Sėmundjet e organeve tė frymėmarrjes dhe trajtimet bimore

Flet specialistja Mimoza Petani pėr ilaēet bimore qė duhen pėrdorur. Si duhet tė mbroheni dhe t’i trajtoni problemet e frymėmarrjes

Me uljen e temperaturave gjatė stinės sė dimrit rritet rreziku pėr t’u prekur nga sėmundjet e ndryshme tė organeve tė frymėmarrjes. Pėr t’i evituar dhe kaluar sa mė lehtė kėto probleme nevojitet marrja e preparateve tė duhura bimore, qė jo vetėm ndihmojnė nė kurimin e sėmundjes, por rrisin njėkohėsisht edhe imunitetin e organizmit pėr t’u mbrojtur nga kėto sėmundje. Ekspetoral ėshtė ilaēi mė i ri bimor qė rekomandohet tė pėrdoret pėr problemet respiratore, nė pėrbėrje tė tė cilit gjenden shtatė bimė mjekėsore, propolis si dhe mjaltė i nxjerrė nga eukalipti. Ndėr bimėt mjekėsore qė gjenden nė kėtė ilaē bimor mund tė pėrmendim eukaliptin, qė ėshtė njė ēlirues pėr organet e frymėmarrjes, mėllagėn, qė pėrdoret gjerėsisht pėr pezmatimet e bajameve, lulėkuqen, qė ėshtė njė ndėr aleatet mė tė mira qė mund tė pėrdoret pėr tė luftuar kollėn, mirtilio etj. Kombinimi i kėtyre bimėve, mjaltit tė eukaliptit dhe propolit tė purifikuar, bėn qė ky ilaē tė jetė tepėr i efektshėm pėr tė evituar problemet respiratore. Ilaēi bimor ekspetoral gjendet nė forma tė ndryshme nė farmaci si nė formė ēaji, shurupi dhe ėshtė i pėrshtatur nė doza sipas moshave tė ndryshme. Meshkujt janė ata qė vuajnė mė shumė nga problemet me frymėmarrjen, nga sėmundjet e mushkėrive dhe nga shqetėsimet respiratore. Por mbrapa nuk mbeten edhe fermat, nė mėnyrė tė veēantė ato qė konsumojnė duhanin.
Duhani
Pirja e duhanit ėshtė njė plus i keq qė organizmit tonė i shtohet duke ditur qė njeriu nė ditėt e sotme ka ngarkesa tė mėdha fizike, si ndotja e ajrit. Pėrveē lėndėve tė ndryshme helmuese (toksina) qė ndodhen nė ambient, pėrfshirė kėtu antibiotikėt dhe ilaēet, infektimet bakteriologjike, organizmit i shtohet edhe njė lėndė tjetėr helmuese nga pirja e duhanit. Pirja e duhanit mė shumė se dhjetė cigare nė ditė, mund tė themi pa frikė se ėshtė e tepruar. Kjo i shton organizmit tonė njė stres psikofizik. Radikalėt e lirė qė formohen, plus pirjen e duhanit, sidomos te femrat, japin dhe njė figurė ose pamje tė keqe nė lėkurė. Pėr t’i evituar sa mė shumė kėto probleme duhet tė pėrdoren antioksidantėt. Njė ndėr antioksidantėt qė rekomandohet nė masė nė rastin e pirjes sė duhanit dhe qė ėshtė shumė i fuqishėm me pėrmbajtje tė vitaminės C, ėshtė lėngu i shegės sė thartė, qė mund tė kombinohet me zink. Dihet se absorbimi i kėtyre tė dyjave si oksidues ėshtė me rėndėsi pėr zgavrėn e gojės.
Zinku
Zinku dhe vitamina C gjatė ditės nxirren jashtė nga organizmi me urinėn dhe djersitjen. Veprimi mbrojtės i zinkut dhe i vitaminės C fillon nė zgavrėn e gojės, qė janė dyert e hyrjes sė viruseve dhe baktereve. Zinku dhe vitamina C rrisin forcėn mbrojtėse tė futjes sė infektimeve dhe nxisin mbrojtjen e gjithė organizmit. Pėrthithja e zinkut dhe e vitaminės C nga organizmi merr pjesė nė rritjen e imunitetit dhe metabolizmit si antioksidues. Pėrveē kėtyre, mund tė pėrdoret edhe xhinxheri, i cili ėshtė shumė i mirė pėr pastrimin e problemeve tė gojės, pėr aromėn e pakėndshme tė saj, pėr mykun etj. Xhinxheri gjithashtu ndihmon nė qarkullimin e mirė tė gjakut. Kjo bimė gjendet nė formė pluhuri dhe mund tė pėrzihet edhe me mjaltė. Masa: 1 lugė kafeje xhinxher me 2 lugė kafeje mjaltė. Kjo pėrzierje duhet tė merret disa herė nė ditė. Pas marrjes mbahet pak minuta nė gojė dhe pėrcillet.
Gjithashtu, pėr tė evituar problemet me organet e frymėmarrjes mund tė pėrdoret shurupi oligomir plus, qė pastron bronket.
Propolis
Propolis ėshtė njė tjetėr antibiotik natyral, antiviral, antiinflamator, antimykotik, antibakterial, antioksidant, imunostimulant, antiseptik, antiparazitar, qė rekomandohet tė pėrdoret pėr problemet e sistemit tė frymėmarrjes. Kėto dhe veti tė tjera qė i vishen me plot tė drejtė i zotėron propolisi, ky produkt i pafundmė i kosheres. Propolisi si fjalė rrjedh nga greqishtja e lashtė dhe nė shqip do tė pėrkthehej “mbrojtje e familjes bletė nga sėmundjet”. Propolisi ėshtė njė pėrzierje komponentėsh me natyrė aromatike e fenolike, tė pasura me njė numėr tė madh substancash tė shumėllojshme mes tyre (acide dhjamore, terpene, aminoacide, vitamina, kripėra minerale etj.), ndarja e tė cilave varet nga stinėt e vitit, llojet e vegjetacioneve.
Pėrbėrėsit mė tė rėndėsishėm
Pėrbėrėsit organikė mė tė rėndėsishėm tė propolit janė: Flavonoidet (acid benzoik, acid kafeik, acid ferulik, alkool cinamike, krizinė, isalpine, pinocembrine, vanilin, galangine etj); lėndė mineralet (alumin, kalcium, krom, bakėr, hekur, magnez, plumb, silic etj.); vitamina tė grupit B (B1, B2, B6, PP), vitamina C dhe E. Sipas bimėve nga tė cilat mblidhet, ngjyra e propolisit varion nga e verdhė nė jeshile (epėrsia e pishės) nė tė kuqėrremtė (epėrsia e plepit) deri nė tė zezė (epėrsia e betullės) me tė gjitha ndryshimet e ngjyrės. Nė tė njėjtėn mėnyrė edhe aroma ndryshon nė varėsi tė substancave rrėshinore tė pranishme. E njėjta gjė vlen edhe pėr shijen nga tipikja e hidhur therėse deri nė tė ėmbėl. Konsinstenca e propolisit varet nė veēanti nga temperatura e ambientit; e fortė dhe e thėrrmueshme nė tė ftohtė, i pėrthyeshėm sapo ai punohet me dorė. Nė temperaturėn 65-70Ā°C propolisi bėhet ngjitės e viskoz. Propolisi rezulton pak i tretshėm nė ujė, mė e lehtė njė gjė e tillė (por ende jo 100 pėr qind) bėhet me alkool etilik, propilenglykol. Ndėrmjet pėrbėrėsve tė propolisit tė grupit tė polifenoleve (flavone, flavonoide, flavononi), flavonet janė sigurisht fraksioni mė i rėndėsishėm dhe i studiuar falė veēorive tė tij.
Flavonoidet
Flavonoidet janė pigmente vegjetale funksioni i tė cilave te bimėt ėshtė ende pak i vlerėsueshėm, por qė na paraqesin njė veprim tė dyfishtė mbrojtje dhe stimulimi tė funksioneve thelbėsore metabolike si p.sh. frymėmarrja. Flavonet gjenden nė sasi tė mėdha nė sythet e bimėve, ku zhvillohet njė veprim efikas mbrojtės kundėr fatkeqėsive parazitare dhe ashpėrsisė sė dimrit, veprim mbrojtės qė ėshtė veēanėrisht i vėnė nė pah nga mbulesa rrėshinore-dyllore e tė njėjtėve sythe. E veēanta e propolisit qėndron nė pasurinė e madhe tė flavonoideve falė tė cilave propolisi siguron veēorinė antimikrobike. Sipas disa studiusve sovjetikė, rreth 1/3 e fraksioneve tė propolisit tė tretshėm nė alkool etilik ka natyrė flavonoide mes tė cilave ėshtė identifikuar galangina dhe pinocembrina tė pajisura me efekte shumė tė mira bakteriostatike dhe sakuranetina qė pėrfaqėson veprimin antihelmues.
Veēoritė terapeutike
Jo tė gjithė flavoidet e pranishme nė propolis kanė njė veprim tė prekshėm. Ndėrsa galangina dhe pinoncembrina parandalojnė edhe nė pėrqindje tė ulėta rritjen e mikroorganizmave tė panumėrta, flavonoidet e tjera rezultojnė tė jenė biologjikisht mė pak aktive. Pra mund tė konkludojmė qė preparatet me bazė propolisi nė pėrqindje tė duhura paraqesin veēoritė e mėposhtme.
Veti bakteriostatike dhe baktericide
Eksperimente tė panumėrta kanė dėshmuar se si drejtpėrdrejt, ashtu edhe nė tė kundėrt, kapaciteti i propolisit nė solucione alkoolike me pėrqindje l0-20 pėr qind vepron nė mėnyrė efikase pėr tė ndaluar zhvillimin e baktereve tė ndryshme.
Veēoritė fungicide
Preparatet me bazė propolisin kanė rezultuar veēanėrisht aktive kundėr infeksioneve candida saēaromiceti, tricolli dhe microspori, tė cilat janė nė gjendje tė provokojnė sėmundje tė ndryshme e tė shumta parazitare mbi njeriun dhe mbi kafshėt. Veprime tė tilla i detyrohen acidit kafeik, pinocembrines dhe benzii-p-cumarolo.
Veēoritė antivirale
Propolisi paraqet njė veprimtari parandaluese nė kufijtė e disa llojeve herpes, corona virus dhe nė rreth 10 lloje tė infeksioneve virale.
Veēoritė cikatrizante
Gjithmonė propolisi ėshtė pėrdorur si pomadė cikatrizante nė sajė tė kapacitetit tė spikatur pėr rigjenerimin e indeve nė rast plagosjeje.
Veēoritė imunostimulante
Pėrdorimi i propolisit fuqizon veprimin e vaksinave (si pėr shembull atyre kundėr tifos dhe para tifos) sikurse ka rezultuar nga studimet.
Veēoritė mbrojtėse tė enėve tė gjakut
Gjithmonė falė veprimit tė flavonoideve qė pėrbėjnė tė ashtuquajturin “faktor P”, propolisi luan njė rol mbrojtės tė kapilarėve tė gjakut.
Veēoritė antioksiduese dhe kundėr irritimeve
Propolisi i pėrdorur nga goja pėrmirėson sekrecionet e lėngjeve gastrite, ėshtė diuretik, favorizon asimilimin e vitaminės C etj.
Propolis alkoolik, vajor, pomada dhe shampo
Propolis alkolik nė pėrqindje tė ndryshme pėrdoret sipas rastit pėr mjekimin e bajameve tė pezmatuara, mjekimin e plagėve tė freskėta dhe tė qelbėzuara, mjekimin e furunkulave, pakėsimin e dhimbjeve tė dhėmballėve, mjekimin e morthit etj. Ndėrsa propolis vajor pėrdoret pėr mjekimin e mykut tė gojės dhe mjekimin e laringitit akut. Pomada pėrdoret pėr mjekimin e ragadeve tė gjirit si dhe pomadė pėr mjekimin e plagėve tė shkaktuara nė kėmbė nė tė sėmurėt me diabet, hemorragji cerebrale, ulcera atrofike. Shampo me propolis, mjaltė dhe dyllė pėrdoret pėr forcimin e rrėnjės sė flokut, heqjen e zbokthit dhe shkėlqimin e flokėve. Pėrdoret gjithashtu edhe pėr mjekimin e disa dermatiteve dhe myke tė lėkurės.
Propolis
Propolis ėshtė njė pėrzierje substancash regjėse, gome e balsamike, qė bletėt e mbledhin nė sythet ose nė lėkurėn e disa bimėve, duke e transformuar, me anė tė sekrecioneve tė tyre nė njė produkt tė veēantė. Nė pėrbėrjen kimike tė propolist bėjnė pjesė rrėshira, balsami, dylli, vajrat eterike, poleni dhe lėndė organike dhe minerale. Nė tė gjitha lėndėt qė pėrmban propilisi mė tė rėndėsishmet janė flavonet. Ky grup substancash, qė gjendet dhe nė botėn bimore, kryen metaboilizmin dytėsor tė bimėve. Tė propolisi janė zbuluar mbi 50 flavone ndėr tė cilat 19 flavone bioaktive, qė luajnė efektin terapeutik tė propolisit. Ndėrsa nė hirin e propolist janė gjendur lėndėt minerale si hekuri, magnezi, kaliumi, alumini etj. Ndėr vitaminat numėrohen vitamina B 1( Tiamina), vitamina PP, Provitamina A. Nėse mjalti, poleni dhe qumėshti i mėmave janė ushqimi i bletėve, propolisi ėshtė sistemi mbrojtės i tyre.

Pėrbėrėsit e propolisit tė zbuluar deri tani janė:
Rrėshira e balsame 50-60 pėr qind (terpene, polisakaride, acid uronik, acide aromatike, aldeid aromatik, acide dhe estere kafeike, ferulike, kumarike)
Dyllė 30-40 pėr qind
Vaj rasencial 5-10 pėr qind
Polen 5 pėr qind
Substanca tė tjera 5 pėr qind



Kolla
Kolla ėshtė shenjė e shpeshtė e sėmundjes sė organeve tė frymėmarrjes, qė i sėmuri menjėherė duhet tė paraqitet te mjeku. Mund tė ndodhė qė edhe kur pėrtėritet ndonjė kollė e lehtė, fshihet diēka mė e madhe, sėmundja e fsheh edhe tuberkulozin. Kolla gjithnjė bėhet mė e papėrshtatshme pėr tė sėmurin dhe ēdo pėrpjekje pėr ta mėnjanuar atė, ėshtė nė dobi jo vetėm tė tė sėmurit, por edhe tė rrethit mė tė gjerė. Kolla vjen nga ngacmimi i mushkėrive dhe i laringut, shpesh edhe nga ngacmimi nė stomak. Kollės duhet t’i kushtohet kujdes, sepse mund tė dėmtojė rėndė shėndetin e njeriut. Kolla ngacmuese e ka prejardhjen nga ftohja e mushkėrive nė shumicėn e rasteve, por edhe nga rrufa (katari) dhe nga stomaku.
Astma
Ka raste qė persona tė veēantė janė me prirje tė natyrshme ose edhe lindin astmatikė. Tek tė sėmurėt astma ndryshon nga frymėmarrja e vėshtirė (disprea), sepse ėshtė njė dėmtim mė i fortė. Tė sėmurėt vuajnė zakonisht nė mbrėmje si dhe gjatė natės. Vuajtja mė e theksuar nga astma ėshtė tek njerėzit me gjoks tė ngushtė ose deformime nga tė cilat te kėta njerėz shkaktohen edhe shtrembėrime tė shpinės (tė trupit, tė kurrizit) etj. Astma vjen nga ftohja e mushkėrive, nga teprimi nė pije alkoolike, ushqime tė forta e tė dėmtuara dhe nė disa raste edhe nga vuajtjet shpirtėrore kur i sėmuri hidhėrohet shumė pėr vdekjen e tė afėrmve, por edhe nga frikėsimi gjatė jetės). Kur asmatiku gjatė kollitjes nxjerr kėlbazėn, atėherė astma ėshtė e lėngshme, ndėrsa kur nuk e nxjerr, atėherė astma ėshtė e thatė, mė e vėshtirė dhe mė e mundimshme pėr tė sėmurin.
Bronkiti
Disa sėmundje, pra edhe bronkiti kronik dhe astma janė tė lidhura me faktorin trashėgues, ato mund tė pėrcillen, pėrkatėsisht tė shfaqen nė tė njėjtat familje. Nga sėmundjet e tilla, sė pari, mund tė rrezikohen tė afėrmit e brezit tė parė (prindėrit, vėllezėrit, motrat, fėmijėt). Edhe astma, pra, ėshtė ndėr sėmundjet trashėguese. Sulmet e astmės mund t`i shkaktojnė substancat e caktuara qė futėn nė organizėm, pėr shembull, pėrmes ushqimeve tė caktuara, si vezėt apo disa ilaēe, si dhe substancat qė thithen (pluhuri ose gazi) etj. Nga 90 pėr qind tė rasteve, astma e cila shfaqet edhe nė moshė tė rritur ėshtė e lidhur nga thithja e substancave, kurse vetėm 10 pėr qind nga bartja e substancave me anė tė ushqimit, siē ėshtė qumėshti i lopės dhe prodhimet e tjera tė qumėshtit, peshku, arrat, domatet dhe vezėt. Tė sėmurėt duhet tė jenė tė kujdesshėm dhe tė ruhen nga sulmet astmatike. Frymėmarrja e vėshtirėsuar dhe kolla janė pasojė e shtrėngimit tė bronkeve, pėr kėtė arsye ajri nuk mund tė depėrtojė lirisht nė mushkėri.


Mbrojtja
Mbrojtja nga sėmundjet respiratore ėshtė mjaft e vėshtirė dhe mė sė shpeshti pa sukses mė tė madh. Sidoqoftė, zbatimi i masave tė pėrgjithshme mbrojtėse ėshtė mjaft i rėndėsishėm. Tė tilla masa janė:
Tė konsumohen sasi mė tė mėdha tė pijeve tė nxehta dhe vitaminė C
Tė qėndrohet larg vendeve ku ka numėr mė tė madh tė njerėzve, duke shmangur rrezikun nga infektimi
Tė qėndrohet nė vende me ajėr tė pastėr dhe me shumė pemė
Tė merret ushqim i pasur me vitamina dhe minerale
Tė kryhet shpesh ajrosja e shtėpisė
I prekuri nga sėmundja respiratore nuk duhet tė marrė asnjėherė ilaēe pa rekomandimin e mjekut



15 Nentor 2008

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Albania

Publikuar nga: Albania

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos