Lule,pėr aredimin e shtėpisė sime

16/05/2005  Ēifti, qė jeton duke rritur lule “tė egra” Sa kushton tė mbushėsh shtėpinė me lule dhe tė bėsh lulishte

Pėrse lulet qė shiten nė dyqane nuk mbajnė erė. Dallimet mes luleve tė egra, qė rriten nė natyrė dhe atyre hibride, qė prodhohen nė laboratorė.

Prej kohėsh ka ardhur nė modė romantizmi, qė te mėnyra e veshjes sė femrave deri tek rregullimii shtėpisė, kudo sheh lule dhe flutura. Por, romantikė ne shqiptarėt jemi bėrė dhe nė zbukurimin e shtėpisė.

Pėr arendimin e shtėpive tashmė ėshtė krejt demode tė pėrdorėsh lule origjinale, kaq nė mod para fiteve 2000, iku nga moda dhe thupra me kashtėn, tashmė janė lulet origjinal, anė e kėnd shtėpisė. Kėtė e ndihmon shumė dhe konstrukti i apartamenteve. “Nuk ka asnjė arsye pėrse tė mos mbaj vazo me lule nė shtėpi, pasi njė faqe muri tė sallonit e kam krejt xham dhe hynė gjithė drita. Tashmė nuk bėhet kush pishman, e nuk thotė mė njeri ē’e dua gjithė kėtė verandė. Pasi e mbushin plot me lule, tė mėdha e tė vogla e pinė njė kafe rehat.

Shtėpia po shihet vėrtet si njė vend ku pjesėtarėt e familjes gjejnė qetėsi, gjėlbėrimi dhe ngjyrat e lehta janė tepėr shlodhėse pėr trurin. K shtėpi qė pėrdorin lulet e “egra” pėr zbukurim, pra tė pa manipuluara gjenetikisht, por mė sė shumti pėrdorin ato tė ardhura nga Hollanda, qė janė hibride. Por dhe nė dyqane nuk gjen mė lule qė mbajnė erė. Janė shumė tė bukura, por nuk mund tė nuhasėsh asgjė, krejt ndryshe nga ato tė baēes.

Pėrse lulet nuk kanė aromė

Kopshtari i luleve Gjon Batalli shpjegon se lulet e ardhura nga Hallanda, apo vende tė tjera janė hibride dhe tė bėra me njė piksynim tė caktuar. Pėshembull ka lule tė cilat janė tė ēelura gjatė gjithė vitit, por rrinė nė kėtė gjendje vetėm njė vit, pastaj vishken, mund tė rrinė njė vit vetėm gonxhe pa u hapur kurr. Kujdes i kushtohet bukurisė, ndėrsa aromėn se manipulon dot kush. Nė fakt tė kesh lule tė “egra” dhe tė shėndetshme, tė bukura duhet shumė kujdes dhe tokė e mirė dhe kjo ėshtė e arritshme kur ke njė kopėshtar tė mirė, ndėrsa tė tjerėt qė nuk kanė kaq shukė kohė e lekė, mjaftohen me lulet e fabrikuara. Gati tė gjitha dyqanet e luleve shesin bibride, megjithėse sė fundi janė shtuar dhe kėrkesat pėr lulet e natyrės.

“Lulet i marrim nga serat dhe dyqane tė veēanta nė Tiranė, qė kanė lule tė mrekullueshme e tė freskėta”, thotė njė shitėse nė Tiranėn e Re.

Tė jetosh duke rritur lule

Ka familje, tė cilėt jetojnė vetėm duke kultivuar lule, diku nė periferi ata kanė blerė njė copė tokė dhe kultivojnė lule, tė cilat i shesin. Famiulja Xhema po kultivon lule jo vetėm nė oborrin e shtėpisė por dhe nė taracėn e shtėpisė. Thurur me kulpra, kallama kashte, dėrrasa, tela e tė tjera mjete rrethanore, ajo ėshtė njė serė nga mė primitivet, megjithatė aty kultivohen qindra lule nė vazo. E gjitha vendosur nė tarracėn e njė shtėpie njėkatėshe nė thellėsi tė Selitės, pėr tė fituar hapėsirė, sera ėshtė ndėrtuar kate-kate. Ndėrkohė rreth 200 metra katrorė vend pėrfshirė kėtu edhe njė rrip toke pas shtėpisė, janė vėnė nė dispozicion tė vazove me lule. Gjithēka nė saksi, gjen fare pak lule tė mbjella nė tokė. Megjithatė sapo hyn nė oborrin e vogėl tė shtėpisė tė ndeshen para sysh vetėm lule nė vazo. “Rreth 30 lloje”, - thotė Mamudija. Nė verė sera ėshtė pjesėrisht e zbuluar (vende-vende e mbuluar pėr shkak tė diellit tė fortė), ndėrsa nė dimėr mbulohet e gjitha pėr shkak tė tė ftohtit dhe kultivuesit e luleve thonė se gjatė kėsaj kohe nuk dalin pėr tė shitur. “Duhet tė shpenzojmė pėr plehun, pėr vazot, ndėrsa filizat i nxjerrim vetė tashmė nga lulet e rritura”, - shton Mamudija. Ndėrsa ujitjen e kanė zgjidhur mė mirė. Qė prej 30 vjetėsh kanė hapur njė pus, nga i cili nxjerrin ēdo herė ujė pėr tė mbushur ēisternėn dhe enėt e vendosura mbi tarracė. Lulet mė tė mira pėr ēiftin e pleqėve janė Jasemini dhe Gardenja, lule, pa dyshim erėmira, tė cilat nuk para i nxjerr pėr t’i shitur. Ndėrsa lulet qė shiten mė tepėr janė ato kacavjerrėset, mullagat kacavjerrėse, flutur dhe kuq e zi, lulet e borės, karafilat e vendit e ndonjė tjetėr.

Gjatė dhjetė viteve tė fundit situata lokalet, restorantet, hotelet dhe vilat rezidenciale janė tė gatshme sot tė paguajnė pėr lulet, tė cilat kushtojnė jo pak. Janė shumė kompani qė e kanė zhvilluar biznesin e luleve dekorative dhe kanė krijuar shumėklientelė. Shqiptarėt janė mėsuar tashmė tė paguajnė pėr bukurinė e kopshteve tė veta shuma tė mėdha, ndėrsa ėshtė drejt zhvillimit edhe profesioni i dizenjuesve tė lulishteve, shumė pak ose aspak i njohur nė Shqipėri mė parė. Pėr ta llogaritur koston e njė lulishteje duhet tė llogarisim 1.000 lekė pėr m2.

Njė lulishte mund tė variojė nga 20 mijė deri nė 20 milionė lekė. 2.400 m2 kushtojnė afėrsisht 20 milionė lekė, pėr tė krijuar lulishten madhėshtore.

Lulishtja e njė shatėrvani varion nga 150 mijė-1,5 milionė lekė, ndėrsa pėr ta ndėrtuar shatėrvanin si objekt duhen nga 1 milion deri nė 15 milionė lekė.

Lulishtja ėshtė e larmishme: nė tė ka lule, shkurre dhe drurė. Nė njė sipėrfaqe prej 200 m2 45% tė saj e zė lulishtja; nė 900 m sipėrfaqe mund tė vendosen 3-10 shkurre aromatike ose jo si, p.sh., dafina.

1.000 lekė pėr m2 ėshtė kostoja e njė lulishte

2.400 m2 kushtojnė afėrsisht 20 milionė lekė

150 mijė-1,5 milionė lekė, varion ēėmimi pėr lulishten e njė shatėrvani

1 milion deri nė 15 milionė lekė kushton dnėrtimi i njė shatėrvani

Pėr tė ndėrtuar njė lulishte sa mė moderne:

Shkurrja Evonimus u reziston ngricave dhe janė tė pėrshtatura pėr klimėn e Tiranės, si nė verė ashtu edhe nė dimėr

Shkurrja mė nė modė ėshtė Cycas revolute; varion nė ēmim nga 50-250 lek

Kaktuesi, Arancaria arancana, nga 15.000-30.000 lekė.

Lulet

Callestemoon levis, e cila karakterizohet nga njė lule qė ka formėn e njė furēe tė kuqe dhe kushton nga 500-2.000 lekė

Camelia kushton 8.000-20.000 lekė

Drurėt

Palmat dhe Cedrus

Bari; 1m2 bar kushton 750 lekė

Nė ambientet e brendshme tė shtėpive:

Fikusi dhe shqiponja, tė cilat variojnė nga 250-1000 lekė

Asparagus, qė kushtojnė nga 100-500 lekė

Aspidistria nga 200-800 lekė

Rozmarina-shegė zbukuruese qė varion nga 100-1000 lekė

Lulet sezonale

Lulet janė sezonale dhe ēmimet e tyre variojnė nga 14-25 lekė copa. Lulet sezonale ndėrrohen njė herė nė gjashtė muaj. Kemi lule pranverore dhe dimėrore. Lule pranverore mė tė preferuara janė: Salvia-lule zjarri, Zinnia-lule kryqi, Petunia Tagetis, lule kadife ose menekshe, siē e thėrrasin nga Shqipėria jugore.

Shkurret alternohen nė gjethe rėnėse dhe gjethe mbajtėse, pėr tė pasur njė gjelbėrim tė pėrhershėm; nė 900 metra katror sipėrfaqe mund tė vendosen 3-10 shkurre.

Lule dimėrore

Calendule

Vjollcė

Margarita

Ēiklamini

Shkurret mė tė preferuara

Evonimus -100-800 lekė

Tuja –2.000-9.000 lekė

Oleandėr-400-1.700 lekė

Trėndafila-100-1.500 lekė

Dafinė-400-1.000 lekė

Asparagus-250-500 lekė

Liguster-100-2000 lekė





 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Metropol

Publikuar nga: Metropol

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos