Could not find match

14 elementėt mė tė rėndėsishėm nė organizmin e njeriut

Roli i tyre nė trup dhe ku gjenden kėta elementė. Kėshillat qė duhen ndjekur pėr tė ruajtur efektet e tyre Ushqimi i bimėve pėrfshin elementė kimikė nga pėrbėrja e tė cilėve lindin molekula tė lėndėve tė ndryshme. Nga kėta elementė, mė tė rėndėsishmit pėr organizmin e njeriut janė: kaliumi, nitrogjeni (azoti), fosfori, kalciumi, magneziumi, hekuri dhe sulfuri, nga tė cilėt ekzistenca e tre elementėve kalium, nitrogjen dhe fosfor janė mėse tė domosdoshme. Nė tokė gjenden elemente tė tjerė qė kanė rėndėsi jetike pėr trupin e bimės. Nga kėta elementė, mė tė rėndėsishmit janė: jodi, natriumi, nikeli, bakri, magneziumi dhe siliciumi. Sasia e tyre nė tokė gjithmonė ėshtė e mjaftueshme, sepse bimėt thithin vetėm njė pjesė shumė tė vogėl tė tyre. Pėr t’u habitur ėshtė fakti se tė gjithė kėta elementė nė masa tė pėrcaktuara (mikro-mili dhe gramė) ndodhen nė trup dhe ērregullimi i sasisė sė secilit prej tyre do tė sillte moskoordinim midis pjesėve tė trupit tė njeriut, tė cilat mund edhe tė dėmtoheshin. Gjithashtu, vlen pėr t’u theksuar se pėrveē elementėve tė lartpėrmendur ka edhe elementė tė tjerė tė ndryshėm, qė ndodhen edhe nė tokė por edhe nė trup. Mė poshtė po pėrmendim elementėt mė tė rėndėsishėm. Kaliumi (K) Ėshtė elementi mė i bollshėm nė qelizė. Trupi pėrmban rreth 250 miligramė kalium. Qeliza luan njė rol tė rėndėsishėm nė reagimet energjike, sintezėn e proteinave, si dhe nė ruajtjen e ekuilibrit tė acideve nė trup. Megjithėse ėshtė e nevojshme ekzistenca e kaliumit nė regjimin ushqimor, informacioni lidhur me nevojėn e sasisė minimale tė tij ėshtė i paktė. Por studimet shkencore tregojnė se ushqimet bimore janė tė pasura me kėtė element. Natriumi (Na) Ėshtė elementi mė i bollshėm nė likuidin (lėngun) e jashtėm tė qelizave. Si njė elektrolit nė likuidet jashtė qelizės, natriumi ndihmon nė ruajtjen e presionit osmotik jashtė membranės sė qelizės dhe ka njė ndikim tė njėjtė si kaliumi brenda qelizės pėr ruajtjen natyrale tė balancės sė ujit. Nevoja ditore pėr tė ėshtė llogaritur nga 3 nė 7 gr. Hekuri (Fe) Ėshtė metali (element) mė i bollshėm i trupit dhe pėrbėn rreth 0.004 pėr qind tė peshės trupore. Nė mėnyrė tė natyrshme, sasia e tij varion nga 3 nė 5 gr. Por edhe kjo ėshtė e ndryshueshme, sepse varet nga mosha, gjinia, madhėsia, shėndeti dhe sasia e rezervuar e tij nė trup. Nė tė vėrtetė, hekuri ėshtė njė lėndė me ngjyrė gjaku qė transporton oksigjen tė mjaftueshėm pėr frymėmarrje dhe gaz karbonik (dioksid karboni) nga qelizat nė mushkėri. Ēdo ditė, trupi ynė me anė tė ushqimit pėrfiton 10 deri 30 miligramė hekur. Azoti (N) Organizmi ynė pėrmban sasi tė mėdha azoti, i cili luan njė rol kryesor nė strukturėn e proteinave. Fosfori (P) Luan njė rol kryesor nė organizmin e njeriut, kryesisht nė procesin e marrjes apo tė ēlirimit tė energjive tė organizmit. Kalciumi (Ca) Ėshtė njė element mineral qė pėrbėn 1.5 deri nė 2 pėr qind tė peshės sė trupit te personat e rritur. Nga kjo sasi, 99 pėr qind e kalciumit gjendet nė kocka dhe te dhėmbėt. Magneziumi (Mg) Nė momentet e lindjes, nė trupin e njeriut ndodhet 0.5 gr, ndėrsa nė moshė tė rritur nė trup ai ka njė sasi 21–28 gr, ku 50-60 pėr qind ndodhet nė kocka dhe roli kryesor i tij ėshtė nė qelizat nervore pėr tė lehtėsuar funksionimin e tyre. Sulfuri (S) Pėrbėn 0.25 pėr qind tė peshės trupore tė njeriut dhe ndodhet nė ēdo qelizė tė trupit tė njeriut. Mė tepėr ndodhet nė flokė, lėkurė dhe thonj. Sulfuri vepron si njė element antihelmues, duke u pėrzier me pėrbėrėsit helmues dhe i shndėrron ata nė tė padėmshėm apo i eliminon plotėsisht. Jodi (I) Nė organizėm ndodhet rreth 15–23 miligramė jod ose jodi pėrbėn 0.00004 pėr qind tė peshės trupore tė njeriut. Ai ndodhet nė tė gjitha qelizat e trupit, por 70–80 pėr qind e sasisė sė jodit ndodhet nė gjėndrat e tiroideve. Kjo lėndė ėshtė pjesėrisht nė formėn e hormoneve tė trioksinės qė sintetizohet nga gjėndra e tiroideve dhe luan njė rol tė rėndėsishėm nė forcimin dhe metabolizmin e trupit. Magnezi (Mn) Ėshtė shumė i nevojshėm pėr skeletin dhe gjymtyrėt. Ai gjendet nė sasinė e mė tepėr se 10 miligramėve nė trupin e njeriut dhe kryesisht ndodhet nė kocka, mėlēi dhe veshka. Bakri (Cu) Njihet si pjesa mė e rėndėsishme e shumė enzimave. Luan njė rol mjaft tė rėndėsishėm nė pengimin e pakėsimit tė sasisė sė gjakut nė trup. Fėmijėt kanė nevojė jetike pėr kėtė pėrbėrės, i cili ndodhet nė sasi tė konsiderueshme te produkti i qumėshtit. Nikeli (Ni) Gjendet nė kokrrat e grurit, orizit, fasules, thjerrėzės etj. dhe luan njė rol kryesor nė rritjen natyrale, shumimin si dhe strukturėn e veprimtarisė sė qelizave. Uji Uji ėshtė elementi mė i rėndėsishėm qė ndodhet nė tokė, i cili luan njė rol kryesor nė transportimin e elementeve bazė nė qelizat e bimėve. Pėrbėn 60 pėr qind tė peshės trupore. Uji cilėsohet ndryshe si elementi jetik i gjallesave. Ai ėshtė pėrbėrėsi kryesor i urinės dhe plazmės sė gjakut. Gazrat Dioksidi i karbonit dhe oksigjeni ndodhen nė sasi tė ndryshme nė tokė. Kėto dy lloj gazrash (nė sasi tė pėrcaktuara) gjenden nė gjak dhe qeliza, duke luajtur njė rol kryesor nė procesin e frymėmarrjes qė ėshtė po ai proces i shkėmbimit tė oksigjenit dhe dioksidit tė karbonit ndėrmjet atmosferės dhe qelizave tė trupit. Pėrgatiti: JONIDA TASHI Tė rejat nga shkenca Robot pėr tė lehtėsuar jetėn e njeriut dhe personave me aftėsi tė kufizuar Nė shkurt, qendra “Kenedi” nė Uashington festoi kulturėn, artin dhe teknologjinė japoneze gjatė festivalit “Japonia, kultura tradicionale dhe ajo e brezit tė ardhshėm”. Festivali qė zgjati thuajse dy javė pėrfshinte pjesė teatrale, muzikė, modė dhe arkitekturė japoneze sė bashku me disa nga arritjet teknologjike tė vendit nė fushėn e robotėve, tė cilėt kanė shumė cilėsi njerėzore. Njė kompjuter qė mendon vetė, pėrkundėr komandave tė njeriut, ishte skenari i njė filmi tė famshėm tė Hollivudit. Por ndryshe nga filmi “2001: A Space Odissey” i Stenli Kubrik, ky robot japonez ėshtė programuar ta lehtėsojė jetėn e njeriut dhe veēanėrisht tė atyre me mundėsi tė kufizuara fizike. Synimi i krijimit tė robotit ASIMO, tė ngjashėm me njeriun, ėshtė pėr ta vėnė atė nė pėrdorim nė ndihmė tė tė moshuarve apo njerėzve tė sėmurė. “ASIMO” ėshtė akronimi i termit “Hap i Avancuar nė Lėvizshmėrinė Novatore”. Por nuk ėshtė vetėm emri qė e bėn ASIMO-n kaq unik. Ky robot, i prodhuar nga firma e makinave “Honda”, mund tė vrapojė, tė ecė lart e poshtė shkallėve, madje edhe tė kėrcejė. Alicia Jones thotė se ASIMO ka njė tė ardhme tė shkėlqyer pėrpara. Mė tej, ajo shprehet: “Ky robot ka teknologji qė e mundėson tė njohė mjedisin pėrreth si dhe zėrin. Pra, nėse e merr ASIMO-n nė shtėpi, mund ta programosh tė njohė zėrin tėnd dhe t’u pėrgjigjet urdhrave tuaja”. Gjithsesi, ajo kėshillon qė tė mos entuziazmoheni menjėherė pėr kėtė arritje, sepse megjithėse janė prodhuar disa robotė ASIMO, ata nuk janė nxjerrė ende nė shitje. Honda nuk i ka vėnė ēmimin akoma. Megjithatė, njė nga robotėt e vegjėl mund ta marrėsh nė shtėpi. “Mitsubishi”, firma tjetėr e makinave, e ka vėnė robotin “Wakamaru” tė punojė nė spitale. Ky robot mund ta ēojė pacientin kudo. Kjo ėshtė detyra mė e lehtė pėr tė. Megjithatė, roboti “Wakamaru” arriti tė zinte shoqėri nė Uashington. Sigurisht, qė edhe nė botėn tonė moderne tė teknologjisė sė avancuar pamja ėshtė gjithēka. Njė nga mjetet mė tė reja tė reklamimit japonez ėshtė roboti recepsionist. Ėshtė interesante, megjithėse e ēuditshme. Duket se kėta robotė i kemi parė nė njė nga seritė e filmit ”Startrek”. 14 Mars 2008

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Albania

Publikuar nga: Albania

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos