Anoreksia dhe bulimia, psikologėt: Ērregullime psikike



Studimet tregojnė se 80% e vajzave dhe grave nė botė janė tė pakėnaqura me trupin e tyre





Anoreksia ėshtė njė sėmundje psikike dhe mund tė ketė pasoja vdekjeprurėse. Njerėzit e prekur prej saj mendojnė se janė mbi peshė, edhe nėse kjo nuk ėshtė e vėrtetė. Ata nuk hanė dhe e stėrmundojnė trupin me ushtrime fizike.

Anoreksia mund tė ēojė nė kequshqyerje, osteoporozė dhe probleme nė zemėr. Anoreksia mund ta shtyjė pacientin edhe nė vdekje tė parakohshme ose vetėvrasje.

Rreth dhjetė milionė gra e njė milion burra nė SHBA vuajnė nga anoreksia, qė shkaktohet nga gjendja psikike. Megjithėse ky ērregullim vihet re mė shumė nė vendet perėndimore, edhe njerėzit nė vendet nė zhvillim vuajnė prej saj.

Pamjet e modeleve nė revista janė imazhe qė ndikojnė nė mėnyrėn se si gratė e vajzat shohin veten e tyre. Duke parė kėto imazhe tė bukurisė, edhe ato duan tė duken elegante, megjithėse shumė prej tyre nuk preken nga anoreksia.

Ekspertėt thonė se shkaktarė tė anoreksisė janė pasiguria apo mungesa e besimit nė vetvete, vėshtirėsitė nė marrėdhėnie me tė tjerėt si dhe trysnia kulturore.

Anoreksia ėshtė e vėshtirė pėr t’u trajtuar. Ekspertėt thonė se vetėm 25% e pacientėve me anoreksi mund tė trajtohen suksesshėm, nėse trajtimi fillon nė kohė.

Varėsia nga ērregullimet e tė ushqyerit

Ne i njohim dy ērregullimet kryesore tė ushqyerit, tė cilat janė anoreksia dhe bulimia.

Anoreksia nervore ėshtė njė ērregullim i tė ushqyerit nė tė cilėn personi bie shumė nė peshė sepse e kufizon tė ngrėnit. Ky problem vihet re mė dendur te gratė e reja dhe vajzat adoleshente sesa te meshkujt.

Shkaqet e anoreksisė nuk janė zbuluar tėrėsisht, megjithatė ka tė ngjarė qė ato tė jenė sociale, psikologjike e fiziologjike.

Kurse njerėzit qė vuajnė nga bulimia nervore hanė sasi tė mėdha ushqimi tė pasura nė kalori. Studime tė shumta kanė bėrė tė ditur se njerėzit me bulimi kanė pėrfytyrime jo tė sakta pėr pamjen e tyre trupore, nivele tė larta ankthi. Madje shkaktohet mbipesha edhe nga faktorėt emocionalė si stresogjeni, faktorėt familjarė, gjenetikė, metabolikė etj.

Psikologėt thonė se konsumi i tepėr i ushqimit ka njė njėanshmėri me alkoolin si dhe me pirjen e duhanit, sepse sipas saj kjo ėshtė njė shprehi e fituar gjatė jetės sė individit. Por zakonisht abuzimi i rritur i ushqimit ėshtė njė lloj prehje pėr njerėzit qė gjenden nė situatat problemore. Thonė se disa njerėz duke ikur nga problemi aktual, ata gjejnė mėnyrėn mė tė lehtė tė ngushėllimit tė vetvetes.

Nga hulumtimet e bėra, shihet se nė rastet e shumta janė tė pėrfshirė fėmijė dhe adoleshentė, tė cilėt i bartin konfliktet e pazgjidhura familjare si dhe ngarkesat emocionale, si fjala vjen, shtypja e ndjenjave qė vjen nga hidhėrimi nga prindėrit e tyre, qė do tė ngushėllohen nė ērregullimet e tė ushqyerit.

Nė kėtė fushė janė tė pėrfshirė fėmijėt si dhe adoleshentėt nga ato familje ku mbretėrojnė konfliktet e pandėrprera brenda familjes posaēėrisht nė mes ēiftit martesor, si dhe nga ato familje ku mbretėron tirania dhe ku u mohohet e drejta anėtarėve pėr t’i shprehur ndjenjat e brendshme, ku mungojnė ndjenjat e sinqerta si dhe nga ato familje qė keqpėrdorin ngarkesat psikike, fizike dhe emocionale. Shembull klasik janė fėmijėt e alkoolikėve, tė cilėt do tė bartin nė rastet e shumta ndjenjat e alkoolikut siē ėshtė faji dhe turpi. Fėmija nga babi ose nėna alkoolike do ta kėrkojnė fajin pėr alkoolizim vetė. Gjithherė ata do ta bindin veten se prindėrit e tyre janė tė pamundshėm, tejet kėrkues, qė nuk kuptojnė. Pėr kėtė nuk ėshtė pėr t’u habitur, se fėmijėt e tyre do ta kėrkojnė daljen nga kjo situatė nė ērregullimet e tė ushqyerit. Sepse njė alkoolik nuk mund ta marrė pėrgjegjėsinė mbi vete, por ai kėtė pėrgjegjėsi do t’ua shpėrndajė anėtarėve tė familjes. Ashtu tė gjithė do tė bėhen tė varur nga alkooli. Pėr shembull njė fėmijė do ta fajėsojė babain si dhe turpėrohet para tė tjerėve, sepse babai i tij pi. Ai do tentojė ta fshehė veprimin e babait, por e di se diēka me tė nuk ėshtė nė rregull, po ashtu ia fshehin babait alkoolin pėr tė mos i rėnė nė dorė. Por nga ana tjetėr frikohet se nuk di se si do tė reagojė babai duke e ndėrlidhur me dhunė nė familje. Me njė fjalė, ai do tė jetojė nė njė rreth tė frikshėm dhe tė paparashikueshėm dhe kuptohet se i lė gjurmėt e ndjenjave tė njė individi tė frustruar me kompleksin e pavlefshmes, tė padashur dhe pa pėrkatėsi. Kurse nė moshėn e adoleshencės dalin edhe mė tepėr nė sipėrfaqe ndjenjat e ndrydhura dhe fillon ta urrejė dhe t’i pėrjashtojė prindėrit, nė disa raste edhe e braktis familjen. Fatkeqėsisht ata pėr arsye tė pamundura nė familje do tė strehohen nė botėn e drogave, alkoolit, prostitucionit. Shpeshherė u jepet e vetmja zgjedhje, si ta gjejnė rrugėn nga ky kaos dhe ajo shprehet tani nė ērregullimet e tė ushqyerit.

Anoreksia nervore atėherė nuk ėshtė asgjė tjetėr pėrveē refuzimi i njė situate tė pamėshirshme familjare. Kėtė do ta tregojnė nė refuzimin e ushqimit. Kurse bulimia ėshtė pamja e njė adoleshenti, i cili gjendet nė njė krizė apo vėshtirėsi, ku gjendjen konfliktuoze nė familje e pranon, por nuk mund tė absorbojė pėr kėtė. Ai do t’i refuzojė prindėrit duke i ikur problemit aktual dhe ata e gjejnė mėnyrėn mė tė lehtė tė ngushėllimit tė vetvetes nė konsumimin e tepėrt tė ushqimit.

Ērregullimet e tė ushqyerit te adoleshentėt zakonisht e kanė zanafillėn apo djepin te ato familje nė tė cilat mbretėron njė atmosferė tiranike, mos tė themi njėfarė “kanibalizmit familjar” ku mungon besimi reciprok, por nė tė kundėrtėn shfaqen konfliktet e pandėrpreshme, shqetėsimet e pėrhershme, brenga, ankthi, pasiguria deri te depresioni si dhe emocionet e ftohta. Familjeve tė tilla u mungon ngrohtėsia, dashuria, prania, pėrkatėsia si dhe kujdesi i mirėfilltė. Zakonisht i riu kėto mungesa do tentojė nė mes tė tjerash t’i zėvendėsojė me anė tė ushqimit tė tepruar. Me fjalė tė tjera, fėmijėt, adoleshentėt ose tė tjerėt, kur ballafaqohen me situatat e tilla, ata bien jo vetėm nė depresion, nė ankth, frikė, pasiguri si nė gjendjet emocionale tė padurueshme, por atėherė janė gjasat se ngushėllimin do ta gjejnė te refuzimi i ushqimit (anoreksia nervore) ose bulimia nervore nė ushqimin e tepruar.

Vetvetiu janė tė kuptueshme pasojat e kėsaj varėsie, si nėnpesha ose mbipesha qė mund tė ndikojnė negativisht nė vetėdijen e brishtė tė adoleshentit, posaēėrisht te gjinia femėrore. Shpesh bėhen tallje nga moshatarėt e tyre apo mjedisi. Madje fillojnė tė vuajnė nga kompleksi i pavlefshmėrisė.

Problemi i varėsisė nga ērregullimet e tė ushqyerit nuk ėshtė nė refuzimin ose ushqimin e tepruar, por nė marrėdhėniet familjare, nė tė cilat nuk mund tė zhvillohen raportet e drejta, ku mbretėron siguria, ngrohtėsia, dashuria dhe ndjenjat e pėrkatėsisė, qė nuk ėshtė asgjė tjetėr pėrveē kushtrimit nėpėrmes simbolikės sė urisė pėr dashuri…

Nga ana tjetėr, adoleshentėt mund ta refuzojnė ushqimin, tė cilėt dėshirojnė t’u tregojnė prindėrve, se nuk pajtohen me sjelljet e tyre tė pakuptimta, tė ashpra si dhe frikėsuese mos tė themi tė tmerrshme, qė u ofrojnė ata. Me refuzimin e ushqimit ata refuzojnė edhe kėshillat e prindėrve, tė cilat janė pa ndjenja, tė frikshme dhe tė tmerrshme. Ashtu adoleshenti nė mėnyrė tė vullnetshme e refuzon ushqimin dhe dobėsohet deri nė atė masė saqė jeta e tij rrezikohet.

Kemi po ashtu adoleshentė qė ushqimin do ta konsumojnė dhe mė vonė, me mjetet kimike, e vjellin ushqimin e konsumuar. Kėta dėshirojnė t’u tregojnė se nė familjet e tyre mbretėrojnė marrėdhėniet e pamundura, posaēėrisht ndjenjat e hidhėrimit, tė frikės, tė tmerrit e tė pasigurisė. Mungesa emocionale tani zėvendėsohet me ushqim, por nuk mund ta absorbojnė, si dhe nuk mund ta absorbojnė situatėn e tmerrshme nė familje. Nė familjet e tilla askush nuk ėshtė i aftė pėr ta kuptuar atė tjetrin dhe pėr t’i absorbuar ndjenjat e veta. Kurse emocionet i shprehin publikisht, por nuk gjejnė kohė t’i absorbojnė nė mėnyrė tė arsyeshme.

Te ērregullimet e tė ushqyerit duhet tė theksuar edhe komponentė hormonalė apo nevrobilogjikė. Fjala ėshtė pėr varėsinė biokimike, sepse me ushqimin jo adekuat pėrmbyset metabolizmi hormonal. Ashtu hormonet fillojnė tė tajojnė lėngje qė u lehtėsojnė dhimbjen e urisė, kurse individi i tillė bie nė varėsinė e anoreksisė nervore.

Hulumtimet e fundit flasin se funksionimi i trurit qė e rregullon urinė, oreksin dhe metabolizmin ėshtė i ngarkuar si dhe i ērregulluar. Pėr shėrimin e kėtyre ngarkesave tė ushqimin ėshtė mjaft i koklavitur dhe kėrkon mjaft durim dhe vullnet tė fortė. Po ashtu trupi i hollė ėshtė model ideal i ngulitur te bota e njeriut tė ri. Kėtyre mund t’u shtojmė edhe sportin, gjimnastikėn, ushtrimet e tjera fizike etj. Por kjo terapi nganjėherė mė tepėr pengon sesa ndihmon pėr t’u pavarėsuar nga varėsia e ērregullimeve tė tė ushqyerit.

Nė fund, edhe njė herė po e theksojmė, varėsia nga ērregullimet e tė ushqyerit, nuk ėshtė gjė tjetėr pėrveē njė kushtrim pėr raporte ndėr personale, kushtrim pėr jetė, qė i varuri nuk mund ta jetojė. Pėr kėtė ata “pajtohen” pėr njė zėvendėsim, qė u jep njė botė dehėse. Ajo botė dehėse edhe mė tepėr i komplikon qė e dėrgon deri te dhimbjet mė tė mėdha si dhe traumat si dhe konfliktet qė ata vetė nuk mund tė dalin, derisa “zėvendėsimin” nuk e zėvendėsojnė me jetėn si tė tillė. Nga varėsia mund tė dilet nėpėrmes ballafaqimit tė thellė me vetveten dhe me tjetrin, dhe kjo ėshtė ajo e vetmja alternativ qė i jepet njeriut, qė ta pranojė jetėn si dhuratė qė ėshtė e tij dhe jo dikujt tjetėr dhe ai e merr me njė optimizėm timonin e jetės nė duart e veta.

Psikologėt po pėrpiqen tė kuptojnė shkaqet e anoreksisė dhe tė bolemisė. Fatkeqėsisht, shpesh individėt e prekur nuk vihen re qė nė fillim, por pasi ērregullimi ka vepruar pėr njėfarė kohe. Pėrpjekjet qė e vėnė theksin nė pėrfytyrimin pozitiv pėr vetveten dhe nė qėndrueshmėrinė emocionale duket se janė me dobi. Ėshtė nevoja tė kryhen mė shumė studime tė mėtejshme pėr tė zbuluar ndikimet komplekse tė kėsaj varėsie nė kėto ērregullime tė ushqyerit.







Shenjat e anoreksisė nervore:

1. Ushqimi i kufizuar

2. Preokupimi me ushqime, kalori, recetė e kuzhinė, pesha trupore etj.

3. Mendimet posesive

4. Perfeksionimi

5. Sjelljet rituale

6. Ushtrimet kompluzive

7. Zhvillimi i dobėt social

8. Izolimi social



Shenjat e bolemisė nervore:

1. Vjelljet e vetėlėnduara

2. Preokupimi me ushqim, kalori, recetė e kuzhinės, pesha dhe pamja fizike

3. Fshehtėsia

4. Ushqyerit kompluziv si dhe vjellja

5. Keqpėrdorimi i mjeteve kimike qė pėrdoren pėr vjellje

6. Ushtrimet gjimnastike kompluzive

7. Zhvillimi i dobėt social

8. Izolimi social

9. Mungesa e mbikėqyrjes

10. Manipulimi i sjelljeve

11. si dhe garimi.




 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Gazeta Standard

Publikuar nga: Gazeta Standard

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos