Avokatura e Shtetit - institucion nė mbrojtje tė interesave publike

Ditėn e hėnė, datė 10.11.2008 Kuvendi i Shqipėrisė votoi nė parim projekt-ligjin “Pėr avokaturėn e shtetit”, paraqitur nga Kėshilli i Ministrave. Duke qenė dakord me kėtė projektligj, punėn e kujdesshme tė bėrė edhe nė paraqitjen e risive tė tij nė materialin shoqėrues, si dhe me plotėsimet pozitive tė Komisionit tė Ligjeve, do tė doja t’u sugjeroja, nė kėtė shkrim tė shkurtėr, drejtuesve tė institucionit tė Avokaturės sė Shtetit tė pėrqendronin veprimtarinė e tyre edhe nė disa drejtime qė nuk janė prekur deri mė sot ose janė cekur dobėt. Kėto sugjerime mendoj se plotėsojnė mė mirė misionin e Avokaturės sė Shtetit, i cili edhe zyrtarisht pėrkufizohet se “Ėshtė ndihma juridike, nė funksionin e saj tė dyfishtė, kėshillimor e gjyqėsor, nė mbrojtje tė interesave tė shtetit shqiptar, institucioneve tė tij qendrore si dhe entet e organizmat publike tė lidhur me tė”. Sė pari - Vite mė parė, bazuar nė ligjin e shndėrrimit tė ndėrmarrjeve shtetėrore nė shoqėri tregtare, nė vendin tonė u krijuan mjaft ndėrmarrje tė pėrbashkėta me partnerė tė huaj, duke u dhėnė tė huajve shumicėn e kuotave nė kėto shoqėri, bazuar edhe nė faktin se ata merrnin pėrsipėr tė investonin pėr t’i vėnė nė punė kėto ndėrmarrje si dhe pėr tė krijuar vende tė reja pune. Me pėrjashtime tė rralla, kėto ndėrmarje pushuan sė ekzistuari dhe ata qė i blenė i rrėnuan mė tej, duke i shndėrruar nė troje ndėrtimi. Po kėshtu, shumė privatizime tė bėra nga socialistėt me 200 apo 300 mijė lekė, rezultojnė se asnjėherė nuk janė vėnė nė punė, por presin tė privatizojnė edhe aksionet e mbetura e t’i kthejnė edhe kėto ndėrmarrje nė troje pėr ndėrtime pallatesh. Ėshtė detyrė e Avokatit tė Shtetit, si mbrojtės i interesave ekonomike e financiare tė shtetit, qė tė bashkėpunojė me Ministrinė e Financave dhe atė tė Ekonomisė, pėr tė evidentuar gjendjen e ndėrmarrjeve tė privatizuara dhe, atje ku nuk janė respektuar detyrimet kontraktuale, t’i drejtohen gjykatės pėr t’i kthyer nė gjendjet e mėparshme ose pėr t’i pėrdorur p.sh, si fond pėr kompesimin e ish-pronarėve apo ish-tė pėrndjekurve politikė. Sė dyti - Gjatė viteve, shtetit i janė shkaktuar dėme financiare tė konsiderueshme nga administrata shtetrore, tė provuar kjo edhe me vendime civile tė gjykatave. Ka me dhjetėra a qindra vendime gjykatash qė detyrojnė shtetin tė dėmshpėrblejė persona fizikė e juridikė, ku njė pjesė janė ekzekutuar e tė tjera presin tė ekzekutohen. Mendoj se ėshtė detyrė e Avokatit tė Shtetit qė tė koordinojė punėn me drejtuesit e institucioneve shtetėrore pėr tė evidentuar rastet kur kėto dėme janė rezultat i papėrgjegjshmėrisė sė dukshme tė zyrtarve tė shtetit dhe t’i detyrojnė ata tė dėmshpėrblejnė financiarisht. Vetėm duke u prekur xhepin, ne mund t’i bėjmė mė tė pėrgjegjshėm zyrtarėt nė ushtrimin e pėrgjegjėsive tė tyre. Nėse do tė vazhdojė kjo gjendje, kur si rezultat i hedhjes sė firmave nė mėnyrė tė papėrgjegjshme nga disa zyrtar, shtetit i shkaktohen miliona lekė dėme dhe shteti nuk do tė reagojė ndaj tyre, ne nuk do tė bėjme gjė tjetėr veēse do tė stimulojmė papėrgjegjshmėrinė e zyrtarėve tė caktuar. Natyrisht nuk e kam fjalėn pėr ēdo rast, se ndryshe do tė sillnim bllokim tė funksionimit tė administratės nga frika e hedhjes sė firmave, por e kam fjalėn kur rastet e papėrgjegjshmėrisė apo tė korrupsionit janė qartėsisht tė dukshme. Sė treti - Ne kemi me dhjetėra a qindra zyrtarė tė dėnuar penalisht nė vite pėr abuzim me detyrėn, duke i shkaktuar dėme financiare shtetit. Nė kėto vendime, megjithėse ka patur vend pėr ngritjen e padisė civile nga institucionet e dėmtuara, ato nė shumė pak raste janė ngritur. Nuk ka asnjė pengesė qė Avokati i Shtetit, tė koordinojė punėn me institucionet e dėmtuara pėr evidentimin e kėtyre rasteve meqėllim qė tė ngrihen padi civile pranė gjykatės pėr tė kėrkuar zhdėmtimin e dėmeve tė pėsuara nga kryerja e veprės penale tė shpėrdorimit tė detyrės. Sė fundmi - dėshiroj tė tėrheq vėmendjen pėr njė pakujdesi, qė besoj ėshtė bėrė nė drejtim tė transparencės, duke krahasuar projektligjin e ri me ligjin aktual dhe konkretisht me ndryshimet e bėra me ligjin 9673, datė 29.12. 2006 nė ligjin Nr 8551, datė 18.11.1999 “Pėr Avokaturėn e Shtetit”, qė ėshtė ende nė fuqi. Konkretisht: Nė nenin 16 tė ligjit nė fjalė “Pajtimi i avokatėve nė profesion tė lirė”, nė vitin 2006 u shtua dhe njė pikė qė konfirmon se, “Avokatura e shtetit pėrgatit buketine tė rregullta periodike cdo gjashtė muaj, pėr listėn e avokatėve tė pajtuar, cėshtjet nė ndjekje, shpėrblimet pėrkatėse, tė cilat i bėnė publike pėr tė tretė nė faqen e saj tė internetit”. Nė projektligjin e ri kjo pikė, e theksoj, e shtuar nė vitin 2006 nuk gjendet e shkruar mė nė nenin 18 “Kontraktimi i shėrbimeve tė pėrfaqėsimit dhe tė konsulencės” apo nė ndonjė nen tjetėr. Besoj qė nė diskutimin nen pėr nen kjo do tė plotėsohet. Nė funksion tė sa mė sipėr, pėrfitoj nga rasti t’u kujtoj drejtuesve tė institucionit tė Avokaturės sė Shtetit, tė plotėsojnė me informacionet e duhura nė bazė tė detyrimeve ligjore, pėrfshi dhe njė vendim tė veēantė tė qeverisė Berisha, faqen zyrtare tė internetit tė institucionit, pasi shumica e rubrikave qė tregojnė dhe dokumentojnė transparencėn dhe veprimatinė konkrete juridike, pra dhe rezultatet financiare (jo thjeshtė takimet apo aktivitetet) pėr njė kohė tė gjatė, gjenden nėn shenjėn “under construction”. Qėllimin e idesė sė mėsipėrme, mė saktė e ilustron thėnia e Profesorit tė Ekonomisė Politike Ndėrkombėtare, Francis Fukuyama, nė veprėn “Ndėrtimi i Shtetit” se: “Njė institucion i mirė shtetėror ėshtė ai qė i shėrben me transparencė dhe efikasitet nevojave tė klientėve tė tij - qytetarėve tė shtetit”. E pra, transparencė institucioni tė padokumentuar nė web-in zyrtar tė tij apo buletine periodike (gjyqe, tė humbura apo tė fituara, si dhe vlerat financiare qė derivojnė nga kėto gjyqe) nuk ka dhe nuk ėshtė tregues i mirė pėr cilindo institucion e mė tepėr atė tė Avokaturės sė Shtetit qė duhet tė jetė nė mbrojtje tė interesave tė shtetit, nė mbrojtje tė interesave publikė. Nėpėrmjet funksionimit tė dyfishtė kėshillimor dhe gjyqėsor. Shėnim: Ky shkrim ėshtė pjesė e njė materiali-diskutim qė kisha menduar ta mbaja nė Kuvend ditėn e hėnė, datė 10.11. 2008, gjatė diskutimit nė parim tė projektligjit “Pėr Avokaturėn e Shtetit”, shoqėruar edhe me pjesė tė tjera teknike nė lidhje me projektligjin nė fjalė. Situata e krijuar nė Kuvend dhe etika e deputetit, sjellja reciproke me kolegėt e tjerė tė parlamentit, pavarėsisht ngjyresave politike, e respekti pėr ta, mė detyroi qė tė mos e mbaja atė. Gjithsesi pėrsėris pohimin se projektligji i paraqitur dhe i votuar nė Kuvend nga deputetėt e mazhorancės ėshtė i arrirė e me vlera. ...

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Gazeta 55

Publikuar nga: Gazeta 55

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos