Situata aktuale nė rajon dhe rruga pėr mė tej (III)

Shtate vjet pas perfundimit te nderhyrjes se NATO-s ne Kosove, Ballkani Perendimor mbetet nje rajon me prapambetje ekonomike. Mbeshtetja per institucionet demokratike eshte e ulet, shtetet jane pergjithsisht te dobet, korrupsioni eshte i perhapur dhe njerezit jane pesimist per te ardhmen. Ka diferenca jo te neglizhueshme ne situatat e vendeve te veēanta, por ne teresi, rajoni konsiderohet si nje mjedis jo i sigurt per biznes dhe investime.

Kriza e Kosoves dhe rrjedhojat e saj ishin ne nje fare menyre nje ngjarje percaktuese per rajonin. Se pari, ndonese me nivele te ndryshme, kriza kercenoi te gjitha vendet e Ballkanit Perendimor duke nxjerre ne dukje ndervaresine e vendeve te rajonit. Se dyti, komuniteti nderkombetar vendosi te ndiqte nje linje rajonale per te ndihmuar keto vende si per te perballuar krizen ashtu edhe per te ndertuar paqen qe do te vijonte pas saj. Kjo linje u finalizua me krijimin e Paktit te Stabilitetit per Europen Jug-Lindore (Dokumenti i Kėlnit, 10 Qershor, 1999). Thuajse ne te njenjten kohe, ne Maj te vitit 1999, Bashkimi Europian i dha jete procesit te Stabilizim Asocimit per te garantuar nje rruge te qarte per integrimin ne BE te vendeve te Ballkanit Perendimor. Megjithate rindertimi pas konfliktit nuk ka gjeneruar zhvillim te konsiderueshem, papunesia eshte problematike dhe ende egzistojne tensione qe lidhen me sigurine ne Maqedoni, Bosnje dhe Kosove. Pakti i Stabilitetit nuk ka sjelle rezultate praktike dhe mungesa e nje strategjie ekonomike te orientuar nga rezultatet eshte evidente. Per kete arsye popujt e Ballkanit Perendimor dhe komuniteti nderkombetar duhet te analizojne drejt situaten aktuale dhe te orientohen drejt fokusimit te perpjekjeve per ndertimin e nje te ardhme te perbashket te begate. Ne kete kontekst, mes ēeshtjeve te tjera, rimekembja ekonomike eshte e nje rendesie themelore. Nese kesaj ēeshtjeje nuk do t’i kushtohet vemendja dhe vendosmeria e duhur, mundesia per rikthimin e konflikteve do te ishte serioze.

Problemet qe ndeshin vendet e Ballkanit Perendimor
Zhvillimet politike dhe ekonomike ne vendet post-komuniste te Ballkanit Perendimor kane qene zhgenjyese. Arsyet kryesore jane:
• Tranzicioni i ngadalte dhe i papercaktuar
• Problemet social-ekonomike
Tranzicion i ngadalte dhe i papercaktuar.
Thelbi i tranzicionit eshte ndryshimi rrenjesor dhe i strukturuar i institucioneve te centralizuara dhe jo demokratike ne institucione te demokracise dhe te ekonomise se tregut te lire. Nga ky kendveshtrim eshte e qarte se nje tranzicion i ngadalte do te thote shembje e institucioneve egzistuese pa ngritur krahas tyre institucionet zevendesuese. Duke patur parasysh se Ballkani Perendimor ka qene rajoni me pak i zhvilluar i Europes eshte e kuptueshme se kushtet fillestare te fillimit te procesit te tranzicionit ishin me pak te favorshme sesa ato te vendeve te tjera te Europes Qendrore. Perveē kesaj, ndersa vendet e Europes Qendrore vendosen qysh ne fillim t’i jepnin tranzicionit nje mundesi, vendet e Ballkanit Perendimor ‘zgjodhen’ si prioritete ēeshtje te tjera. Per shembull, Serbia vendosi te luftonte dhe eshte e kuptueshme qe ne zonat ku behej lufte, tranzicioni nuk kishte mundesi te jepte fryte. Ne Shqiperi tensionet e brendshme politike, kriza e 1997 dhe me vone lulezimi i korrupsionit kane cuar ne dobesimin e institucioneve. Ndersa ne rastet e Kroacise dhe Maqedonise ndertimi i kombit mori prioritet me teper sesa tranzicioni.
Nga sa me lart duket qarte se dekada e pare e tranzicionit per vendet e Ballkanit Perendimor ka sjelle pak a shume rezultate ekonomike negative. Prodhimi ka rene, de-industrializimi ka qene i dukshem dhe stabiliteti ka qene i pambeshtetur. Arsyet kryesore per ecurine e dobet ekonomike te vendeve te Ballkanit Perendimor e kane origjinen ne shkaqet e meposhtme:
• prapambetja relative ekonomike e rajonit ne krahasim me pjesen tjeter te Europes. Sikurse analizuam me pare kjo prapambetje i ka rrenjet ne vete historine e rajonit
• vendet e Ballkanit Perendimor e filluan tranzicionin nga nje pozicion i tille ku institucionet ishin te dobta, pasiguria politike ishte e larte dhe shoqerite civile ishin te pakrijuara apo te fragmentuara.
• shperberja e ish-Jugosllavise dhe pasojat e saj paten ndikimin e tyre ne veprimtarine ekonomike te vendeve te Ballkanit Perendimor
• ndersa vendet e Europes Qendrore u perballen me problemin e mirfillte te tranzicionit, vendet e Ballkanit Perendimor u perballen me nje lloj kombinimi, jo i njellojte per cdo vend, te transformimit dhe zhvillimit.
• shkaterrim i shpejte i aftesive prodhuese e industriale pa u zevendesuar me rritje ne sherbime.
• lulezimi i krimit te organizuar dhe korrupsionit.
Problemet ekonomike aktuale
Rritja ekonomike eshte nje element kyē gjate tranzicionit. Rritja e sukseshme ekonomike krijon mundesite jo vetem per t’ju pergjigjur kerkesave normale te qytetareve por gjithashtu edhe per te gjykuar ecurine ekonomike gjate tranzicionit. Megjithate, eshte shume e rendesishme te kemi parasysh se egziston nje dallim i qarte midis rritjes ekonomike dhe rimekembjes ekonomike. Vetem investimi i kapitalit dhe transferimi i teknologjise jane indikatoret qe tregojne se rritja ekonomike po realizohet krahas rimekembjes ekonomike.
Krijimi i nje ideje me te qarte per situaten ekonomike te vendeve te rajonit kerkon qe te hidhet nje veshtrim mbi treguesit kryesore makroekonomik, te cilet kane ndikim te madh ne pershkrimin e situates ne Ballkanin Perendimor
a. Rritja ekonomike
Politikat e brendshme dhe ndihma e komunitetit nderkombetar parandaluan perkeqesimin e situates makro-ekonomike qe mund te vinte si pasoje e krizes se Kosoves. Pavaresisht nga dallimet e rendesishme midis vendeve, rajoni ne teresi doli nga kriza dhe u pozicionua drejte per te perfituar nga mjedisi i ri i paqes dhe stabilitetit. Kriza civile ne Maqedoni frenoi mjaft zhvillimin ekonomik te ketij vendi, por impakti i saj nuk u shtri ne vendet e tjera.
b. Inflacioni
Inflacioni ne te gjitha vendet e Ballkanit Perendimor, ne vitet 2002-03, vazhdoi te dominohej nga rregullimet e cmimeve administrative sikurse edhe te energjise se importuar. Per shembull, ne Serbi, liberalizimi i cmimeve ishte faktori kryesor qe coi ne rritjen e inflacionit 113 perqind ne Dhjetor te vitit 2000. Ndersa ne Kroaci, rritja e taksave indirekte dhe cmimet e energjise ndikuan permbi nje te treten e infacionit prej 7.4 perqind te vendit gjate vitit 2000. Sikurse duket nje progres te konsiderueshem ne kontrollin e inflacionit kane bere Shqiperia, Bosnia dhe Herzegovina, Kroacia dhe ish-Republika Jugosllave e Maqedonise. Ne fund te 2001, norma mesatare e inflacionit per rajonin ishte 20 per qind, por kjo ishte e crregulluar si pasoje e niveleve te larta te inflacionit ne Serbi e Mali i Zi. Gjate viteve 2002 dhe 03 kemi nje tendence te ulje te inflacionit duke arritur ne rreth 7 per qind ne fund te 2003.
c. Papunesia
Papunesia e rregjistruar ne mjaft vende te Ballkanit Perendimor eshte thjesht me e larta krahasuar me te gjitha vendet e Europes. Papunesia e rregjistruar ne Serbi, Maqedoni, Kroaci dhe Shqiperi ne 2003 ishte respektivisht 32, 30, dhe 20 dhe 18 perqind. Megjithate, te dhenat e papunesise ne ekonomite ne tranzicion duhet te trajtohen me kujdes, duke patur parasysh se mjaft nga te rregjistruarit si te papune punojne ne ekonomine informale.
Rruga per me tej
1. Statusi i ardhshėm i Kosovės
Duke iu referuar statusit tė ardhshėm tė Kosovės, alternativa e pavarėsisė sė kushtėzuar, propozuar nga Komisioni i Kosovės, ėshtė mė e mira pėr tre arsye:
• Sė pari, pavarėsia e kushtėzuar e lejon komunitetin ndėrkombėtar tė insistojė nė pėrmbushjen e standarteve pėr njė periudhė kohe derisa tė jepen tė gjitha tė drejtat dhe pėrfitimet politike dhe ekonomike tė njohura ndėrkombtarisht.
• Sė dyti, dhėnia e statusit me pavarėsi tė kushtėzuar i jep mundėsi komunitetit ndėrkombėtar tė kėrkojė nga Kosova njė zotim detyrues se nuk do tė pėrpiqet tė zgjerojė kufijtė e saj rajonal. Ky zotim do tė zhvlerėsojė njė fare frike tė tepruar, qė shprehet nga udhėheqėsit politikė nė Maqedoni dhe Serbi, se pavarėsia pėr Kosovėn mund ta rriste kėrcėnimin e njė “Shqipėrie tė Madhe”.
• Sė treti, pavarėsia e kushtėzuar do t’i lejojė qeverisė sė Kosovės tė demonstrojė vullnetin dhe aftėsinė pėr tė ndėrtuar institucione demokratike pa iu nėnshtruar as federatės me hapėsira tė lira dhe as autoriteteve serbe.
Qeveria shqiptare duke u prononcuar pėr statusin e pavarėsisė sė kushtėzuar ka hyrė nė rezonancė me qėndrimin e bashkėsisė ndėrkombėtare. Pavarėsia e kushtėzuar konceptohet dhe ėshtė njė pavarėsi totale nga Serbia dhe vetėm varėsi nga komuniteti ndėrkombėtar. Nė tė vėrtetė, njė fare varėsie nga Bashkimi Europian kanė tė gjitha vendet qė kėrkojnė tė antarsohen. Pėrmbushja e kritereve pėr antarsim pėrmban nė vetevete njė farė kushtėzimi. Nė kėtė llogjikė konceptohet edhe versioni i pavarėsise sė kushtėzuar qė promovohet edhe nga qeveria shqiptare. Njė formulim mė tė moderuar tė konceptit tė pavarėsisė sė kushtėzuar ka shprehur gjatė presidences sė tij edhe ish-Presidenti i Shqipėrisė Rexhep Mejdani. Ai ka hedhur qė nė vitin 2.001 idenė e zėvėndėsimit tė konceptit tė vjeter klasik tė pavarėsise me konceptin modern tė ndėrvarėsisė pėr tė gjetur hapsirat e nevojshme pėr tė aplikuar parimin e vetėvendosjes.
Pėr pavarėsinė e kushtėzuar ėshtė shprehur pozitivisht edhe Arber Xhaferri, kryetar i Partise Demokratike tė Shqiptarėve tė Maqedonisė. Xhaferri, i njohur si lancues i tezave qė janė kundėr rrjedhės qė promovojnė institucionet ndėrkombėtare pėr bashkėjetesėn multietnike, nė kėtė ēėshtje ėshtė i matur dhe rekomandon mbėshtetje pėr variantin e pavarėsisė tė kushtėzuar. Nė njė intervistė dhėnė tė pėrditshmes Korrieri nė Shqipėri, mė 31 Tetor 2005, Arbėr Xhaferri specifikon qartė se njė pavarėsi e kushtėzuar qė nuk dėmton procesin e pavarėsisė tė plotė si edhe heq tė gjitha llojet e varėsisė nga Serbia ėshtė njė zgjidhje normale.
Lidhur me idenė e ndarjes sė Kosovės, tė promovuar sė tepėrmi nga politikbėrėsit serbė, duket se ėshtė njė mundėsi qė nuk mund tė shtrohet pėr diskutim. Pėrvec tė tjerave, njė ndarje e Kosovės do tė prodhonte nė mėnyrė tė pashmangshme njė ndarje tė Maqedonisė. Pra, do tė kishim njė reaksion zinxhir qė pėrvec de-stabilizimit tė vetė Kosovės dhe Maqedonisė do tė sillte de-stabilizimin edhe tė Serbisė dhe Shqipėrisė. "Nėse Kosova do tė ndahet, ndahet edhe Maqedonia. Destabilizohet edhe Serbia, dhe Shqiperia", thekson Arber Xhaferri. Gjithsesi, duhet patur parasysh se plotsimi me cilėsi i standarteve tė Serbėve tė Kosovės pėrsėri mund tė provokonte destabilizim nė Maqedoni. Kjo sepse shqiptarėt nė Maqedoni do tė bėnin krahasime relative dhe do tė provokoheshin tensione pėr arsye tė konstatimit tė disniveleve apo standarteve tė dyfishta. Pra, shqipėtarėt nė Maqedoni do tė ndjeheshin tė diskriminuar parė kjo nė konsiderata relative dhe nė raport me serbėt nė Kosovė. Kjo e bėn edhe mė tė domosdoshme ngritjen e cilėsisė tė respektimit tė tė drejtave tė minoriteteve nė tė gjitha vendet e rajonit.
Lidhur me Malin e Zi, mė 14 Mars 2.002, drejtuesit e Serbisė dhe Malit tė Zi nėnshkruan njė marrveshje pėr njė union shtetesh tė quajtur “Serbia dhe Mali i Zi”. Kjo marrveshje ishte rezultat i drejtpėrdrejtė i vendosmėrisė sė Bashkimit Europian pėr tė bllokuar separatizmin e Malit tė Zi dhe pėr t’i mbajtur tė dy republikat tė bashkuara. Objekt i marrveshjes ishte krijimi i njė shoqėrie tė lirė e harmonike nė tė cilėn tė dy shtetet antare do tė gėzojnė praktikisht tė gjitha tė drejtat e pavarėsisė pėrvec atyre qė varen nga njohja ndėrkombėtare (p.sh antarėsimi nė Kombet e Bashkuara). Por, kjo formė e unionit duket se nuk ishte efektive. Pėrgjigjen mė tė mirė e dhanė qytetarėt e Malit tė Zi me referendumin pėr pavarėsinė qė u mbajt mė 21 Maj, 2006. Pra, qytetarėt e Malit tė Zi votuan me mbi 55% tė votave opsionin e njė pavarėsie nė vend tė federatės qė pretendohej se ishte nė funksionim. Bashkimi Europian ka mbėshtetur zgjedhjen e qytetarėve tė Malit tė Zi. Kėshtu, eurokomisionieri pėr zgjerim, Oli Rehn gjatė njė takimi nė Bruksel me kryeministrin e Malit tė Zi, Milo Gjukanovic ka kėrkuar nga Serbia dhe Mali i Zi qė tė fillojnė sa mė shpejt bisedimet pėr ndarjen. "Besoj se pasi tė kemi raportin pėrfundimtar tė komisionit pėr referendumin, tė dyja palėt, Beogradi dhe Podgorica, do tė fillojnė negociatat konstruktive pėr ēėshtjet praktike tė ndarjes sė kadifenjtė, pa bėrė shtyrje tė panevojshme". Edhe pėrfaqėsuesi i Lartė i Marrdhėnieve me Jashtė i Bashkimit Europian, Javier Solana, ka uruar kryeministrin e Malit tė zi pėr rezultatin nė favor tė pavarėsisė duke pėrshėndetur edhe pjesemarrjen e madhe nė referendum me mbi 86 % tė votuesve.
Lidhur me statusin e ardhshėm tė Bosnjes, alternativa e tėrheqjes sė komunitetit ndėrkombėtar, pas zgjedhjeve tė 5 Tetorit 2002, duket shumė e largėt. Edhe pse zgjedhjet ishin nė masė tė madhe nė pėrputhje me standartet ndėrkombėtare pėr zgjedhje demokratike, ato i dhanė partive nacionaliste rezultate tė konsiderueshme. Rrjedhimisht, tėrheqja nga ēėshtja e Bosnjes do tė ishte njė pranim dėshtimi nė luftėn kundėr forcave tė nacionalizmit. Pėr mė tepėr, Bosnja fare mirė mund t’i rikthehej konfliktit dhe ndarjes sė dhunshme. Pėrsa i pėrket opsionit tė ndarjes, ai jo vetėm qė shpėrblen synimet e luftes sė Milloshevicit, por gjithashtu shkatėrron edhe shpresėn pėr njė Bosnje demokratike e multietnike.
Nė kushtet aktuale, Zyra e Pėrfaqėsuesit tė Lartė dhe qeveria e Bosnjės mund tė shkojnė mė tej me rregullimet strukturore drejt njė marrėveshje post-Dayton. Kjo sepse marrveshja Dayton prodhoi njė strukturė politike konfuzionkrijuese dhe jo fleksibėl e cila i jepte mė shumė tė drejta grupeve etnike duke nxjerrė nė plan tė dytė tė drejtat e individit. Drejtimet kryesore pėr reformėn e strukturės Dayton do tė ishin forcimi i qeverisė qendrore; kufizimi i kompetencave tė rendėsishme fiskale dhe administrative tė kantoneve; dhe pėrmirsimi i pushtetit tė komunave. Pra, ėshtė e rėndėsishme qė tė vashdojė procesi i ndarjes sė pėrgjegjėsive pėr tė gjitha nivelet e qeverisjes duke mundėsuar dhe burimet financiare qė shkojnė me kėto pėrgjegjėsi.
2. Zbutja e impaktit negativ tė ēėshtjeve etnike dhe fetare.
Pėrmbysja e impaktit negativ tė marrdhėnieve etnike dhe fetare, nė zhvillimin e rajonit, kėrkon ndėrtimin e mekanizmave tė besueshme qė nuk lejojnė shndėrrimin e problemeve politike, sociale, ekonomike dhe ndėrshtetrore nė konflikte etnike dhe fetare. Efektiviteti i kėtyre mekanizmave kėrkon angazhim mė tė madh tė qeverive tė vendeve tė rajonit. Ndjenja nė rritje e pėrgjegjėsisė dhe pėrgjegjėshmėrisė reciproke midis grupeve etnike dhe fetare mund tė arrihet duke plotėsuar tė drejtat dhe liritė themelore dhe jo me politika diskriminuese.
Mosrespektimi i tė drejtave tė shqiptarėve nė Maqedoni ka prodhuar qėndrime tė udheheqėsve politikė shqiptare qė promovojnė edhe idenė e krijimit tė shteteve etnikisht tė pastėr. Pėrfaqsuesi mė radikal i kėsaj ideje ėshtė udhėheqėsi i Partisė Demokratike tė Shqiptarėve tė Maqedonisė, z. Arbėr Xhaferri. Nė themel tė retorikės sė z. Xhaferri qėndron fakti se krijimi i shteteve mbi baza etnike bėhet i domosdoshėm kur mungon kohezioni i brendshėm nė njė shtet multietnik. Nė themel tė mendimit teorik tė z. Xhaferri qėndron ideja se: “Nėse nuk ka shoqėri multietnike nuk mund tė kemi shtet multietnik. Kėtu nė Maqedoni, por edhe nė Bosnje dhe Kosovė kemi njė distancė tė madhe etnike mes komuniteteve tė ndryshme. Nėse e kemi humbur shoqerinė multietnike, pse duhet t'i mundojmė popujt me dhunė qė tė jetojnė bashkė kur ata nuk mund tė jetojnė bashkarisht”? Por, duke pasur parasysh vėshtirėsinė qė ekziston, si pasoje e pėrzierjes sė popullsisė, nė tė gjithė territorin e Ballkanit, ėshtė e kuptueshme se varianti i z. Xhaferri ėshtė shumė i vėshtirė tė zbatohet edhe teknikisht. Nė tė vėrtetė, nė rajon ėshtė e pamundur tė hartosh njė hartė etnikisht tė pastėr. Kjo sepse gjatė shekujve shvendosjet e panumėrta kanė prodhuar njė pėrzierje tė etnive. Pra, ndarja e Ballkanit Perėndimor, nė shtete etnikisht tė pastėr, do tė prodhonte njė ekuacion pa zgjidhje lidhur me proceset e shvendosjes sė pronave dhe njerėzve. Kjo ide e z. Xhaferri ka ngelur e lokalizuar dhe nuk ėshtė pėrqafuar nga politikanė tė tjerė nė hapsirėn shqiptare. Edhe faktori ndėrkombėtar ka qenė kategorikisht kundėr promovimit tė ideve tė tilla duke reklamuar dhe investuar pėr njė Maqedoni multietnike. Referendumi i 6 Nendorit 2004, nė Maqedoni, i cili mbėshteti njė ndarje tė re territoriale mbi baza multietnike ishte njė dėshmi se edhe shoqeria multietnike nė Maqedoni synon tė ecė drejtė respektimit tė marrveshjes-kornizė tė Ohrit, 2001. Nė funksion tė investimit pėr shoqerinė multietnike, Shtetet e Bashkuara tė Amerikes bėnė njohjen e Maqedonisė sipas emrit tė saj kushtetues pikėrisht nė vigjilje tė referendumit pėr organizimin territorial. Nė njė intervistė dhėnė gazetės Lobi, Ambasadori i shteteve tė Bashkuara tė Amerikės nė Maqedoni, Lawrence Buttler, e ka bėrė tė qartė perspektivėn ndėrkombėtare pėr tė ardhmen e kėtij vendi. Ai ėshtė shprehur se: “Nuk ka kthim mbrapa. Marrveshja-kornizė definon statusin final tė Maqedonisė dhe kjo ėshtė per nje shtet multietnik me integritet territorial dhe sovranitet tė pacėnuar. Kėtu nuk ka kthim prapa.” Pra, pavarėsisht se ka pjesė tė marrėveshjes sė Ohrit qė nuk janė zbatuar si pėr shembull ligji pėr gjuhėn qė akoma nuk po zbatohet nė praktikė, duket se Maqedonia nuk ka zgjidhje vec asaj tė funksionimit tė njė shoqerie multietnike. Kėtė e ka kuptuar mė sė miri edhe komuniteti maqedonas me nėnshkrimin e marrėveshjes sė Ohrit nė 2.001. Kėshtu kryeministri i athershėm i Maqedonise Cervenkovski do tė shprehej: "Na pėlqen ne maqedonasve apo jo, shqiptarėt nuk jane minoritet nė kėtė vend, por njė popull me mbi 25% qė nuk mund tė quhet minoritet".
Respektimi i tė drejtave dhe lirive themelore qėndron nė themel edhe te garantimit tė harmonisė fetare nė vendet e Ballkanit Perėndimor. Tendencat pėr tė mbyllur nė mėnyrė tė njėanshme fondacionet me aktivitet fetar musliman dhe vėshtirėsitė financiare qė po hasin Komunitetet Muslimane nė Bosnje, Shqipėri dhe vende tė tjera tė rajonit, nėse nuk administrohen me kujdesin e duhur, mund tė transformohen nė problematika pėr stabilitetin. Ėshtė e kuptueshme sė pėrkatėsia tre-fetare e shqiptarėve e bėn mė tė larmishėm identitetin kombetar. Por, “...nuk ka dyshim se pėrkatėsia tre-fetare...mund ta bėjė edhe mė tė plagosshėm identitetin kombėtar shqiptar, natyrisht, nė qoftė se ndonjera prej kėtyre feve do tė favorizohej veēan prej institucioneve politike e shtetėrore, siē bėhet kohe pas kohe sot.”
Nė tė vėrtetė, mbas rėnies sė komunizmit ishin mungesat e mėdha, si ekonomike dhe nė burime njerėzore tė kualifikuara, qė paraqitėn si tė domosdoshme ndihmėn e bamirėsve tė huaj nė rimėkėmbjen e fesė islame nė Bosnje, Maqedoni, Kosovė dhe Shqipėri. Kjo solli njė mozaik fondacionesh dhe bamirėsish qė bashkė me ndihmėn financiare dhe personelin e kualifikuar sollėn nė kėto vende jo vetėm diferencat kulturore dhe nė traditė, por nė ndonjė rast edhe probleme mė tė mėdha. Fakti qė midis misionarėve tė shumtė arab ka pasur edhe persona me lidhje terroriste ka shėrbyer si shkak qė qeveritė e vendeve tė Ballkanit Perėndimor tė ndėrmarin fushata kundėr tė gjithė shoqatave nė ndihmė tė fesė islame. Problemi nuk ka tė bėjė me faktin e kontrollit qė duhet tė ushtrojnė qeveritė pėr tė mbikqyrur veprimtarinė e fondacioneve. Problemi ka tė bėjė me faktin se qeveritė janė shumė tė vullnetshme pėr tė vepruar nė adresė tė fondacioneve qė janė nė shėrbim tė besimtarėve muslimanė. Pra, ka njė vullnet tė njėanshėm tė qeverive pėr tė vėshtiresuar procedurat, mbyllur apo pėrzėnė pa ndonjė evidencė fondacionet me aktivitet fetar nė dobi tė fesė islame. Por, qeveritė e kėtyre vendeve, duke zgjedhur tė margjinalizojė ndihmėn e huaj nė dobi tė Komuniteteve Muslimane, e kanė per detyrė tė mendojė pėr tė balancuar efektet financiare tė krijuara. Pra, largimi i pjesės mė tė madhe tė shoqatave ka lėnė pas njė vakum tė madh lidhur me vėshtirsitė e krijuara pėr Komunitetet Muslimane. Kėshtu, pėr shembull, nė fillim tė vitit 1992, policia nė Bosnje ndėrmori disa fushata kundėr disa fondacioneve arabe. Duke dalė nė mbrojtje tė kėtyre fondacioneve dhe ndihmės qė ato japin pėr muslimanėt nė Bosnje, kryetari i Komunitetit Musliman tė Bosnjes Dr. Mustafa Ceric qartasi do tė theksonte se pa ndihmėn e kėtyre fondacioneve do tė ishte e pamundur mbijetesa e Komunitetit Musliman.
Njė tjetėr ēėshtje qė duhet trajtuar me kujdes ėshtė pėrcjellja nė media e problematikave tė komuniteteve fetare dhe midis komuniteteve fetare. Megjithėse media e shkruar dhe elektronike kanė qenė tė kujdesshme nė trajtimin e paanshėm tė problematikave tė komuniteteve fetare dhe midis komuniteteve fetare, jo nė pak raste janė publikuar me shumė bujė dhe i ėshtė dhėnė shumė hapsirė informacioneve qė nė esencė pėrpiqen tė ulin imazhin e muslimanėve. Ndonjėherė ėshtė shkuar edhe mė larg dhe nė median e shkruar nė Shqipėri, Bosnje, Maqedoni dhe Kosovė janė shfaqur tendenca tė bashkimit tė terrorizmit me islamin. Pra, mund tė thuhet se nė disa raste ka munguar profesionalizmi i duhur pėr tė bėrė dallimin midis pėrdorimit tė fesė nga individė terroristė dhe vlerave tė paqes qė janė tė shprehura nė fenė islame.
Si konkluzion pėr kėtė ēėshtje mund tė themi se ndėrtimi i institucioneve demokratike ėshtė alternativa afatgjatė e cila mundėson trajtimin me cilėsinė e duhur dhe pa diskriminim tė problematikave etnike dhe fetare. Kjo bėhet e mundur dhe e aplikueshme edhe pėr besimtarėt muslimanė sepse ideja e kontratės sociale dhe e rregullit nėpėrmjet ligjit ėshtė legjitime edhe nė fenė islame.
3. Se pari Tranzicioni dhe sė dyti Zhvillimi
Ajo qė bėhet sė pari nė ēdo vend ish-komunist ėshtė transformimi institucional nga institucione tė ēentralizuara dhe jo-demokratike nė institucione demokratike. Ky proēes shoqėrohet nė mėnyrė tė pashmangshme, nė fazėn fillestare, me rėnie ekonomike dhe dobėsim institucional dhe kjo ėshtė edhe vetė esenca e kuptimit tė tranzicionit. Por, pa bėrė kėtė nuk ka asnjė kuptim tė pėrpiqesh tė zhvillosh shoqėrinė duke mbajtur gjallė institucionet e vjetra komuniste. Kjo ka rėndėsi tė dorės sė parė nė rastin e vendeve tė Ballkanit Perėndimor qė janė me emėr pėr zyrtarėt e tyre shtetėror tė korruptuar dhe jo-eficent. Duke mos harruar qė tranzicioni mund tė shoqėrohet nga: nivel i lartė i aktiviteteve tė tregut tė zi, korrupsion, qeverisje publike tė paefektshme, ai duhet tė jetė i shpejtė dhe vendimtar. Zhvillimi duhet tė vijojė si njė rezultat i natyrshėm i tregut tė lire dhe demokracisė. Liria funksionon, por natyrisht duhen marre masa tė vecanta pėr tė shtyrė pėrpara zhvillimin.
4. Ligjshmėria dhe Legjitimiteti
Sistemet ligjore egzistuese lėnė shumė pėr tė dėshiruar, por zbatimi i tyre duhet tė jetė fokusi i pėrpjekjeve. Nė kėto kushte, korrupsioni bėhet problemi kyc. Transparenca dhe thjeshtėsia e procedurave janė mjetet kryesore qė duhen pėrdorur pėr tė luftuar korupsionin, dhe e gjithė kjo nė njė ambjent liberalizimi, pa kontrolle dhe kufizime, nė njė ambjent rregullash miqėsore ndaj biznesit.
Pėr shkak se qeveritė nė rajon nuk shihen si forca pėrfaqsuese dhe aktive, futja e rregullave dhe proēedurave demokratike nuk e sjell legjitimitetin menjėherė. Tė fitosh e tė rifitosh legjitimitet ėshtė njė ēėshtje qė ka tė bėjė me krijimin e kredibilitetit, gjė qė shpesh ėshtė mjaft e vėshtirė. Ajo kėrkon njė seri politikash konseguente dhe kėmbngulese qė pėrfshijnė transparencėn, pėrgjegjshmėrinė dhe tė gjitha karateristikat e tjera tė qeverisjes sė mirė, tė ngritura nė njė nivel mė tė lartė. Sidoqoftė, nė ēdo rast, vendimet e mėparshme tė institucioneve demokratike nuk duhet tė ndryshojnė, nė qoftė se janė tė ligjshme, duke pėrfshirė kėtu edhe ato raste ku qėndrimi politik mund tė ketė ndryshuar mė vonė. Rrjedhimisht, masat pėr tė forcuar legjitimitetin duhet tė pėrshtaten dhe tė aplikohen nė mėnyrė konseguente, por pa korrigjuar njė gabim me njė gabim tjetėr. Nė njė sistem me bazė tregun e lire, presupozohet qė janė siguruar liritė themelore ekonomike, ndėrsa kuadri ligjor siguron bazėn pėr kėtė. Katėr sferat qė duhen parė me kujdes janė pronėsia, kontrata, falimentimi dhe ligji i konkurencės.
• Pronėsia (e drejta mbi pronėn) ėshtė thelbėsore pėr futjen e ekonomisė sė tregut dhe kjo pjesė e infrastrukturės ligjore kryesisht ėshtė siguruar.
• Ligji mbi kontratėn ėshtė i rėndėsishėm nė njė ekonomi tregu sepse ai pėrcakton kuadrin brenda tė cilit lidhen dhe ekzekutohen tė gjitha kontratat.
• Ligji mbi falimentimin synon tė vendosi disiplinėn financiare dhe tė imponojė kufizime tė forta buxhetore. Ndėrmarrjet qė dalin me humbje dhe firmat e paafta pėr tė paguar nuk mund tė mbijetojnė. Rrjedhimisht, nga pikpamja ekonomike, resurset e tyre mund tė pėrdoren nė njė mėnyrė tė re.
• Legjislacioni antimonopol duhet tė sigurojė konkurencėn dhe tė mos i lejojė ndėrmarrjet tė shmangin disiplinėn e tregut dhe tė pėrfitojnė nga konkurenca e pandershme.

5. Stabilizimi Makroekonomik
Vendosja e stabilitetit makroekonomik ėshtė kusht paraprak si pėr stabilitetin politik ashtu edhe pėr rritjen ekonomike nė rajon. Shumė vende tė Ballkanit Perėndimor kanė pėrjetuar nivele tė larta inflacioni dhe kurset e kėmbimit kanė demonstruar paqėndrueshmėri tė lartė. Kėta faktorė kanė kufizuar investimet e huaja dhe modernizimin nė rajon.
Stabiliteti makroekonomik varet shumė nga konseguenca e politikės ekonomike. Ai kėrkon qė tė arrihet kombinimi i duhur midis politikave fiskale dhe monetare. Me politika tė pėrshtatshme makroekonomike dhe njė mbėshtetje tė motivuar politike, vendet e Ballkanit Perėndimor mund tė ruajnė njė kurs real kėmbimi qė do tė kontribuojė nė krijimin e njė monedhe tė qėndrueshme dhe tė fortė. Kjo do tė thotė se:
• Kushte mė tė qėndrueshme do t’i inkurajojnė qytetarėt e rajonit t’i ruajnė paratė nė bankat e vendeve tė tyre dhe t’i investojnė ato atje.
• Investitorėt e huaj do tė kenė mė shumė besim sepse ekonomitė e Ballkanit Perėndimor do t’i ēojnė sinjale positive drejt Wall Street-it.
6. Barrierat ndaj Tregtisė dhe Investimeve
Vendet e Ballkanit Perėndimor duhet t’i heqin qafe barrierat formale dhe informale. Zhvillimi i tregtisė dhe investimeve kushtėzohet drejtpėrsėdrejti nga stabiliteti politik, klima e pėrgjithshme ekonomike dhe ecuria e reformave. Pėrparimi nė reformat strukturore krijon njė mjedis tė mirė pėr funksionimin e tregjeve dhe konkurueshmėrinė. Zhvillimi varet shumė nga mjedisi i biznesit. Nė qoftė se kėto probleme nuk trajtohen njėkohėsisht dhe me vendosmėri, barrierat e vjetra ndaj tregtisė dhe investimeve do tė vazhdojnė tė qėndrojnė dhe do tė lindin edhe barriera tė reja.
Duhet mbajtur parasysh qė vizioni afatgjatė pėr rindėrtimin dhe zhvillimin e vendeve tė Ballkanit Perėndimor fokusohet mė shumė mbi integrimin nė BE sesa nė bashkėpunimin ndėr-rajonal. Por, ndėrsa proēesi i integrimit nė BE mund tė marri vite, vendet e rajonit duhet tė nxisin mė shumė bashkėpunimin rajonal. Ky proēes nė vetvete nuk pengon por pėrshpejton integrimin nė Europe. Bashkėpunimi rajonal ėshtė njė element i rėndėsishėm nė politikėn e BE-sė pėr Balkanin Perėndimor. Programet e organizuara nėn ombrellėn e Paktit tė Stabilitetit, si rrjeti i Marrėveshjeve tė Tregėtisė sė Lirė (MTL), kanė ndihmuar nė zhvillimin e tregtisė brenda vendeve tė rajonit. Megjithatė, niveli i tregtisė, midis vendeve tė rajonit, ėshtė akoma me i ulėt se mundėsitė dhe nė disa raste, zbatimi i marrveshjeve dypalėshe nuk ka qenė i kėnaqshėm. Kjo kėrkon insistim nga ana e BE-sė pėr tė konkretizuar nismat pėr integrimin e rrjetit ekzistues tė marrveshjeve dypalėshe tė tregtisė sė lirė nė njė MTL tė vetme.
Marrveshjet e Stabilizimit dhe Asociimit (MSA) vendosin tregti tė lirė me BE. Ato kanė mbetur pa u kryer vetėm me Serbinė, Malin e Zi dhe me Bosnjė dhe Hercegovinėn. MSA-tė pėrbėjnė motorė tė rėndėsishėm pėr integrimin e tregtisė. Masat e tregtisė autonome tė zbatuara pėr tė gjitha vendet e rajonit lejojnė hyrjen pa tatim nė tregun e BE-sė pėr, pothuajse, tė gjitha produktet me origjinė nga rajoni. Kjo ka sjellė nė njė rritje mesatare vjetore prej 8% tė eksporteve tė Ballkanit Perėndimor pėr nė BE (2000-2004). Rregullimet tregtare stimulojnė investimet e huaja direkte nė rajon dhe zhvillimin ekonomik nė pėrgjithsi. Vlen tė theksohet se: hapja ndaj BE-sė do tė luaj rolin e saj pozitiv vetėm nė qoftė se integrimi i rajonit nė BE ėshtė njė “perspektivė reale”. Kjo do tė thotė qė BE duhet tė pėrcaktojė afate tė qarta

pėr integrimin e rajonit.
7. Liberalizimi
Liberalizimi duhet bėrė konform rregullave tė prera, pa komplikime dhe sofistikime tė panevojshme. Tarifat doganore duhet tė ulen nė maksimum. Ato duhet tė jenė kategorikisht tė pėrcaktuara, pa ndonjė shenjė proteksionizmi. Ēdo pėrpjekje pėr tė komplikuar rregullat do tė kthehet nė korrupsion.
Anėtarėsimi nė Organizatėn Botėrore tė Tregtisė (OBT) edhe pėr Bosnje dhe Hercegovinėn, Malin e Zi dhe Serbinė ėshtė njė hap i rėndėsishėm pėr reformėn ekonomike nė kėto vende. BE duhet tė vashdojė asistencėn ekonomike pėr kėtė qėllim.

8. Privatizimi
Privatizimi duhet tė pėrfundojė shpejt, nė shkallė tė gjerė, dhe nė thellėsi. Duke u nisur nga fakti se vendeve tė Ballkanit Perėndimor iu mungon eksperienca e nėnpunėsit shtetėror tė aftė dhe tė ndershėm, ėshtė e qartė se drejtimi i ekonomisė nuk duhet lėnė nė duart e modelit tė nėnpunėsit tė Ballkanit Perėndimor. Nė ekonomitė e vendeve tė Ballkanit Perėndimor, privatizimi duhet tė vazhdojė tė shikohet si thelbi i gjithė proēesit tė tranzicionit. Pa e ulur ritmin, privatizimi duhet tė jetė transparent e konform rregullave dhe metodat e tregut duhet tė pėrdoren sa mė shumė tė jetė e mundur.

9. Reformat Strukturore
Reformat strukturore janė elementė kyē nė rritjen e konkurencės sė ekonomive nė tranzicion. Ato duhet tė ecin pėrpara krahas privatizimit, sigurisė sociale, kujdesit pėr shėndetin, arsimit dhe qeverisjes vendore. Rritja e qėndrueshme do tė jetė e mundur vetėm nė qoftė se kalimi nė njė ekonomi tregu ėshtė intensiv. Reformat strukturore do tė prodhojnė njė impakt tė thellė dhe tė dobishėm nė mbijetesėn dhe qėndrueshmėrinė e financave publike. Pėr mė tepėr, reformat strukturore do tė shtojnė ritmin e krijimit tė vendeve tė punės. Fleksibiliteti i tregut tė punės do tė rritet duke adaptuar njė politikė tė shėndoshė pagash, duke liberalizuar tregtinė dhe duke thjeshtėzuar strukturėn e taksave. Nė qoftė se vendet e rajonit e ulin deficitin e llogarive bankare rrjedhėse, rrisin eksportet dhe shtojnė investimet e brendshme, rritja e fuqishme e PBB mund tė ndihmojė nė uljen e shkallės sė papunėsisė.
10. Konsolidimi fiskal
Konsolidimi fiskal ėshtė mjaft i rėndėsishėm pėr rritjen e kursimeve tė brėndshme, uljen e defiēitit tė llogarive bankare rrjedhse dhe zbehjen e impaktit tė mėvonshėm tė inflacionit. Mobilizimi i kursimeve dhe shpėrndarja e tyre efiēente janė detyra prioritare qė duhet tė pėrmbushen nga bankat e brendshme dhe institucionet financiare jo bankare.

11. Infrastruktura
Nė rajon, ka njė mirėkuptim tė pėrgjithshėm pėr modernizimin e infrastrukturės. Nuk duhet harruar qė investimet nė infrastrukturė nga ana e tyre nuk janė gjithmonė tė vetshlyeshme. Ja pėrse ato duhen zgjedhur me kujdes, pėr tė pėrmirėsuar transportin dhe pėr tė ulur kostot e tij. Sidoqoftė, nė Ballkanin Perėndimor, ėshtė e qartė se shumė nga nyjet dhe rrugėt nuk egzistojnė, jo sepse nuk ka asnjė fitim duke bėrė biznes pėrtej kufijve apo rajoneve, por ato kanė qenė tė bllokuara pėr arsye politike dhe sigurie. Kėshtu, infrastruktura qė egziston aktualisht nuk pasqyron mundėsitė reale tė aktivitetit ekonomik rajonal. Rrjedhimisht, investimet nė infrastrukturė janė kritike.

12. Mjedisi
Nuk ka ndryshim themelor ndėrmjet investimeve nė infrastrukturė dhe atyre nė projektet pėr mjedisin. Tė dyja jane vitale pėr njė rajon qė zhvillohet. Rrjedhimisht, investimeve nė modernizimin e mjedisit u duhet dhėnė i njėjti prioritet me ato tė infrastrukturės. Fakti qė nė shumė vende tė Ballkanit Perėndimor ka filluar tė konceptohet dhe aplikohet funksionimi i Ministrive tė Mjedisit, tregon se problematika e mbrojtjes sė ambientit ka filluar tė shtrohet si ēėshtje prioritare. Kjo ēėshtje duhet tė nxitet mė shumė pėr tė qenė nė qendėr tė vėmėndjes sepse shikohet e lidhur edhe me njė funksionim normal tė turizmit. Politikat e turizmit ndėrthuren me ato tė mjedisit dhe mund tė transformohen nė probleme tė sigurisė dhe stabilitetit pėr vendet e Ballkanit Perėndimor. Turizmi po konceptohet si njė nga burimet kryesore ekonomike pėr vendet e Ballkanit Perėndimor dhe rritja e cilėsisė sė shėrbimit nė kėtė sektor ka filluar tė ndjehet nė tė gjitha vendet e rajonit. Kjo do tė kėrkojė gjithmonė e mė shumė njė vėmėndje mė tė madhe drejt pėrmisimit tė ambjentit. Turizmi i lumejve dhe liqeneve (problemet mjedisore tė prodhuara nė njė vend dhe tė transportuara nė vendet fqinjė) mund tė prodhojnė nė tė ardhmen tensione dhe kėrcėnime pėr stabilitetin. Kėshtu, pėr shembull, ndotja e liqenit tė Ohrit, qė ėshtė njė qėndėr e rėndėsishme turistike pėr Maqedoninė dhe pjesėrisht pėr Shqipėrinė, mund tė prodhojė nė tė ardhmen probleme serioze midis dy vendeve.

13. Zhvillimi i kapitalit njerėzor
Nė qoftė se marrja e njohurive dhe arsimit nuk forcohen, de-industrializimi do tė dyfishohet me degradimin e sistemit arsimor dhe atėhere edhe ky avantazh i kapitalit human qė vendet e Ballkanit Perėndimor kanė mbi vendet nė zhvillim do tė zhduket.
Bashkėpunimi i BE-sė me vendet e Ballkanit Perėndimor nė fushėn e arsimit ka njohur rritje gjatė viteve tė fundit. Kėshtu, “programi Tempus, me njė buxhet prej 83 milion Euro, pėr periudhėn 2001-2005, ka financuar bursa dhe grante, qė pėrfshijnė deri nė 250 studentė dhe mė shumė se 1.000 mėsues dhe staf arsimor pėr ēdo vit. Nė fazėn aktuale tė integrimit tė vendeve tė rajonit njė mundėsi reale pėr tė krijuar mė shumė fleksibilitet nė problematikat e arsimit dhe kėrkimit ėshtė lehtėsimi i proēedurave tė vizave pėr studentėt dhe mėsuesit. BE ėshtė angazhuar tė lehtėsojė kėto procedora brenda vitit 2007. Dijet dhe arsimi lidhen reciprokisht nė mėnyra tė ndryshme me hapjen e njė vendi apo rajoni.
14. Integrimi nė Europė
Duke patur parasysh se integrimi nė Europė ka njė forcė tė madhe tėrheqėse nė gjithė rajonin, ėshtė e kuptueshme se zhvillimi ekonomik dhe reforma politike kanė si qėllim final integrimin e vendeve tė Ballkanit Perėndimor nė BE. Pavarėsisht problemtatikave tė korrupsionit dhe krimit tė organizuar vihet re se, gjatė viteve tė fundit, vendet e Ballkanit Perėndimor kanė bėrė pėrparim nė drejtim tė stabilitetit, pajtimit dhe bashkėpunimit rajonal. Kjo ka sjellė qė MSA tė nėnshkruhet edhe me Shqipėrinė dhe janė hapur negociatat edhe pėr vendet e tjera tė rajonit. Sidoqoftė, nė axhendėn e integrimit me rėndėsi ėshtė edhe pėrgatitja e administratės pėr integrim europian. Instrumenti i Shkėmbimit tė Informacionit tė Asistencės Teknike (TAIEX) qė ka filluar tė aplikohet me vendet e rajonit, gjate vitit 2004, duhet te intesifikohet me tej. Krahas konferencave dhe seminareve standarte pėr legjislacionin e BE-sė duhet tė organizohen mė shumė trainime nisur nga kėrkesat qė burojnė nga vetė vendet e rajonit.
Nė proēesin e integrimit rėndėsi merr edhe njohja e qytetarėve me axhendėn europiane. Kjo kėrkon intesifikimin e dialogut midis shoqėrive civile tė vendeve tė rajonit si edhe njė mbėshtetje mė tė madhe nga ana e BE-sė pėr shoqėritė civile tė vendeve tė Ballkanit Perėndimor.
Gjithsesi, duhet theksuar se pėrmbushja e kritereve pėr antarsim ėshtė mė se e domosdoshme. Me dėshtimin e referendumeve tė ratifikimit tė Kushtetutes Europiane nė Hollandė dhe France ėshtė krijuar njė klimė me e disfavorshme lidhur me integrimin nė Europė tė vendeve tė Ballkanit Perėndimor. Vihet re njė farė lodhje e opinionit publik tė vendeve tė BE-sė lidhur me zgjerimin e mėtejshėm tė unionit. Duket se nė tė ardhmen nuk do tė ketė mė zgjerime tė BE-sė bazuar kryesisht nė prapavijat politike, por vetėm bazuar nė respektimin e kritereve. Pėrmbushja e kritereve nuk duhet tė konceptohet vetėm si domosdoshmėri pėr antarsim. Nė tė vėrtetė pėrmbushja e kritereve pėrcakton edhe rrugen e duhur qė duhet tė eci cilido vend pėr tė mundėsuar veshjen e kostumit Europian. Gjithsesi, vendet e Bashkimit Europian duhet tė mbajnė nė konsideratė se ndėrsa ato janė tė lodhura nga zgjerimi, vendet e Ballkanit Perėndimor janė tė raskapitura nga tranzicioni.
15. BE, NATO dhe Shtetet e Bashkuara
Parteriteti midis BE, NATO-s dhe Shteteve tė Bashkuara ka qenė njė faktor pėrcaktues pėr zgjidhjen e konflikteve nė Ballkanin Perėndimor dhe ka kontribuar me tej nė stabilizimin e rajonit. Reformat qė vendet e rajonit duhet tė ndėrrmarin nė fushėn e mbrojtjes dhe tė sigurisė do tė krijojnė njė ambient tė pėrshtatshėm pėr tė nxitur mė tej bashkėpunimin midis NATO-s, BE-sė dhe Shteteve tė Bashkuara. Kėshtu, aktivitetet qė kryejnė strukturat nėn varesinė e BE-sė lidhur me reformat nė sektorin e policisė dhe aktivitetet qė kryejnė strukturat e NATO-s dhe asistenca Amerikane me programet e Partneritetit pėr Paqe dhe Planit tė Veprimit pėr Antarsim kanė kontribuar nė forcimin e stabilitetit nė vendet e Ballkanit Perėndimor dhe nė ecjen pėrpara tė reformės nė sektorin e mbrojtjes dhe tė sigurisė. Ėshtė e rėndėsishme qė BE, NATO dhe Shtetet e Bashkuara ndajnė tė nj ė jtin vizion pėr tė ardhmen e Ballkanit Perėndimor. Ky vizion synon stabilitetin e rajonit bazuar nė qeverisje efektive dhe demokratike si edhe nėpėrmjet funksionimit tė tregut tė lirė. Kjo ėshtė rruga e vetme qė afron vendet e rajonit me strukturat Euro-Antlantike drejt tė cilave kėto vende duan tė integrohen. Por, pėrderisa pas 11 Shtatorit, kontributi financiar i SHBA-sė ėshtė mė i kufizuar dhe NATO ka kufizuar prezencėn ushtarake nė rajon, BE duhet tė marrė drejtimin nė rindėrtimin e rajonit. Nė tė vėrtetė, BE ka marrė kontrollin e operacioneve tė udhėhequra nga NATO nė Republikėn e Maqedonisė dhe Bosnje dhe Hercegovinė. Gjithashtu, ajo ka mbajtur misionet Policore nė kėto vende. Misionet monitoruese tė BE-sė kanė vazhduar tė operojnė nė tė gjithė vendet me pėrjashtim tė Kroacise. Por, NATO ka njė prezencė prej 17. 000 trupash nė Kosovė. Prezenca e NATO-s nė Kosovė perceptohet nga pothuajse tė gjith ė aktorėt lokal si domosdoshmėri pėr tė patur stabilitet nė kėtė zonė e mė gjerė. Gjithashtu, NATO ka edhe drejtoritė e saj prezente nė Shqipėri dhe Maqedoni sikundėr ka rritur bashkėpunimin me Serbinė dhe Malin e Zi.
Pėrgjatė tė gjitha vendeve tė rajonit mesazhi ėshtė i unifikuar: Tė gjitha vendet aspirojnė integrimin nė Europė. Kjo ėshtė njė kėrkesė qė buron nga interesa ekonomike, politike dhe gjeopolitike. Por, krahas pėrpjekjeve tė vendeve tė rajonit nė realizimin e reformave ėshtė e nevojshme edhe njė vėmendje mė e madhe nga ana e BE-sė pėr vendet e Ballkanit Perėndimor. BE, qė tė ruaj ritmin e reformave, duhet tė pėrqėndrohet nė pėrpjekjet qė synojne vendosjen e autoritetit tė ligjit. Pėrmisimi i sistemit tė drejtėsisė dhe ndėrtimi i njė policie tė pėrgjegjshme janė tė domosdoshme pėr tė pasur sukses nė sfidat madhore kundėr krimit tė organizuar, korrupsionit dhe trafiqeve ilegale. Pėr mė tepėr, asistenca pėr tė qartėsuar tė drejtat mbi pronėn, zbutja e rregullave mbi investimet dhe vendosja e rregullave standarte pėr zgjidhjen e konflikteve janė vendimtare pėr suksesin e reformave. Sidoqoftė, angazhimi i SHBA-sė, me njė premtim minimal financiar, ėshtė me rendėsi pėr tė pėrshpejtuar procesin dhe pėr ta mbajtur rindėrtimin e Ballkanit Perėndimor si njė prioritet urgjent dhe tė vazhdueshėm. SHBA mund tė insistojė qė tė kufizojė mė tej angazhimin e saj ushtarak nė rajon prandaj BE duhet tė pėrgatitet qė tė pėrballojė vakumin me burimet e veta.

B. PĖRFUNDIME
Ballkani nuk ėshtė dėnuar nga historia tė vuaj konfliktin e pėrjetshėm. De-ballkanizimi mund tė bėhet me vullnetin e popujve tė Ballkanit dhe ndihmėn e komunitetit ndėrkombėtar dhe duhet tė synojė nė forcimin e themeleve tė kushtueshme tė institucioneve demokratike qė tashmė janė hedhur. Sidoqoftė ēdo gjė varet nga vullneti i popujve tė Ballkanit. Ata duhet tė zgjedhin ndėrmjet nacionalizmit ekstrem dhe politikave tė pėrcaktura nga prizmi i ngushtė i etnicitetit qė kanė sjellė vetėm shkatėrrim pėr popujt e Ballkanit dhe forcave tė paqes qė janė angazhuar drejt integrimit mė tė madh europian, stabilitetit rajonal dhe zhvillimit ekonomik. Tashmė Slobodan Miloshevici dhe e gjithė drama qė ai projektoi dhe ekzekutoi nė Ballkanin Perėndimor i pėrkasin tė shkuarės. Pra, duket se pjesa mė e madhe e qytetarėve, kudo nė Ballkanin Perėndimor, janė tė etur ta harrojnė luftėn dhe tė jetojnė nė paqe. Por, themelet pėr njė stabilitet solid nė rajon janė larg tė qenit tė konsoliduara.
Pavarėsisht nga niveli i tij i ulėt i zhvillimit, Ballkani Perendimor ėshtė pjesė integrale e Europės. Rrjedhimisht, ai mund tė presė ndihmė tė qėndrueshme nga BE nė pėrpjekjet e tij pėr tė realizuar tranzicionin dhe pėr tė arritur njė nivel tė pranueshėm zhvillimi. Gjithashtu, duhet mbajtur parasysh se ėshtė e qartė se angazhimi rajonal drejt tranzicionit ėshtė vendimtar. Nuk mund tė ketė njė vend me zhvillim tė qėndrueshėm nė njė rajon tė pastabilizuar. Pėrvec kėsaj, ėshtė e rėndėsishme qė agjentet publikė dhe privatė brenda dhe jashtė rajonit tė punojnė pėr tė ngritur institucione me mjedis miqėsor pėr biznesin dhe pėr tė zbatuar politika qė do tė krijojnė mundėsi mė tė mėdha pėr stabilitet, investime, punėsim dhe rritje tė qėndrueshme. Kryeqytetet perėndimore duhet tė mėnjanojnė tendencėn e rrezikshme tė fokusimit vetėm nė ēėshtjet qė pushtojnė faqet e para tė shtypit. Slobodan Miloshevici nuk ishte i vetmi burim destabilizimi nė rajon.

Studimi i hollėsishėm i rrėnjėve tė thella historike dhe afatgjata tė konfliktit ka qenė i rėndėsishėm nė kėtė punim pėr tė patur njė kuptim mė tė mirė mbi natyrėn dhe origjinėn e konflikteve tė dekadės sė fundit. Kjo dhe tė gjitha gabimet dhe hapat e pamatur tė dekadės sė kaluar japin mėsime tė vlefshme pėr zhvillimin e kėtij punimi, i cili pėrpiqet tė ndricojė rrugėn e paqes drejt triumfit mbi ndarjen dhe urrejtjen.

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Gazeta Start

Publikuar nga: Gazeta Start

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos