdhėniet e molit

Pėrqindja nė masė e pėrbėrėsve nė njė substancė

Ndėrtimi i atomit dhe sistemi periodik Ndėrtimi i atomit sipas Radhėrfordit

Ndėrtimi I bėrthamės sė atomit

Izotopet. Radioaktiviteti

Ndėrtimi I atomit sipas Borit

Numrat kuantikė

Shpėrndarja e elektroneve nė atom

Ushtrime pėr shpėrndarjen e elektroneve

Orbitalet atomike

Ligji periodic I elementeve

Sistemi periodik I elementeve

Ndryshimi I rrezeve atomike nė sistemin periodic

Ndryshimi I valencės dhe I ngarkesės sė joneve nė sistemin periodic

Metalet dhe jometalet nė sistemin periodik

Lidhja kimike Lidhja jonike

Lidhja kovalente

Lidhja bashkėrenditėse

Ushtrime pėr strukturat e Ljuisit

Karakteri jonik i lidhjes. Polariteti

Bashkėveprimi ndėrmolekular

Lidhja hidrogjenore

Sjellja kimike dhe sistemi periodik Ngjashmėria e elementeve nė sistemin periodik

Vetitė reduktuese dhe potenciali i jonizimit. Metalet.

Vetitė oksiduese dhe afria pėr elektronin. Jometalet.

Elektronegativiteti dhe karakteri i lidhjes kimike

Ndryshimi periodik i vetive tė oksideve dhe tė hidroksideve. Amfoteria.

Ushtrime pėr parashikimin e vetive tė elementeve

2. Kimi 2 Tretėsirat Tretėsirat dhe karakteristikat e tyre

Procesi i tretjes dhe energjia

Tretshmėria dhe ndikimi i saj nga natyra e tretėsit dhe substancės sė tretur

Pėrqendrimi i tretėsirave.

Ushtrime pėr pėrqendrimin e tretėsirave.

Kinetika kimike dhe ekuilibri kimik

Faktorėt qė ndikojnė nė shpejtėsinė e reaksionit

Matja e shpejtėsisė sė reaksioneve kimike

Mekanizmi i reaksioneve kimike

Ndikimi i katalizatorėve nė shpejtėsinė e reaksioneve kimike

Kuptimi i ekuilibrit kimik

Konstantja e ekuilibrit

Parimi Lė Shatėlie.

Ndikime tė ndryshimeve nė vėllim dhe temperaturė

Ushtrime mbi ekuilibrin kimik



3. Kimi 3 (Profili natyror) Lidhjet kimike nė pėrbėrjet e karbonit Lidhjet kimike njėfishe tė karbonit

Lidhjet kimike dyfishe tė karbonit

Lidhjet kovalente trefishe tė karbonit

Skeleti karbonik dhe shumllojshmėria e pėrbėrjeve tė karbonit

Hidrokarburet e ngopura Alkanet me varg tė padegėzuar atomesh karboni

Alkanet me varg tė degėzuar atomesh karboni

Cikloalkanet



Vetitė kimike tė hidrokarbureve tė ngopur

Ushtrime: Emėrtimi dhe vetitė e alkaneve, cikloalkaneve dhe rrjedhėsve tė halogjenuar

Hidrokarburet e pangopura Alkenet, Struktura dhe emėrtesa

Izometria gjeometrike

Vetitė kimike tė alkeneve, reaksionet e eliminimit dhe tė adicionit

Oksidimi dhe polimerizimi I alkeneve, polimerėt

Butadieni…..(vetėm butadieni)

Alkinet

Arenet Struktura elektronike e benzenit. Homologėt e tij.

Gatitja e benzenit.....(vetėm gatitja)

Rrjedhės tė benzenit. Reaksionet e zėvendėsimit elektrofilik.

Ushtrime: Emėrtesa dhe vetitė e areneve

Alkoolet,…. fenolet, eteret….. Alkoolet, klasifikimi dhe emėrtesa

Vetitė e alkooleve. Reaksionet e zėvendėsimit nukleofilik

Ndėrtimi hapėsinor I molekulave. Izomeria optike. (Formulat e projeksionit tė Fisherit jo)

Fenolet

Eteret dhe tioeteret(Vetėm eteret)

Ushtrime: Emėrtesa dhe vetitė e alkooleve, fenoleve dhe etereve. Izomeria optike

Aldehidet dhe ketonet

Grupi funksionor dhe emėrtesa e aldehideve dhe ketoneve

Pėrfitimi I aldehideve dhe ketoneve. Pėrfaqsues kryesorė

Vetitė e aldehideve dhe ketoneve. Reaksionet redoks.

Ushtrime:Emėrtesa dhe vetitė e aldehideve dhe ketoneve

Acidet karboksilikė dhe rrjedhėsit e tyre



Grupi funksionor. Klasifikimi dhe emėrtesa e acideve karboksilikė

Pėrfitimi i acideve karboksilikė dhe vetitė.

Pėrbėrjet organike me azot

Aminat alifatike dhe aromatike

Ushtrime: Emėrtesa dhe vetitė e pėrbėrjeve organike me azot(aminat).



Aminoacidet, peptidet, protetinat



Aminoacidet : Struktura, gatitja, pėrfaqėsuesit (pėrfaqėsuesit jo)

Vetitė e amonoacideve

Peptidet dhe lidhja peptidike

Ushtrime: Struktura dhe vetitė e aminoacideve(jo tė proteinave)

4. Kimi 4 Termodinamika Energjia dhe reaksionet kimike

Sistemet dhe shndėrrimet kimike tė tyre

Entalpia. Entalpitė standarde tė formimit

Ligji i Hessit

Ushtrime pėr njehsimin e entalpisė me anė tė ligjit tė Hessit

Kinetika kimike



Shpejtėsia e reaksioneve

“Teoria e goditjeve” dhe faktorėt qė ndikojnė nė shpejtėsinė e reaksionit

Pėrqendrimet dhe ekuacioni kinetik I reaksionit

Klasifikimi kinetic I reaksioneve kimike

Ushtrime: Rendi, molekulariteti I reaksionit

Ekuilibrat jonikė

Ekuilibri kimik dhe zhvendosja e tij

Tretėsirat e elektrolitėve









Produkti i tretshmėrisė dhe tretshmėria

Efekti i jonit tė pėrbashkėt, produkti i tretshmėrisėdhe formimi i precipitatit

Njehsime me anė tė PT

Treguesi hidrogjenor, pH

Tretėsirat tampone

Hidroliza

Bazat e analizės sė asnjanėsimit

Ushtrime pėr njehsimin e pH

Elektrokimia Numrat e oksidimit

Reaksione oksido-reduktimi

Elektrokimia

Elementi galvanik. Bateritė

Potencialet elektrodikė

Pėrcaktimi i potencialit tė njė elementi galvanik (Ushtrime)

Elektroliza. Radha e shkarkimit tė joneve.

Shembuj elektrolize me elektroda aktive







5.2 PĖRMBAJTJA E LISTUAR SIPAS FUSHAVE TĖ PĖRMBAJTJES NĖ KIMI



Fusha: Ndėrtimi i lėndės, sistemi periodik.

Do tė studiohen:



1.Kapitulli: Ndėrtimi i atomit dhe sistemi periodik (Kimi 1)

Temat: Ndėrtimi i atomit sipas Radhėrfordit; Ndėrtimi I bėrthamės sė atomit; Izotopet. Radioaktiviteti; Ndėrtimi I atomit sipas Borit; Numrat kuantikė; Shpėrndarja e elektroneve nė atom; Ushtrime pėr shpėrndarjen e elektroneve; Orbitalet atomike; Ligji periodik I elementeve; Sistemi periodik I elementeve; Ndryshimi I rrezeve atomike nė sistemin periodik; Ndryshimi I valencės dhe I ngarkesės sė joneve nė sistemin periodik; Metalet dhe jometalet nė sistemin periodik.



2.Kapitulli: Lidhja kimike (Kimi 1)

Temat:Lidhja jonike; Lidhja kovalente; Lidhja bashkėrenditėse; Ushtrime pėr strukturat e Ljuisit; Karakteri jonik i lidhjes. Polariteti; Bashkėveprimi ndėrmolekular; Lidhja hidrogjenore.



3.Kapitulli: Sjellja kimike dhe sistemi periodik (Kimi 1)

Temat:Ngjashmėria e elementeve nė sistemin periodik; Vetitė reduktuese dhe potenciali i jonizimit. Metalet; Vetitė oksiduese dhe afria pėr elektronin. Jometalet; Elektronegativiteti dhe karakteri i lidhjes kimike; Ndryshimi periodik i vetive tė oksideve dhe tė hidroksideve. Amfoteria; Ushtrime pėr parashikimin e vetive tė elementeve.



4. Kapitulli: Tretėsirat (Kimi 2)

Temat: Tretėsirat dhe karakteristikat e tyre; Procesi i tretjes dhe energjia; Tretshmėria dhe ndikimi i saj nga natyra e tretėsit dhe substancės sė tretur.



5. Kapitulli: Lidhjet kimike nė pėrbėrjet e karbonit (Kimi 3, profili natyror)

Temat:Lidhjet kimike njėfishe tė karbonit; Lidhjet kimike dyfishe tė karbonit; Lidhjet kovalente trefishe tė karbonit; Skeleti karbonik dhe shumllojshmėria e pėrbėrjeve tė karbonit.





• Fusha : Kimi sasiore





Do tė studiohen:

1.Kapitulli: Koncepte fillestare nė kimi (Kimi 1)

Temat: Moli. Masa molare. Marrėdhėniet e molit; Pėrqindja nė masė e pėrbėrėsve nė njė substancė.

2. Kapitulli: Tretėsirat (Kimi 2)

Temat: Pėrqendrimi i tretėsirave; Ushtrime pėr pėrqendrimin e tretėsirave.

3. Kapitulli: Ekuilibrat jonikė (Kimi - 4)

Temat: Njehsime me anė tė PT; Ushtrime pėr njehsimin e pH.

4. Kapitulli : Elektrokimia (Kimi - 4)

Temat: Pėrcaktimi i potencialit tė njė elementi galvanik (Ushtrime)

5. Kapitulli : Termodinamika (Kimi - 4)

Temat: Ushtrime pėr njehsimin e entalpisė me anė tė ligjit tė Hessit.

6. Ushtrime tė tjera sasiore nė tema tė tjera, tė parashikuara nė kėtė program.





Fusha : Kinetika kimike



Do tė studiohen:



1. Kapitulli: Kinetika kimike dhe ekuilibri kimik ( Kimi - 2)

Temat: Faktorėt qė ndikojnė nė shpejtėsinė e reaksionit; Matja e shpejtėsisė sė reaksioneve kimike; Mekanizmi i reaksioneve kimike; Ndikimi i katalizatorėve nė shpejtėsinė e reaksioneve kimike.

2. Kapitulli: Kinetika kimike (Kimi – 4)

Temat: Shpejtėsia e reaksioneve; “Teoria e goditjeve” dhe faktorėt qė ndikojnė nė shpejtėsinė e reaksionit; Pėrqendrimet dhe ekuacioni kinetik I reaksionit; Klasifikimi kinetik i reaksioneve kimike; Ushtrime: Rendi, molekulariteti I reaksionit.





Fusha : Ekuilibrat kimikė



Do tė studiohen:

1.Kapitulli : Kinetika kimike dhe ekuilibri kimik ( Kimi - 2)

Temat: Kuptimi i ekuilibrit kimik; Konstantja e ekuilibrit; Parimi Lė Shatėlie; Ndikime tė ndryshimeve nė vėllim dhe temperaturė; Ushtrime mbi ekuilibrin kimik.



2.Kapitulli : Ekuilibrat jonikė (Kimi - 4)

Temat: Ekuilibri kimik dhe zhvendosja e tij; Tretėsirat e elektrolitėve; Produkti i tretshmėrisė dhe tretshmėria; Efekti i jonit tė pėrbashkėt, produkti i tretshmėrisėdhe formimi i precipitatit; Treguesi hidrogjenor, pH; Tretėsirat tampone; Hidroliza; Bazat e analizės sė asnjanėsimit.



Fusha : Elektrokimi



Do tė studiohen:

1. Kapitulli : Elektrokimia (Kimi - 4)

Temat: Numrat e oksidimit; Reaksione oksido-reduktimi; Elektrokimia; Elementi galvanik. Bateritė; Potencialet elektrodikė;

Elektroliza. Radha e shkarkimit tė joneve; Shembuj elektrolize me elektroda aktive.



Fusha : Termokimi



Do tė studiohen:

1. Kapitulli : Termodinamika (Kimi - 4)

Temat: Energjia dhe reaksionet kimike; Sistemet dhe shndėrrimet kimike tė tyre; Entalpia. Entalpitė standarde tė formimit; Ligji i Hessit.



Fusha : Kimi organike



Do tė studiohen :

1. Kapitulli : Hidrokarburet e ngopura (Kimi 3, profili natyror)

Temat: Alkanet me varg tė padegėzuar atomesh karboni; Alkanet me varg tė degėzuar atomesh karboni; Cikloalkanet; Vetitė kimike tė hidrokarbureve tė ngopur; Ushtrime: Emėrtimi dhe vetitė e alkaneve, cikloalkaneve dhe rrjedhėsve tė halogjenuar.



2. Kapitulli : Hidrokarburet e pangopura (Kimi 3, profili natyror)

Temat: Alkenet, Struktura dhe emėrtesa; Izometria gjeometrike; Vetitė kimike tė alkeneve, reaksionet e eliminimit dhe tė adicionit; Oksidimi dhe polimerizimi I alkeneve, polimerėt; Butadieni…..(vetėm butadieni); Alkinet.



3. Kapitulli : Arenet (Kimi 3, profili natyror)

Temat: Struktura elektronike e benzenit. Homologėt e tij; Gatitja e benzenit.....(vetėm gatitja); Rrjedhės tė benzenit. Reaksionet e zėvendėsimit elektrofilik; Ushtrime: Emėrtesa dhe vetitė e areneve.



4. Kapitulli : Alkoolet,…. fenolet, eteret….. (Kimi 3, profili natyror)

Temat: Alkoolet, klasifikimi dhe emėrtesa; Vetitė e alkooleve. Reaksionet e zėvendėsimit nukleofilik; Ndėrtimi hapėsinor I molekulave. Izomeria optike. (Formulat e projeksionit tė Fisherit jo); Fenolet; Eteret dhe tioeteret(Vetėm eteret); Ushtrime: Emėrtesa dhe vetitė e alkooleve, fenoleve dhe etereve. Izomeria optike.



5. Kapitulli : Aldehidet dhe ketonet (Kimi 3, profili natyror)

Temat: Grupi funksionor dhe emėrtesa e aldehideve dhe ketoneve; Pėrfitimi I aldehideve dhe ketoneve. Pėrfaqsues kryesorė; Vetitė e aldehideve dhe ketoneve. Reaksionet redoks; Ushtrime:Emėrtesa dhe vetitė e aldehideve dhe ketoneve.



6.Kapitulli : Acidet karboksilikė dhe rrjedhėsit e tyre (Kimi 3, profili natyror)

Temat: Grupi funksionor. Klasifikimi dhe emėrtesa e acideve karboksilikė;

Pėrfitimi i acideve karboksilikė dhe vetitė.



7.Kapitulli : Pėrbėrjet organike me azot (Kimi 3, profili natyror)

Tema : Aminat alifatike dhe aromatike; Ushtrime: Emėrtesa dhe vetitė e pėrbėrjeve organike me azot(aminat).



8.Kapitulli : Amonoacidet, peptidet, protetinat (Kimi 3, profili natyror)

Temat: Aminoacidet : Struktura, gatitja, pėrfaqėsuesit (pėrfaqėsuesit jo);

Vetitė e amonoacideve; Peptidet dhe lidhja peptidike; Ushtrime: Struktura dhe vetitė e aminoacideve(jo tė proteinave).



6. Pesha e secilės fushė tė pėrmbajtjes





Nr.



Fusha e pėrmbajtjes :

Pėrqindja :

1. Ndėrtimi i lėndės, sistemi periodik. 17

2. Kimi sasiore 16

3. Kinetika kimike. 8

4. Ekuilibrat kimikė. 10

5. Elektrokimia. 11

6. Termokimi. 8

7. Kimi organike. 30





























NĖ LĖNDĖN:



KIMI











VITI MĖSIMOR 2008-2009











Tiranė, 2009















1. UDHĖZIME PĖR ZBATIMIN E PROGRAMIT



Programi orientues pėr lėndėn me zgjedhje kimi, pėrfshin njohuri, koncepte dhe aftėsi mė tė rėndėsishme tė kimisė pėr shkollėn e mesme. Ndjekja e kėtij programi nga shkollat dhe nxėnėsit siguron njė formim tė mirė kimik tė nxėnėsve, i cili do tė jetė bazament pėr studimet e mėtejshme universitare tė tyre.

Programi orientues pėr provimin me zgjedhje tė kimisė, nė kuadrin e maturės shtetėrore pėr vitin shkollor 2006-2007, pėrbėn njė dokument tė vlefshėm pėr shkollat e mesme tė pėrgjithshme, nxėnėsit e interesuar dhe specialistėt e pėrfshirė nė procesin e vlerėsimit pėr provimet e maturės shtetėrore.



► Programi gjeneron informacionin e nevojshėm pėr mėsuesit e kimisė tė shkollave tė mesme tė pėrgjithshme qė do tė pėrgatisin maturantėt pėr provimin e kimisė si lėndė me zgjedhje nė maturėn shtetėrore.

► Programi gjithashtu orienton nxėnėsit pėr materialet kyē mėsimore, njohuritė, konceptet dhe aftėsitė kryesore qė duhet tė zotėrojnė pėr tė pėrballuar me sukses provimin e kimisė si lėndė me zgjedhje nė maturėn shtetėrore.

► Programi pėrbėn gjithashtu njė dokument zyrtar qė duhet zbatuar me korrektesė nga specialistėt e pėrfshirė nė hartimin e bankės sė pyetjeve dhe tezės sė provimit tė kimisė si lėndė me zgjedhje pėr maturėn shtetėrore.



Ky program duhet shqyrtuar me kujdes dhe rigorozitet nga secili prej grupeve tė tė interesuarve, sidomos kujdes duhet bėrė nga specialistėt e pėrfshirė nė hartimin e bankės sė pyetjeve dhe tezės sė provimit tė kimisė si lėndė me zgjedhje pėr maturėn shtetėrore, tė cilėt nuk duhet tė pėrfshijnė pėr vlerėsim ēėshtje mėsimore qė nuk janė parashikuar nė kėtė program. Banka e pyetjeve dhe teza e provimit duhet tė pėrmbajnė ushtrime tė tipeve dhe niveleve tė trajtuara nė tekstet e kimisė sė shkollės sė mesme tė pėrgjithshme. Vėmendje duhet tė tregojnė kėta specialistė, dhe nė lidhje me sigurimin e balancės midis pėrqindjes qė zė secila fushė studimi nė kėtė program me pėrqindjet qė do tė zenė kėto fusha studimi nė testin e kontrollit nė provim.



Mėsuesit qė do pėrgatitin nxėnėsit pėr provimin e kimisė duhet t’i aftėsojnė nxėnėsit jo vetėm pėr ēėshtjet mėsimore, njohuritė, konceptet dhe aftėsitė e pėrcaktuara nė kėtė program por dhe nė drejtim tė zgjidhjes me shkrim tė detyrave kimike . Kujdes tė veēantė duhet tė bėjė mėsuesi nė drejtim tė aftėsimit tė nxėnėsve nė zgjidhjen e ushtrimeve dhe problemeve tė kimisė pėr fushat e pėrcaktuara nė program, si dhe tė pėrgatitjes sė tyre me teknikat e vetvlerėsimit. Pėrgatitja e nxėnėsve pėr provimin e kimisė, duhet bėrė nė mėnyrė tė vazhdueshmedhe duke pėrdorur njė larmi metodash dhe mjetesh.



Nxėnėsit duhet tė sigurojnė cilėsinė e nxėnies sė ēėshtjeve mėsimore, koncepteve kimike dhe aftėsive tė pėrcaktuara nė program. Pėr tė arritur kėtė herė herė ata duhet t’i rikthehen dhe ēėshtjeve tė tjera mėsimore tė kimisė nė shkollėn e mesme tė cilat , nuk janė parashikuar nė program, por qė pėrmbajnė informacion bazė pėr tė pėrvetėsuar materialin e zgjedhur pėr provim. Ėshtė fjala kėtu p.sh pėr shkrimin dhe emėrtimin e pėrbėrjeve kimike, shkrimin e barazimeve kimike tė reaksioneve , shkrimin e barazimeve tė shpėrbashkimit elektrolitik tė elektroliteve, kuptimet numėr oksidimi, reaksion oksidimi, reaksion reduktimi, reaksion oksidoreduktimi, njehsimet me formulat dhe barazimet kimike, etj. tė cilat janė tė pėrfshira nė mėnyrė tė natyrshme nė trajtimin e ēėshtjeve mėsimore tė pėrcaktuara nė kėtė program.





2. KONCEPTE KRYESORE



Numėr kuantik, pėrqendrim molar, shpėrbashkim elektrolitik, mol, ekuilibėr kimik, produkt i tretshmėrisė, pH, potencial elektrodik standard, entalpi, entalpi standarde e formimit, izomeri, grup funksionor hidroksilik, grup funksionor karbonilik, grup funksionor karboksilik, aminė, grup funksionor aminik, mekanizėm reaksioni.

Lidhje kimike, polarizim, lidhje hidrogjenore, potencial jonizimi, afri pėr elektronin, elektronegativitet, pėrqendrim nė pėrqindje, pėrqendrim molar, pėrqendrim normal, hidrolizė, konstante shpėrbashkimi, gradė shpėrbashkimi, shpejtėsi e reaksionit kimik, rend reaksioni, molekularitet, tretshmėri, elektrolit i fortė, elektrolit i dobėt, tretėsirė tampone, asnjanėsim, numėr oksidimi, oksidim, reduktim, oksidues, reduktues, elektrodė, element galvanik, forcė elektromotore, elektrolizė, nxehtėsi e reaksionit kimik, barazim termokimik, hidrokarbur, alkan, alken, alkin, alkadien, aren, alkool, fenol, eter, aldehid, keton, acid karboksilik, aminė, aminoacid, lidhje peptidike, grup funksionor, reaksion adicioni, reaksion eliminimi, reaksion zėvendėsimi, reaksion polimerizimi.



3. NJOHURI KRYESORE



Shpėrndarja e elektroneve nė nivele, nėnnivele, gjendje energjetike. Kuptimi pėr pėrqendrimin e njė tretėsire, pėrqendrimin molar, nė pėrqindje dhe normal tė tretėsirave. Kuptimi i molit. Tretshmėria, formimi i precipitatit dhe produkti i tretshmėrisė. Treguesi hidrogjenor nė tretėsirat ujore. Potenciali elektrodik standard dhe aktiviteti i metaleve. Radha e shkarkimit tė joneve. Ligji i Hessit. Izomeria e alkaneve. Pėrftimi i acideve karboksilikė. Kuptimi i aminave. Reaksione tė zėvendėsimit nukleofilik. Reaksione tė adicionit. Reaksione tė polimerizimit. Reaksione tė eliminimit.

Ndryshimi i vetive tė elementėve nė sistemin periodik. Procesi i tretjes. Shpėrbashkimi nė ujė i elektrolitėve tė dobėt dhe tė fortė. Hidroliza e kripėrave. Vėllimi molar i njė gazi nė kushte normale. Klasifikimi kinetik i reaksioneve kimike. Marrėdhėnia e shpejtėsisė sė reaksionit me barazimin kimik tė reaksionit. Mekanizmi i reaksioneve kimikė. Reaksionet e prapsueshėm dhe ekuilibri kimik. Parimi Lė Shatėlie. Ndikimi i temperaturės, trysnisė dhe e pėrqendrimit nė zhvendosjen e ekuilibrit kimik. Ekuilibri nė tretėsirat e elektrolitėve tė dobėt, efekti i jonit tė pėrbashkėt. Tretėsirat tampone. Teoria e asnjanėsimit. Ndėrtimi i elementit galvanik. Elektroliza e tretėsirave ujore dhe shkrirjeve. Nxehtėsia e reaksionit kimik dhe barazimet termokimike. Kuptimi i entalpisė dhe entalpisė sė formimit. Rrjedhime tė ligjit tė Hessit. Ndėrtimi, formula e pėrgjithshme, emėrtimi, vetitė dhe izomeria e alkaneve. Hidrokarburet e pangopura, klasifikimi, vetitė, pėrfaqėsuesit kryesorė. Alkoolet - grupi funksionor dhe struktura. Formula e pėrgjithshme, emėrtimi dhe vetitė e alkooleve, fenoleve dhe etereve. Ndėrtimi, emėrtimi dhe izomeria e alkanaleve, alkanoleve. Vetitė kimike tė alkanaleve, alkanoleve dhe pėrftimi i tyre. Ndėrtimi dhe emėrtimi i acideve karboksilikė. Vetitė kimike tė acideve karboksilike. Ndėrtimi, emėrtimi, gatitja, vetitė, tek aminat. Struktura, emėrtimi, gatitja, vetitė e aminoacideve, struktura e lidhjes peptidike.



4. AFTĖSI KRYESORE



Shkrimi i formulės elektronike tė atomeve dhe joneve. Kryerje e njehsimeve me pėrqendrimin molar tė tretėsirave. Kryerja e njehsimeve me molin. Vlerėsimi i formimit ose jo tė njė precipitati nė njė pėrzierje tretėsirash. Kryerja e njehsimeve me pH. Pėrcaktimi i f.e.m nė kushte standarde. Pėrcaktimi i produkteve nga elektroliza nė tretėsira ujore. Aplikimi i ligjit tė Hessit nė reaksionet kimikė. Pėrcaktimi i izomerėve tė mundshėm tė aldehideve dhe ketoneve. Shkrimi i barazimeve kimike pėr gatitjen e acideve karboksilike .

Pėrcaktimi i njė reaksioni organik, si: reaksion adicioni, zėvendėsimi, eliminimi, polimerizimi.

Vlerėsimi i polaritetit tė lidhjeve kimike. Parashikimi i vetive tė elementėve sipas vendit tė tyre nė tabelėn periodike. Shkrimi i barazimeve tė shpėrbashkimit elektrolitik. Pėrcaktimi i mjedisit nė tretėsirėn ujore tė njė kripe. Aplikimi i ligjit tė veprimit tė masave pėr shpejtėsinė. Pėrcaktimi i rendit dhe molekularitetit tė reaksioneve. Kryerja e njehsimeve me konstanten e ekuilibrit kimik. Parashikimi i zhvendosjes sė ekuilibrit kimik kur ndryshon temperatura, trysnia, vėllimi. Kryerja e njehsimeve pėr tretshmėrinė e substancave pak tė tretshme. Hartimi i barazimeve kimike tė proceseve elektrodike. Kryerja e njehsimeve stekiometrike pėr procese tė ndryshme elektrolize. Kryerja e njehsimeve tė entalpisė standarde tė formimit, tė entalpisė sė njė reaksioni. Shkrimi dhe emėrtimi i formulave strukturore tė pėrfaqsuesve tė hidrokarbureve tė ngopur dhe tė pangopur, pėrcaktimi i izomerėve tė mundshėm tė tyre. Shkrimi dhe emėrtimi i formulave strukturore tė alkooleve, fenoleve, etereve. Shkrimi dhe emėrtimi i formulave strukturore tė acideve karboksilikė. Shkrimi dhe emėrtimi i formulave strukturore tė aminave. Dallimi i grupeve funksionore nė pėrbėrje tė ndryshme organike. Shkrimi i barazimeve kimike tė njė reaksioni - adicioni, polimerizimi, zėvendėsimi, eliminimi.



5. MATERIALI MĖSIMOR



5.1 Pėrmbajtja e listuar sipas teksteve mėsimore tė kimisė



Nr. Teksti : Kapitulli: Tema :



1.

Kimi 1 Koncepte fillestare nė kimi

Moli. Masa molare. Marrėdhėniet e molit

Pėrqindja nė masė e pėrbėrėsve nė njė substancė

Ndėrtimi i atomit dhe sistemi periodik Ndėrtimi i atomit sipas Radhėrfordit

Ndėrtimi I bėrthamės sė atomit

Izotopet. Radioaktiviteti

Ndėrtimi I atomit sipas Borit

Numrat kuantikė

Shpėrndarja e elektroneve nė atom

Ushtrime pėr shpėrndarjen e elektroneve

Orbitalet atomike

Ligji periodic I elementeve

Sistemi periodik I elementeve

Ndryshimi I rrezeve atomike nė sistemin periodic

Ndryshimi I valencės dhe I ngarkesės sė joneve nė sistemin periodic

Metalet dhe jometalet nė sistemin periodik

Lidhja kimike Lidhja jonike

Lidhja kovalente

Lidhja bashkėrenditėse

Ushtrime pėr strukturat e Ljuisit

Karakteri jonik i lidhjes. Polariteti

Bashkėveprimi ndėrmolekular

Lidhja hidrogjenore

Sjellja kimike dhe sistemi periodik Ngjashmėria e elementeve nė sistemin periodik

Vetitė reduktuese dhe potenciali i jonizimit. Metalet.

Vetitė oksiduese dhe afria pėr elektronin. Jometalet.

Elektronegativiteti dhe karakteri i lidhjes kimike

Ndryshimi periodik i vetive tė oksideve dhe tė hidroksideve. Amfoteria.

Ushtrime pėr parashikimin e vetive tė elementeve

2. Kimi 2 Tretėsirat Tretėsirat dhe karakteristikat e tyre

Procesi i tretjes dhe energjia

Tretshmėria dhe ndikimi i saj nga natyra e tretėsit dhe substancės sė tretur

Pėrqendrimi i tretėsirave.

Ushtrime pėr pėrqendrimin e tretėsirave.

Kinetika kimike dhe ekuilibri kimik

Faktorėt qė ndikojnė nė shpejtėsinė e reaksionit

Matja e shpejtėsisė sė reaksioneve kimike

Mekanizmi i reaksioneve kimike

Ndikimi i katalizatorėve nė shpejtėsinė e reaksioneve kimike

Kuptimi i ekuilibrit kimik

Konstantja e ekuilibrit

Parimi Lė Shatėlie.

Ndikime tė ndryshimeve nė vėllim dhe temperaturė

Ushtrime mbi ekuilibrin kimik



3. Kimi 3 (Profili natyror) Lidhjet kimike nė pėrbėrjet e karbonit Lidhjet kimike njėfishe tė karbonit

Lidhjet kimike dyfishe tė karbonit

Lidhjet kovalente trefishe tė karbonit

Skeleti karbonik dhe shumllojshmėria e pėrbėrjeve tė karbonit

Hidrokarburet e ngopura Alkanet me varg tė padegėzuar atomesh karboni

Alkanet me varg tė degėzuar atomesh karboni

Cikloalkanet



Vetitė kimike tė hidrokarbureve tė ngopur

Ushtrime: Emėrtimi dhe vetitė e alkaneve, cikloalkaneve dhe rrjedhėsve tė halogjenuar

Hidrokarburet e pangopura Alkenet, Struktura dhe emėrtesa

Izometria gjeometrike

Vetitė kimike tė alkeneve, reaksionet e eliminimit dhe tė adicionit

Oksidimi dhe polimerizimi I alkeneve, polimerėt

Butadieni…..(vetėm butadieni)

Alkinet

Arenet Struktura elektronike e benzenit. Homologėt e tij.

Gatitja e benzenit.....(vetėm gatitja)

Rrjedhės tė benzenit. Reaksionet e zėvendėsimit elektrofilik.

Ushtrime: Emėrtesa dhe vetitė e areneve

Alkoolet,…. fenolet, eteret….. Alkoolet, klasifikimi dhe emėrtesa

Vetitė e alkooleve. Reaksionet e zėvendėsimit nukleofilik

Ndėrtimi hapėsinor I molekulave. Izomeria optike. (Formulat e projeksionit tė Fisherit jo)

Fenolet

Eteret dhe tioeteret(Vetėm eteret)

Ushtrime: Emėrtesa dhe vetitė e alkooleve, fenoleve dhe etereve. Izomeria optike

Aldehidet dhe ketonet

Grupi funksionor dhe emėrtesa e aldehideve dhe ketoneve

Pėrfitimi I aldehideve dhe ketoneve. Pėrfaqsues kryesorė

Vetitė e aldehideve dhe ketoneve. Reaksionet redoks.

Ushtrime:Emėrtesa dhe vetitė e aldehideve dhe ketoneve

Acidet karboksilikė dhe rrjedhėsit e tyre



Grupi funksionor. Klasifikimi dhe emėrtesa e acideve karboksilikė

Pėrfitimi i acideve karboksilikė dhe vetitė.

Pėrbėrjet organike me azot

Aminat alifatike dhe aromatike

Ushtrime: Emėrtesa dhe vetitė e pėrbėrjeve organike me azot(aminat).



Aminoacidet, peptidet, protetinat



Aminoacidet : Struktura, gatitja, pėrfaqėsuesit (pėrfaqėsuesit jo)

Vetitė e amonoacideve

Peptidet dhe lidhja peptidike

Ushtrime: Struktura dhe vetitė e aminoacideve(jo tė proteinave)

4. Kimi 4 Termodinamika Energjia dhe reaksionet kimike

Sistemet dhe shndėrrimet kimike tė tyre

Entalpia. Entalpitė standarde tė formimit

Ligji i Hessit

Ushtrime pėr njehsimin e entalpisė me anė tė ligjit tė Hessit

Kinetika kimike



Shpejtėsia e reaksioneve

“Teoria e goditjeve” dhe faktorėt qė ndikojnė nė shpejtėsinė e reaksionit

Pėrqendrimet dhe ekuacioni kinetik I reaksionit

Klasifikimi kinetic I reaksioneve kimike

Ushtrime: Rendi, molekulariteti I reaksionit

Ekuilibrat jonikė

Ekuilibri kimik dhe zhvendosja e tij

Tretėsirat e elektrolitėve









Produkti i tretshmėrisė dhe tretshmėria

Efekti i jonit tė pėrbashkėt, produkti i tretshmėrisėdhe formimi i precipitatit

Njehsime me anė tė PT

Treguesi hidrogjenor, pH

Tretėsirat tampone

Hidroliza

Bazat e analizės sė asnjanėsimit

Ushtrime pėr njehsimin e pH

Elektrokimia Numrat e oksidimit

Reaksione oksido-reduktimi

Elektrokimia

Elementi galvanik. Bateritė

Potencialet elektrodikė

Pėrcaktimi i potencialit tė njė elementi galvanik (Ushtrime)

Elektroliza. Radha e shkarkimit tė joneve.

Shembuj elektrolize me elektroda aktive







5.2 PĖRMBAJTJA E LISTUAR SIPAS FUSHAVE TĖ PĖRMBAJTJES NĖ KIMI



Fusha: Ndėrtimi i lėndės, sistemi periodik.

Do tė studiohen:



1.Kapitulli: Ndėrtimi i atomit dhe sistemi periodik (Kimi 1)

Temat: Ndėrtimi i atomit sipas Radhėrfordit; Ndėrtimi I bėrthamės sė atomit; Izotopet. Radioaktiviteti; Ndėrtimi I atomit sipas Borit; Numrat kuantikė; Shpėrndarja e elektroneve nė atom; Ushtrime pėr shpėrndarjen e elektroneve; Orbitalet atomike; Ligji periodik I elementeve; Sistemi periodik I elementeve; Ndryshimi I rrezeve atomike nė sistemin periodik; Ndryshimi I valencės dhe I ngarkesės sė joneve nė sistemin periodik; Metalet dhe jometalet nė sistemin periodik.



2.Kapitulli: Lidhja kimike (Kimi 1)

Temat:Lidhja jonike; Lidhja kovalente; Lidhja bashkėrenditėse; Ushtrime pėr strukturat e Ljuisit; Karakteri jonik i lidhjes. Polariteti; Bashkėveprimi ndėrmolekular; Lidhja hidrogjenore.



3.Kapitulli: Sjellja kimike dhe sistemi periodik (Kimi 1)

Temat:Ngjashmėria e elementeve nė sistemin periodik; Vetitė reduktuese dhe potenciali i jonizimit. Metalet; Vetitė oksiduese dhe afria pėr elektronin. Jometalet; Elektronegativiteti dhe karakteri i lidhjes kimike; Ndryshimi periodik i vetive tė oksideve dhe tė hidroksideve. Amfoteria; Ushtrime pėr parashikimin e vetive tė elementeve.



4. Kapitulli: Tretėsirat (Kimi 2)

Temat: Tretėsirat dhe karakteristikat e tyre; Procesi i tretjes dhe energjia; Tretshmėria dhe ndikimi i saj nga natyra e tretėsit dhe substancės sė tretur.



5. Kapitulli: Lidhjet kimike nė pėrbėrjet e karbonit (Kimi 3, profili natyror)

Temat:Lidhjet kimike njėfishe tė karbonit; Lidhjet kimike dyfishe tė karbonit; Lidhjet kovalente trefishe tė karbonit; Skeleti karbonik dhe shumllojshmėria e pėrbėrjeve tė karbonit.





• Fusha : Kimi sasiore





Do tė studiohen:

1.Kapitulli: Koncepte fillestare nė kimi (Kimi 1)

Temat: Moli. Masa molare. Marrėdhėniet e molit; Pėrqindja nė masė e pėrbėrėsve nė njė substancė.

2. Kapitulli: Tretėsirat (Kimi 2)

Temat: Pėrqendrimi i tretėsirave; Ushtrime pėr pėrqendrimin e tretėsirave.

3. Kapitulli: Ekuilibrat jonikė (Kimi - 4)

Temat: Njehsime me anė tė PT; Ushtrime pėr njehsimin e pH.

4. Kapitulli : Elektrokimia (Kimi - 4)

Temat: Pėrcaktimi i potencialit tė njė elementi galvanik (Ushtrime)

5. Kapitulli : Termodinamika (Kimi - 4)

Temat: Ushtrime pėr njehsimin e entalpisė me anė tė ligjit tė Hessit.

6. Ushtrime tė tjera sasiore nė tema tė tjera, tė parashikuara nė kėtė program.





Fusha : Kinetika kimike



Do tė studiohen:



1. Kapitulli: Kinetika kimike dhe ekuilibri kimik ( Kimi - 2)

Temat: Faktorėt qė ndikojnė nė shpejtėsinė e reaksionit; Matja e shpejtėsisė sė reaksioneve kimike; Mekanizmi i reaksioneve kimike; Ndikimi i katalizatorėve nė shpejtėsinė e reaksioneve kimike.

2. Kapitulli: Kinetika kimike (Kimi – 4)

Temat: Shpejtėsia e reaksioneve; “Teoria e goditjeve” dhe faktorėt qė ndikojnė nė shpejtėsinė e reaksionit; Pėrqendrimet dhe ekuacioni kinetik I reaksionit; Klasifikimi kinetik i reaksioneve kimike; Ushtrime: Rendi, molekulariteti I reaksionit.





Fusha : Ekuilibrat kimikė



Do tė studiohen:

1.Kapitulli : Kinetika kimike dhe ekuilibri kimik ( Kimi - 2)

Temat: Kuptimi i ekuilibrit kimik; Konstantja e ekuilibrit; Parimi Lė Shatėlie; Ndikime tė ndryshimeve nė vėllim dhe temperaturė; Ushtrime mbi ekuilibrin kimik.



2.Kapitulli : Ekuilibrat jonikė (Kimi - 4)

Temat: Ekuilibri kimik dhe zhvendosja e tij; Tretėsirat e elektrolitėve; Produkti i tretshmėrisė dhe tretshmėria; Efekti i jonit tė pėrbashkėt, produkti i tretshmėrisėdhe formimi i precipitatit; Treguesi hidrogjenor, pH; Tretėsirat tampone; Hidroliza; Bazat e analizės sė asnjanėsimit.



Fusha : Elektrokimi



Do tė studiohen:

1. Kapitulli : Elektrokimia (Kimi - 4)

Temat: Numrat e oksidimit; Reaksione oksido-reduktimi; Elektrokimia; Elementi galvanik. Bateritė; Potencialet elektrodikė;

Elektroliza. Radha e shkarkimit tė joneve; Shembuj elektrolize me elektroda aktive.



Fusha : Termokimi



Do tė studiohen:

1. Kapitulli : Termodinamika (Kimi - 4)

Temat: Energjia dhe reaksionet kimike; Sistemet dhe shndėrrimet kimike tė tyre; Entalpia. Entalpitė standarde tė formimit; Ligji i Hessit.



Fusha : Kimi organike



Do tė studiohen :

1. Kapitulli : Hidrokarburet e ngopura (Kimi 3, profili natyror)

Temat: Alkanet me varg tė padegėzuar atomesh karboni; Alkanet me varg tė degėzuar atomesh karboni; Cikloalkanet; Vetitė kimike tė hidrokarbureve tė ngopur; Ushtrime: Emėrtimi dhe vetitė e alkaneve, cikloalkaneve dhe rrjedhėsve tė halogjenuar.



2. Kapitulli : Hidrokarburet e pangopura (Kimi 3, profili natyror)

Temat: Alkenet, Struktura dhe emėrtesa; Izometria gjeometrike; Vetitė kimike tė alkeneve, reaksionet e eliminimit dhe tė adicionit; Oksidimi dhe polimerizimi I alkeneve, polimerėt; Butadieni…..(vetėm butadieni); Alkinet.



3. Kapitulli : Arenet (Kimi 3, profili natyror)

Temat: Struktura elektronike e benzenit. Homologėt e tij; Gatitja e benzenit.....(vetėm gatitja); Rrjedhės tė benzenit. Reaksionet e zėvendėsimit elektrofilik; Ushtrime: Emėrtesa dhe vetitė e areneve.



4. Kapitulli : Alkoolet,…. fenolet, eteret….. (Kimi 3, profili natyror)

Temat: Alkoolet, klasifikimi dhe emėrtesa; Vetitė e alkooleve. Reaksionet e zėvendėsimit nukleofilik; Ndėrtimi hapėsinor I molekulave. Izomeria optike. (Formulat e projeksionit tė Fisherit jo); Fenolet; Eteret dhe tioeteret(Vetėm eteret); Ushtrime: Emėrtesa dhe vetitė e alkooleve, fenoleve dhe etereve. Izomeria optike.



5. Kapitulli : Aldehidet dhe ketonet (Kimi 3, profili natyror)

Temat: Grupi funksionor dhe emėrtesa e aldehideve dhe ketoneve; Pėrfitimi I aldehideve dhe ketoneve. Pėrfaqsues kryesorė; Vetitė e aldehideve dhe ketoneve. Reaksionet redoks; Ushtrime:Emėrtesa dhe vetitė e aldehideve dhe ketoneve.



6.Kapitulli : Acidet karboksilikė dhe rrjedhėsit e tyre (Kimi 3, profili natyror)

Temat: Grupi funksionor. Klasifikimi dhe emėrtesa e acideve karboksilikė;

Pėrfitimi i acideve karboksilikė dhe vetitė.



7.Kapitulli : Pėrbėrjet organike me azot (Kimi 3, profili natyror)

Tema : Aminat alifatike dhe aromatike; Ushtrime: Emėrtesa dhe vetitė e pėrbėrjeve organike me azot(aminat).



8.Kapitulli : Amonoacidet, peptidet, protetinat (Kimi 3, profili natyror)

Temat: Aminoacidet : Struktura, gatitja, pėrfaqėsuesit (pėrfaqėsuesit jo);

Vetitė e amonoacideve; Peptidet dhe lidhja peptidike; Ushtrime: Struktura dhe vetitė e aminoacideve(jo tė proteinave).



6. Pesha e secilės fushė tė pėrmbajtjes





Nr.



Fusha e pėrmbajtjes :

Pėrqindja :

1. Ndėrtimi i lėndės, sistemi periodik. 17

2. Kimi sasiore 16

3. Kinetika kimike. 8

4. Ekuilibrat kimikė. 10

5. Elektrokimia. 11

6. Termokimi. 8

7. Kimi organike. 30







PROGRAM ORIENTUES PĖR PROVIMIN KOMBĖTAR

TĖ MATURĖS SHTETĖRORE



PĖR SHKOLLĖN E MESME TĖ PĖRGJITHSHME TĖ PROFILIZUAR DREJTIMI I PĖRGJITHSHĖM LĖNDA: MATEMATIKE

VITI MĖSIMOR 2008- 2009

Dhjetor, 2008

UDHĖZIME PĖR ZBATIMIN E PROGRAMEVE ORIENTUESE

Programet orientuese pėr Maturėn shtetėrore 2009 i drejtohen nė radhė tė parė nxėnėsve dhe mėsuesve,por ato vlejnė edhe pėr prindėrit e drejtuesit e arsimit nė nivel shkolle e rajoni. Pėr nxėnėsit, ato synojnė tė orientojnė pėrgatitjen e tyre nėpėrmjet pėrqendrimit nė konceptet,njohuritė,shkathtėsitė kryesore dhe nėpėrmjet pėrzgjedhjes sė materialit tė domosdoshėm pėr studim nė tekstet mėsimore. Pėr mėsuesit, ato synojnė tė ndihmojnė organizimin e punės pėr pėrsėritjen paralele dhe pėr kontrollin pėrfundimtar tė shkallės sė formimit tė nxėnėsve nėpėrmjet dhėnies sė peshave tė linjave tė pėrmbajtjes .Ato synojnė gjithashtu edhe nė pėrgatitjen e nxėnėsve me shprehitė e nevojshme pėr tė punuar nė testet me shkrim ., Pėr prindėrit, ato japin informacionin e nevojshėm pėr tė ndjekur nga afėr vėllimin e punės qė kėrkohet tė bėjnė fėmijėt e tyre,nė mėnyrė qė tė ndihmohen ata nė respektimin e njė regjimi tė pėrshtatshėm ditor e afatgjatė. Pėr drejtuesit e arsimit tė tė gjitha niveleve, kėto programe krijojnė mundėsinė e verifikimit paraprak tė shkallės sė pėrgatitjes pėrfundimtare tė nxėnėsve brenda njė institucioni tė caktuar shkollor,i cili mund tė realizohet duke zhvilluar testime pėrmbledhėse. Hartimi i kėtyre programeve synon gjithashtu:

• Tė ndihmojė gjykimin pėr kurrikulin ekzistues

• Tė pasqyrojė rezultate tė cilat do t’i shėrbejnė nxėnėsit pėr tė pėrzgjedhur

vazhdimin e shkollimit .

T’u japė mėsuesve informacionin e nevojshėm pėr tė pėrmirėsuar mėsimdhėnien



Pėrgatitja e nxėnėsve pėr provimet e pjekurisė duhet tė bėhet nė mėnyrė tė vazhdueshme

dhe duke pėrdorur njė larmi metodash,procedurash e mjetesh.Nė kėtė kuadėr ėshtė e

dobishme praktika e tė mėsuarit nga nxėnėsit tė teknikave pėr vetėvlerėsim.

Gjatė punės me kėto programe kujdes duhet t’i kushtohet pėrvetėsimit tė

koncepteve dhe metodave kryesore tė lėndės, si bazė e formimit tė nxėnėsve. Nė kėtė

kuadėr, duhet tė mbajmė parasysh se nuk ka rėndėsi riprodhimi i pėrmbajtjes lėndore dhe

zbatimi mekanik i saj nė njė situatė standarde, nėse nxėnėsi nuk ka tė qartė thelbin e saj

dhe nuk ėshtė i aftėsuar pėr ta zbatuar atė nė situata tė larmishme, qoftė edhe tė thjeshta.

Nxėnėsi duhet tė fiksojė nė kujtesė njė numėr faktesh tė rėndėsishme.Por kjo

nuk do tė thotė qė nė procesin e tė nxėnit,kujtesa e tij tė rėndohet tej mase me rregulla e

formula tė ndryshme.Prandaj hartimi i programeve orientuese nuk bazohet thjeshtė nė

kujtesėn mekanike.

Gjatė punės pėr pėrgatitjen e nxėnėsve pėr provimet e Maturės Shtetėrore,ėshtė e

rėndėsishme qė herė pas here mėsuesi tė zhvillojė testime tė nxėnėsve tė tij,me teste qė

mund t’i hartojė vetė.Gjatė hartimit tė tyre duhet mbajtur parasysh pesha pėr ēdo linjė tė

pėrmbajtjes si edhe pėrfshirja e kėrkesave tė tre niveleve tė vėshtirėsisė,nė raportet

2:2:1(duke filluar prej nivelit minimal).Kėrkesat duhet tė jenė dy llojesh:me zgjedhje tė

shumėfishtė e me shtjellim tė argumentuar.

Programet janė ndėrtuar nė pėrputhje me parimet e hartimit tė programeve mėsimore qė janė nė zbatim nė gjimnazet,duke i shtrirė metodat dhe idetė kryesore nė tė gjitha linjat,pėr tė ralizuar kompaktėsimin e lėndės..Puna me kėto programe nėnkupton pėrzgjedhjen dhe zbatimin nga mėsuesit tė metodave dhe formave tė pėrshtatshme tė punės nė orėn mėsimore. Mėsuesi ėshtė gjithashtu i lirė tė gjykojė pėr sasinė dhe llojshmėrinė e zbatimeve dhe tė ushtrimeve qė duhet tė zhvillojė, duke u mbėshtetur nė arritjet e pritėshme mėsimore. Ėshtė me rėndėsi tė veēantė zbatimi i parimit tė veprimtarisė sė vetėdijshme tė nxėnėsit: metodat dhe format e punės gjatė pėrgatitjes duhet tė nxisin procesin e pėrvetėsimit tė njohurive me veprimtarinė e vetė nxėnėsit, duke u mbėshtetur nė njohuritė e fituara mė parė dhe nė pėrvojėn e tij.

Mėsuesi nė punėn e tij duhet tė veēojė me qartėsi konceptet dhe shkathtėsitė e domosdoshme qė duhet tė mėsojnė nxėnėsit pėr secilin kapitull. Ai duhet tė dallojė me qartėsi konceptet, shkathtėsitė dhe shprehitė e nivelit minimal qė duhet tė pėrvetėsojnė nxėnėsit pėr secilin kapitull. Duke ndjekur me vėmendje mundėsitė reale tė nxėnėsve, ai duhet tė pėrqendrohet nė ushtrime tė lehta, por tė larmishme, qė favorizojnė pėrvehtėsimin jomekanik tė koncepteve dhe zotėrimin e shkathtėsive e tė shprehive tė domosdoshme. Krahas kėsaj, duhet tė shmanget edhe prirja pėr njė thjeshtėsim tė pamotivuar tė lėndės. Nga ana tjetėr, mėsuesi duhet tė bėjė gjithashtu kujdes pėr fitimin e njohurive sistematike e tė qėndrueshme, sepse tė mėsuarit e matematikės ėshtė jo vetėm proces, por edhe rezultat.

Nė didaktikėn bashkėkohore po shtrohet me forcė theksimi i aspektit praktik tė

njohurive qė asimilon nxėnėsi nė secilėn klasė si dhe rritja e vlerave aplikative tė tyre.

Pėr tė vlerėsuar efikasitetin e punės sė tij, mėsuesi duhet tė ketė si kriter kryesor jo vetėm

atė sa kanė pėrvetėsuar nxėnėsit, por sa janė nė gjendje tė veprojnė me to, si operojnė me

ato nė situata tė ndryshme, si orientohen dhe zgjidhin problemet e detyrat qė u dalin nė

veprimtarinė mėsimore .

Programet orientuese tė matematikės bazohen nė parimin se tė zotėrosh njohuri matematike do tė thotė tė jesh nė gjendje t’i zbatosh ato; -nė pjesė tė ndryshme tė vetė lėndės sė matematikės -nė lėndėt e tjera shkollore -nė situata tė jetės sė pėrditshme -nė situata reale social- ekonomike dhe profesionale.

Kompaktėsimi i lėndės mbi bazėn e koncepteve dhe metodave kryesore duhet tė pasqyrohet domosdoshmėrisht edhe nė mėsimdhėnie e nxėnie; metodat e trajtuara nė njė pjesė tė lėndės duhet tė zbatohen, sa herė qė ėshtė e mundur, pėr zgjidhjen e problemeve nė pjesė tė tjera (psh, tė pėrdoren metoda tė algjebrės si zgjidhja e ekuacioneve pėr tė zgjidhur probleme gjeometrie me njehsim.)

Zgjidhja e problemave duhet tė zerė njė pjesė tė rėndėsishme tė kohės sė punės gjatė pėrgatitjes.Ajo pėrgjithėsisht pėrfshin kėrkimin, pėrzgjedhjen e informacionit tė nevojshėm, parashikimin e pėrfundimeve tė mundshme, planifikimin, realizimin e planit, vlerėsimin dhe interpretimin e pėrfundimeve, komunikimin e tyre. Nxėnėsve duhet t’u jepet mundėsia:

tė pozojnė problema matematike qė kanė tė bėjnė me situata konkrete e reale.

tė pėrfshihen nė zgjidhjen e problemave qė kėrkojnė formulimin e hamendjeve

tė formulojnė problema nga situata matematike tė ndryshme

tė njohin strategji tė ndryshme pėr zgjidhjen e problemave

tė hetojnė pėr mėnyra tė ndryshme tė zgjidhjes sė problemave

tė kontrollojnė me mėnyra tė ndryshme zgjidhjen e gjetur tė problemės dhe ēdo hap qė kanė kryer pėr tė arritur tek kjo zgjidhje

Tė shqyrtojnė besueshmėrinė e pėrfundimit, duke krahasuar pėrfundimin me realitetin Programet orientuese,nė pėrshtatje me programet mėsimore tė lėndės sė matematikės nė shkollat e mesme janė paraqitur sipas kėtyre linjave:



Gjuha dhe komunikimi matematik

Arsyetimi matematik

Numri (kuptimi i numrit, bashkėsitė numerike; veprime me numrat, njehsimet)

Shprehjet me ndryshore dhe shndėrrimet algjebrike tė tyre;

Ekuacionet (ekuacionet dhe sistemet e tyre; inekuacionet dhe sistemet e tyre)

Funksioni(Studimi elementar;njehsimi diferencial e integral)

Figurat gjeometrike (vetitė; pozicioni reciprok dhe shndrrimet e tyre)

Matjet

Analiza e tė dhėnave dhe statistika (mbledhja, organizimi dhe paraqitja e tė dhėnave; pėrshkrimi dhe interpretimi i tyre; inferenca dhe parashikimi)

Probabiliteti (kombinatorika; probabiliteti)



Pėrsa i pėrket zgjidhjes problemore, qė ėshtė njė pjesė thelbėsore e tė mėsuarit tė matematikės, ajo ka tė bėjė me ēdo linjė tė pėrmbajtjes. Meqenėse zgjidhja problemore pėrshkon secilėn nga linjat e pėrmbajtjes, nė programet orientuese ajo nuk ėshtė paraqitur si linjė e veēantė (mė vete).

Koncepte

Bashkėsia dhe ndryshorja.. Nėnbashkėsia. Prerja dhe bashkimi i bashkėsive.Prodhimi kartezian i dy bashkėsive.

Numri racional,numri real.Bashkėsia R.Intervali,segmenti.Vlera absolute e numrit real.

Fuqia me eksponent racional.Rrėnja me tregues n..

Numri kompleks.

Pohimi, predikati.Konjunksioni,disjunksioni i predikateve.Predikate tė

njėvlerėshme.Teorema.teorema e anasjelltė,kushti i nevojshėm e i mjaftueshėm.

Induksioni matematik.

Ekuacioni me njė e me dy ndryshore.Kuptimi i zgjidhjes.Njėvlershmėria e ekuacioneve.Ekuacione me njė ndryshore tė fuqisė sė parė, fuqisė sė dytė,bikuadratė,irracionalė,trigonometrikė,eksponencialė,logaritmikė.

Mosbarazimi numerik, mosbarazimi shkronjor.

Inekuacioni i fuqisė sė parė dhe i fuqisė sė dytė me njė ndryshore.Kuptimi i zgjidhjes.Njėvlershmėria e inekuacioneve.Inekuacione me anė tė majtė nė trajtė prodhimi a thyese.Inekuacione me vlera absolute.

Sisteme ekuacionesh me dy ndryshore.Kuptimi i zgjidhjes.Sisteme ekuacionesh me disa ndryshore.

Sisteme inekuacionesh tė fuqisė sė parė apo tė fuqisė sė dytė me njė ndryshore.Kuptimi i zgjidhjes.

Kuptimi i funksionit. Bashkėsia e pėrcaktimit dhe bashkėsia e vlerave tė funksionit.

Grafiku i funksionit.

Funksioni linear, i fuqisė sė dytė.Polinomi,funksioni racional,funksioni fuqi me eksponent real.Funksione qė nė pjesė tė ndryshme tė bashkėsisė sė pėrcaktimit jepen me formula tė ndryshme

Funksione tė kufizuar. Funksione monotone. Ēiftėsia dhe periodiciteti i funksionit.

Kuptimi i logaritmit.

Funksioni eksponencial dhe ai logaritmik.

Funksionet trigonometrike sinus, kosinus dhe tangent.

Funksioni i anasjelltė dhe grafiku i tij.

Pėrbėrja e dy funksioneve.

Vargu numerik.Varg i dhėnė nė mėnyrė rekurrente.Progresioni aritmetik dhe gjeometrik.

Kuptimi i limitit tė funksionit nė njė pikė ose nė ∞ .

Funksione p.m.v dhe p.m.m nė njė pikė ose nė ∞ .

Kuptimi i asimptotės,asimptotat horizontale , vertikale .

Limitet e njėanshme.

Funksioni i vazhdueshėm nė njė pikė. Pikat e kėputjes.

Derivati i funksionit nė njė pikė.Diferenciali i funksionit.Derivati i rendit n.

Ekstremumet e funksionit.

Funksioni i mysėt(i lugėt).Pikat e infleksionit.

Vlera mė e madhe dhe mė e vogėl e funksionit nė njė bashkėsi..

Kuptimi i funksionit primitivė.Integrali i pacaktuar.

Integrali i caktuar.

Mesatarja aritmetike,mesorja,moda.

Karakteristikat e shpėrhapjes(amplitude,shmangia mesatare,dispersioni,shmangia mesatare katrore)

Probabiliteti i njė ngjarjeje. Ngjarje tė papajtueshme.Ngjarje tė pavarura.Probabiliteti i bashkimit e prerjes sė ngjarjeve.

Lista,dispozicionet, permutacionet dhe kombinacionet( pa dhe me pėrsėritje).

Kuptimet themelore e aksiomat.Pėrkufizimi e teorema

Figurat e thjeshta gjeometrike.

Kongruenca e trekėndėshave

Vektori nė plan dhe nė hapėsirė.Shuma e dy a mė tepėr vektorėve.Prodhimi i njė vektori me njė numėr. Vektorėt bashkėvijorė.

Koordinatat e pikės dhe vektorit.

Kėndi i dy vektorėve. Prodhimi numerik i dy vektorėve.Prodhimi vektorial i dy vektorėve.

Pasqyrimi gjeometrik.Izometria.

Simetria boshtore,simetria qėndrore.

Zhvendosja paralele.Rrotullimi.

Homotetia .Ngjashmėria e trekėndshave. Shumėkėndėsha tė ngjashėm.

Sinusi , kosinusi e tangjenti i kėndit tė ngushtė dhe i kėndit tė trekėndėshit.

Drejtėza paralele nė hapėsirė, drejtėza paralele me planin , plane paralele.

Drejtėza pingule me n

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Gazeta Standard

Publikuar nga: Gazeta Standard

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos