Xhon F. Kenedi dhe vizioni i tij i ri pėr Amerikėn

Xhon F. Kenedi (John F. Kennedy)
lindi nė njė familje qė do tė dom
inonte shekullin XX nė jetėn e
Amerikės. Ai ishte i biri i Xhozef
Kenedit, njė nga 16 njerėzit mė tė pasur
tė Amerikės sė asaj kohe, pėrkrahės i fuqishėm
i Presidentit Frenklin Ruzvelt
gjatė programit ekonomik tė viteve ‘30.
Xhon F. Kenedi lindi nė njė familje strikte,
ku prej secilit pritej tė ishte i suksesshėm;
ku qė nė fėmijėri mėsoi tė mos tėrhiqej
para vėshtirėsive; ku tė humburit qė nuk
kishin bėrė maksimumin pėr tė fituar
nuk gėzonin simpati.
Familja Kenedi kishte nėntė fėmijė.
Mė i madhi i fėmijėve ishte Xho Kenedi,
tek i cili i ati mbėshteti shpresat fillimisht.
Xhozef Kenedi nxiste garėn midis fėmijėve
dhe Xho ishte fitimtari. Tė gjithė
fėmijėt shikonin nga Xho si nga njė lider.
Xhon Kenedi ishte fėmija i dytė dhe u rrit
duke adhuruar vėllanė e tij mė tė madh.
Ai pėrpiqej ta imitonte atė, tė ecte nė
gjurmėt e tij. Kudo ku shkonte Xho, aty
ishte edhe Xhoni. Atij i pėlqente tė
vraponte, tė notonte, tė luante bejsboll,
futboll, tė voziste e ēdo gjė tjetėr qė bėnte
i vėllai i tij mė i madh. Herė pas here
prindėrit inkurajonin diskutime pėr ngjarjet
e kohės. Fėmijėt e familjes Kenedi
u rritėn me pasionin pėr sportin dhe politikėn.
Nė 1937, Presidenti Ruzvelt e emėroi
Xhozef Kenedin ambasador tė Shteteve
tė Bashkuara nė Londėr. Xhozef Kenedi
ishte mik me Kryeministrin anglez, Ēemberlein,
dhe me shumė tė tjerė nė kabinetin
anglez. Ai u hapi djemve tė tij derėn
e karrierės politike. Dy mė tė mėdhenjtė,
Xho dhe Xhonin, i dėrgoi nėpėr Evropė
pėr t‘u njohur e pėr t‘i raportuar atij nė
lidhje me situatėn nė prag tė luftės. Xhon
Kenedi shkoi me shėrbim nė Francė,
Rusi, Gjermani, shtetet e Ballkanit, Palestinė
dhe Itali. Ai pati rast tė shihte nga
afėr artin e qeverisjes. Mėsoi shumė nga
ato qė pa e qė mė pas influencuan nė
formimin e tij tė ardhshėm. Xhon Kenedi
i ri iu dha pėrfundimisht politikės. Nė 1
shtator 1939 plasi Lufta e Dytė Botėrore.
Njė ditė mė pas ambasador Kenedi dėrgoi
djalin e tij 22-vjeēar nė Glasgow, Skoci,
tė interesohej pėr amerikanėt qė kishin
shpėtuar nga mbytja e anijes "Athenia".
Gjermanėt kishin bombarduar pa
asnjė lajmėrim anijen angleze nė tė cilėn
ndodheshin mbi 1400 pasagjerė.
Kur Xhon Kenedi u kthye nė Harvard,
shokėt e tij studentė e shihnin me admirim.
Ai kishte marrė pjesė nė prologun
e luftės botėrore dhe qe ndodhur nė qendrėn
e eksplozionit botėror. Fokusi i Xhon
Kenedit tani ishin shkencat politike. Ai
vendosi tė mbronte temėn e disertacionit
mbi gabimet nė politikėn e jashtme tė
Anglisė dhe tė Shteteve tė Evropės nė
prag tė luftės botėrore. Tema u konsiderua
nga mė tė mirat e dorėzuara nė
Universitetin e Harvardit. I ati, krenar pėr
punėn e tė birit, gjatė kėsaj kohe mbante
kontakte tė vazhdueshme me tė. Ai i dha
atij idenė qė ta botonte disertacionin nė
formėn e njė libri. Xhoni, pas njė pune
kėrkimore shkencore, doli me njė botim
nė " New York Times": "Pse fjeti Anglia"?
Xhon Kenedi nė studimin e tij shtronte
pyetjen nėse do tė ishte e mundur pėr
demokracitė tė fitonin luftėn pa u
shndėrruar nė shtete totalitare. Libri i tij
i vogėl u bė shumė shpejt libri mė i shitur
nė shkallė kombėtare.
Lufta nė Evropė vazhdonte. Ushtria
gjermane po pėrparonte nė mėnyrė tė
pandalshme. Franca ra. Anglia mezi
mundi tė shpėtojė mbeturinat e ushtrisė
sė saj nė Dunkirk dhe ndodhej nėn bombardimin
ajror gjerman. Lufta vazhdonte
e hidhur dhe dukej se Amerika do tė
tėrhiqej nė konflikt nga momenti nė moment.
Ndėrkohė, i vėllai, Xho Kenedi, la
Universitetin e Harvardit dhe u regjistrua
nė aviacionin detar.
Xhon Kenedi, qė kishte qenė shėndetlig
gjithė kohėn, nuk mundi ta kalonte
dot ekzaminimin fizik dhe nuk u pranua
nė ushtri. Ai nuk u tėrhoq, por provoi
pėrsėri, duke shpresuar ta merrnin nė
marinėn detare. Pėrsėri u refuzua pėr shkaqe
shėndetėsore. Refuzimi i dytė e
bėri Xhon Kenedin edhe mė tė vendosur.
Ai filloi ushtrimet fizike pėr t‘u fuqizuar
dhe kjo e ndihmoi tė fitonte. Xhon Kenedi
kėrkoi menjėherė t‘i jepej detyrė luftarake.
Nė fillim tė vitit 1943 ai u dėrgua
nė ishujt Solomon, nėn komandėn e PT
109.
PT 109 ndėrmori me sukses rreth 30
sulme kundėr anijeve japoneze deri nė
mėngjesin e 2 gushtit tė vitit 1943, kur
gjatė patrullimit u godit nga njė destrojer
japonez dhe shpėrtheu nė flakė. Dy vetė
nga personeli i anijes u zhdukėn pa lėnė
gjurmė, tė tjerė u plagosėn e po luftonin
pėr jetėn. PT 109 e shkatėrruar u mbyt.
Xhon Kenedi mundi t‘i shpėtojė shokėt,
duke i nxjerrė me not nė njė ishull tė
braktisur, nė njė largėsi prej tre mile e
gjysmė. Pėr heroizmin e tij, Xhon Kenedi
u nderua me medalje. Dikush e pyeti se
si u bė hero. Ai u pėrgjigj: "Shumė thjesht,
anija jonė u godit nga japonezėt".
Heroizmi i tij pėr shpėtimin e shokėve tė
luftės u bė frymėzim pėr filmin artistik
me titull "PT 109".
Pėr cilindo, detyrimi ushtarak mbyllej
aty, por me Xhon Kenedin ndodhi e
kundėrta. Lufta nuk kishte mbaruar dhe
ai kėrkoi tė kthehej sėrish nė detyrėn luftarake,
edhe pse nė kushte shėndetėsore
tė pafavorshme. Nė pranverėn e vitit
1944 u detyrua t‘i nėnshtrohej njė operacioni
nė shtyllėn kurrizore. Atė fundjave
qė po linte spitalin, nė gusht ‘44, i erdhi
lajmi qė vėllai i tij i madh, Xho, ishte vrarė
duke fluturuar mbi Belgjikė nė njė mision
luftarak. Avioni i ngarkuar me eksploziv
kishte shpėrthyer para se tė arrinte
objektivin dhe trupat e Xho Kenedit
dhe ndihmėsit tė tij nuk u gjetėn kurrė.
Xhon Kenedi u mpi. Xho kishte luftuar
e fituar betejė pas beteje. Xho ishte
ideali i tij. Ishte ai nė gjurmėt e tė cilit
Xhon Kenedi kishte ecur qė nė fėmijėri.
Xho ishte lider, ishte ai tek i cili familja
kishte mbėshtetur shumė shpresa.
Pas vdekjes se Xho-sė, ai vend u hap
pėr Xhon Kenedin. Xhon Kenedi ishte
vetėm 29 vjeē kur zuri vendin e tij nė kongresin
amerikan. Ende me portretin e
studentit tė Harvardit, Xhon Kenedi ishte
tashmė veteran i Luftės sė Dytė
Botėrore, i nderuar pėr heroizėm. Si gjithė
pėrfaqėsuesit mė tė rinj nė qeverinė
amerikane, ai provoi anėn eksituese tė
detyrės sė tij dhe nga ana tjetėr edhe
pėrgjegjėsinė e madhe tė votės. Xhon
Kenedi ruajti mendimin e tij tė pavarur
edhe atėherė kur ai binte ndesh me atė
tė pėrfaqėsuesve mė tė vjetėr. Nė njė
fjalim tė tij ai do tė shprehej: "Kushtetuta
na ka bėrė partnerė pėr progresin e jo
rivalė pėr pushtet".
Xhon Kenedi besonte thellėsisht nė
rėndėsinė e aktivizimit nė jetėn politike.
I pėlqente shumė edhe thėnia e Edmund
Burkes: "E vetmja gjė qė i hap udhė triumfit
tė sė keqes ėshtė pasiviteti i
njerėzve tė mirė".
Vetėbesimi se ai mund tė bėnte mė
shumė, se mund tė merrte pėrgjegjėsi
edhe mė tė mėdha, qe rritur. Ai kishte
pėrvojėn, gjallėrinė, vendosmėrinė dhe
njė shpirt tė ri. Nė 1952, Xhon Kenedi vuri
kandidaturėn pėr senator.
Si senator ai u bė njė nga figurat mė
prominente tė Partisė Demokratike. I
pjekur si politikan, Kenedi ishte gati pėr
testime tė reja mė tė vėshtira dhe ai moment
erdhi.
Nė 20 janar 1961, nė njė ditė tė ftohtė
me njė erė tė akullt, veshur vetėm me kostum,
Xhon Kenedi, Presidenti mė i ri nė
historinė e SHBA-sė, mbante fjalėn e inaugurimit.
Ishte njė fjalim i bukur,
elokuent, por mbi tė gjitha ishte njė fjalim
qė mbeti i paharruar pėr vizionin e ri qė
shpaloste. Ishte njė betim pėr paqen nė
botė dhe premtim pasionant pėr progresin
amerikan. Ai shpalli pėrpara
Amerikės dhe gjithė botės se tashmė
pishtari kishte kaluar nė duart e njė gjenerate
tė re, lindur nė kėtė shekull, kalitur
nė luftė, krenare pėr trashėgiminė e hershme
dhe e vendosur pėr tė mbrojtur tė
drejtat njerėzore nė vend dhe kudo nė
botė.
Duke u fokusuar nė marrėdhėniet
ndėrkombėtare, ai i bėri thirrje popullit
amerikan pėr tė mbajtur barrėn e luftės
kundėr armiqve tė pėrbashkėt tė njerėzimit:
tiranisė, varfėrisė, sėmundjeve dhe
vetė luftės".
Nė fjalimin e tij tė inaugurimit, ai hodhi
kėshillėn e tij historike:
"Mos pyet se ēfarė mund tė bėjė vendi
yt pėr ty, por pyet ē‘mund tė bėsh ti pėr
vendin tėnd", duke frymėzuar veēanėrisht
brezin e ri amerikan. Presidenti mė i
ri nė moshė i zgjedhur deri atėherė, Xhon
Kenedi, i solli Amerikės idealizmin dhe
entuziazmin. Ai thoshte se gjithnjė e kishte
frymėzuar shembulli i Xhon Uinthrop,
themeluesit tė Masaēusets, qė kėrkonte
tė ngrinte "qytetin mbi kodėr", ku sytė e
tė gjithėve do tė ishin drejtuar tek ai...".
E shoqja, Zhaklinė Kenedi, gjithashtu
e re, e bukur, inteligjente, folėse e disa
gjuhėve tė huaja, fitoi shumė admirues
kudo nė botė. Ajo e njihte mirė Uashingtonin
qė pėrpara se tė martohej me Kenedin
dhe qe mėsuar me shoqėrinė e lartė.
Presidenti Kenedi e admironte tė shoqen,
veēanėrisht pėr kontributin qė ajo
dha nė restaurimin e Shtėpisė sė Bardhė.
Restaurim pėr tė nuk do tė thoshte zėvendėsim
i objekteve tė vjetra me tė reja.
Sipas Zhaklinės, ky do tė ishte njė sakrilegj:
"Ēdo objekt ka njė arsye qė ndodhet
aty, thoshte ajo. Nė shkurt tė vitit 1962,
Presidenti Kenedi, ashtu sikurse i gjithė
vendi, ndoqi me kėnaqėsi vizitėn e kamerės
televizive nė Shtėpinė e Bardhė,
tė udhėhequr nga e shoqja, Zhaklina.
Pas asaj ekspozeje televizive, numri i vizitorėve
nė Shtėpinė e Bardhė u shtua
shumė. Dikur, duke folur pėr projektin e
Shtėpisė sė Bardhė, Xhorxh Uashingtoni
pati thėnė se do tė dėshironte qė "Shtėpia
e Bardhė tė ishte njė vend me tė
dhėnat e pallatit, komfortin e njė shtėpie
dhe simbol i harmonisė sė vendit".
Presidenti Kenedi dhe e shoqja realizuan
mė sė miri kėtė ide. Gjatė viteve tė
presidencės sė tyre, Shtėpia e Bardhė u
bė mė e afėrt dhe mė e hapur pėr popullin
amerikan.
Ai dhe e shoqja, Zhaklina, kishin
lidhje tė ngushta me figurat e shquara tė
artit e tė kulturės amerikane tė kohės dhe
s‘linin rast pa shprehur admirimin e tyre
pėr ta. Presidenti besonte se roli i artit
dhe kulturės kishte shumė rėndėsi nė
zhvillimin e njė shoqėrie vitale. Shtėpia
e Bardhė qe e hapur pėr artistėt e mendjet
e ndritura krijuese tė ēdo fushe.
Presidenti emėroi si ndihmėsa tė tij,
intelektualė tė shquar e tė rinj nė moshė.
Nė krye tė Departamentit tė Drejtėsisė
ai vuri vėllain e tij, 34-vjeēarin Robert
Kenedi, pėrfaqėsues i guximshėm i gjeneratės
sė re, i cili e provoi veten si njė
mbrojtės i vendosur i tė drejtave civile.
Amerika e sė ardhmes ishte ideali i
Presidentit Kenedi. Ai kishte qenė nė
luftė pėr vendin e tij, tani po e udhėhiqte
atė nga pozita e udhėheqėsit botėror.
Mirėqenia e Amerikės brenda kufijve
tė saj, si edhe mirėqenia e komunitetit
ndėrkombėtar ishte nėn pėrgjegjėsinė e
tij.
Lindon Xhonsoni ka thėnė: "Nė mė
pak se 3 vjet si President, Xhon Kenedi i
prezantoi botės portretin e njė Amerike
tė re, tė njė kombi me njė vizion tė gjerė,
tė gatshėm pėr tė ndihmuar nė zgjidhjen
e problemeve nė botė dhe ruajtjen e
paqes".
Problemet e brendshme tė vendit ishin
nė pikat e para tė programit tė tij. Lėvizja
pėr tė drejtat civile nė vitet ‘60 shėnoi
njė nivel tė ri nė SHBA, duke u shndėrruar
nė njė lėvizje masive. Lufta civile (1861-
‘65) i kishte ēliruar afrikano-amerikanėt
nga skllavėria, por ende edhe pas njė
shekulli ata konsideroheshin qytetarė tė
dorės tė dytė, jetonin e punonin tė veēuar
nga tė bardhėt, nuk kishin tė drejtėn e
votės, nuk gėzonin tė drejtėn e arsimimit
etj.
Nėn drejtimin e vėllait tė Presidentit,
Robert Kenedit, Departamenti i Drejtėsisė
i mori nė konsideratė ankesat e afrikano-
amerikanėve pėr trajtim tė drejtė e
tė barabartė. Nė pėrgjigje tė kėrkesave
mė imediate, Presidenti mori masa kurajoze,
nė mbrojtje tė tė drejtave tė popullsisė
me ngjyrė, duke kėrkuar njė legjislacion
tė ri. Nė fjalimin e tij lidhur me kėtė
vendim, midis tė tjerash ai tha: "Kishin
kaluar 100 vjet qė kur Abraham Linkolni
u dha lirinė skllevėrve e ende
trashėgimtarėt e tyre nuk janė plotėsisht
tė lirė. Ka ardhur koha pėr kėtė komb tė
plotėsojė premtimin e dhėnė".
Ai ia pėrcolli kongresit ligjin pėr t‘i
dhėnė fund kėshtu diskriminimit racial.
Shumė familje afrikano-amerikane e
mbanin varur portretin e Presidentit
Kenedi nė mur, krahas portretit tė dr.
Martin Luter Kingut. Te Presidenti i ri,
Xhon Kenedi, ata shikonin njeriun qė
mbronte tė drejtat e tyre. Ai nuk lėshonte
pe nė ato parime qė kishte besuar qė
kur ishte student, edhe pse e dinte qė
bindjet e tij mund t‘i kushtonin presidencėn.
Ai luftonte pėr tė fituar.
"Demokracia ėshtė njė mėnyrė tė qeverisuri
jo e lehtė. Kėrkon cilėsi tė larta, vetėdisiplinė,
vullnet pėr tė sakrifikuar pėr
interesin e pėrgjithshėm dhe gjithashtu
kėrkon njohje, dituri", tha ai nė njė fjalim
tė mbajtur nė Irlandė.
Presidenti ishte i interesuar pėr
imazhin e Amerikės brenda dhe jashtė
vendit. Ėshtė ideja dhe merita e tij pėr krijimin
e "Peace Corps", nė pėrbėrje tė sė
cilės qytetarėt amerikanė, mėsues,
mjekė, inxhinierė e njerėz nga profesione
tė tjera, vullnetarisht shkonin kudo
nėpėr botė, pėr tė dhėnė kontributin e
tyre nė ndihmė tė vendeve nė zhvillim.
Ishte njė obligim i tij moral qė ai e mbante
nė ndėrgjegjen e vet. Ishte njė ide qė
ai madje e pat hedhur nė shtetin e tij,
Massachussets, ende pa u bėrė President.
Me Aleancėn pėr Progres dhe vullnetarėt
e paqes ai solli idealizmin amerikan
nė ndihmė tė vendeve nė zhvillim.
Nė politikėn e jashtme Kenedi mendonte
se Shtetet e Bashkuara tė Amerikės
duhet tė vepronin nė bashkėpunim me
njė Evropė tė fortė perėndimore. "Ne nuk
mund tė vendosim drejtėsinė nė tė gjithė
botėn, duke vepruar vetėm", theksonte
ai nė 4 korrik tė 1962-shit, por tė bashkuar
me vende tė tjera tė lira ne mund tė ndihmojmė
kombet nė zhvillim pėr tė
hedhur tutje zgjedhėn e varfėrisė".
Planet e Xhon Kenedit pėr njė Evropė
tė fortė e tė bashkuar nė bashkėpunim
tė vazhdueshėm me SHBA-nė u penguan
shpesh nga Presidenti francez, Sharl de
Gol.
Padyshim, vėshtirėsia mė e madhe qė
kaloi presidenca e Kenedit, ishte kriza me
Kubėn, nė tetor 1962. Me zgjuarsi dhe
durim ai kapėrceu njė konflikt nuklear tė
mundshėm me Bashkim Sovjetik qė
kishte vendosur raketat nė ishullin e
Kubės, vetėm 90 mile larg Amerikės. Ishte
njė gjendje e tensionuar, nga e cila
SHBA nėn udhėheqjen e Xhon Kenedit
doli triumfuese.
Kenedi besonte nė mundėsitė e
mėdha qė kishte Amerika pėr tė marrė
pėrsipėr detyra tė rėndėsishme. Nė vizionin
e tij, populli amerikan ishte njė
komb me njė mision tė madh.
Nė 25 maj 1961, Kenedi i kėrkonte
Kongresit amerikan ta mbėshteste nė
qėllimet e tij: "Unė besoj qė ky vend duhet
t‘i vėrė vetes si qėllim zbritjen e njeriut
nė Hėnė pa u mbyllur kjo dekadė."
Ėndrra e tij u bė realitet mė 20 korrik 1969,
pikėrisht brenda asaj dekade me "Apollo
11".
Nė 22 nėntor 1963, kur kishte mbushur
1000 ditėt si President, Xhon Kenedi u
vra nė Dallas, Teksas, teksa po pėrshėndeste
nga makina e hapur popullin
qė kishte mbushur dy anėt e rrugės pėr
ta parė.
Disa muaj para atentatit, nė inaugurimin
e USIA, nė Karolinėn e Veriut,
sikur tė kish parashikuar fundin e afėrt,
ai kishte thėnė: "Njeriu vdes, kombet
ngrihen e bien, por idetė jetojnė. Idetė
janė tė pavdekshme".



 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Gazeta Shqip

Publikuar nga: Gazeta Shqip

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos