Proteinat ndėrtojnė indin, hormonet dhe antitrupat

Autori i Lajmit: red.
Tė ushqehesh nė ekuilibėr nuk ėshtė vetėm problem kalorish. Pėr tė ngrėnė “mirė” ėshtė e domosdoshme njohja e komponentėve kryesorė tė “pėrbėrėsve” ushqimorė bazė, nė cilėt produkte ushqimore janė tė shpėrndara dhe nė ēfarė sasie duhet tė jenė tė pranishme nė dietėn ushqimore tė pėrditshme. Pėrbėrėsit bazė tė njė diete ushqimore korrekte janė proteinat, lipidet, karbohidratet, fibrat ushqimore, vitaminat, kripėrat minerale dhe uji. Secili nga kėto produkte ėshtė i domosdoshėm pėr jetėn dhe shėndetin e ēdo qėnieje njerėzore, nė ēfarėdo fazė zhvillimit qė tė ndodhet.
Uji, 2-3 litra nė ditė pėrmirėson punėn e veshkave
Uji pėrbėn 70-75 % tė peshės trupore nė organizmin e njeriut dhe praktikisht ėshtė njė nga substancat mė tė rėndėsishme tė tij. Uji ėshtė absolutisht i domosdoshėm pėr tė gjitha qelizat dhe pėr tė gjitha organet, me njė fjalė pėr njė aktivitet normal tė organizmit. Organizmi njerėzor, nė linjė normale ėshtė i aftė tė mbajė stabėl sasitė e nevojshme tė ujit pėr organizmin, nė momentin qė ka nevojė paraqet ndjenjėn e etjes, nė momentin qė do tė eleminojė shton sasitė e eskretimit tė urinės. Ēdo ditė organizmi ynė ka nevojė pėr 2-3 litra ujė nė ditė: rreth 50% e saj sigurohet nga produktet ushqimore dhe pjesa tjetėr nga pijet e ndryshme qė konsumojmė gjatė ditės. Tė pish shumė ujė nuk bėn dėm, pėrkundrazi lehtėson punėn e veshkave, eviton akumulimin e substancave irrituese pėr vezikėn dhe ndihmon nė parandalimin e konstipacionit duke favorizuar zbrazjen e rektumit. Gjithashtu, lejon sigurimin e njė hidratimi normal tė lėkurės, duke e ndihmuar tė qėndrojė e bukur dhe elastike. Dy tre gota ujė nė ditė kushtojnė shumė mė pak se shumė kremėra dhe kanė njė efekt spetakolar pėr lėkurat e thata dhe delikate.
Gjatė shtatzanisė, ekuilibri hidrik ka tendencė tė ērregullohet lehtėsisht: uji mbahet nė inde duke provokuar rritje nė peshė dhe edema. Mund tė jenė ērregullime tė lehta qė stabilizohen lehtėsisht nėpėrmjet korigjimit tė raporteve natrium/kalium (mjafton tė hamė mė pak kripė). Nė raste tė tjera mund tė flitet pėr probleme mė serioze, qė duhet tė jenė gjithmonė nėn kontrollin e specialistit. Vetėm se duhet tė mbani mend, se nė asnjė rast nuk duhet tė zvogėloni sasitė e marrjes sė ujit ditor ose pėrdorimin e diuretikėve pa u kėshilluar me personelin shėndetsor: rreziku i inkriminimit tė sistemit renal ėshtė real dhe mundėsia e rėndimit tė gjėndjes tuaj dhe tė fetusit ėshtė e mundshme nė njė pėrqindje tė madhe rastesh
Kombinimi i proteinave bimore dhe shtazore
Janė materia e parė e tė gjitha qėnieve tė gjalla, elemente thelbėsorė pėr ekzistencėn dhe fuksionimin normal tė organizmit njerėzor. Ato sigurojnė ndėrtimin, nga indet dhe organet deri nė antikorpet, hormonet, enzimat etj.. Proteinat klasifikohen nė bazė tė origjinės sė tyre nė proteina shtazore dhe proteina vegjetale. Tė parat janė pėrbėrės nė mish, peshk, qumėsht, vezė dhe derivatet e tyre (djathė kos etj.). Proteinat vegjetale gjenden nė sasi tė mėdha nė zarzavatet e thata (fasule, bizele, bathė, thierza etj.) dhe nė doza mė tė vogla nė drithėrat, zarzavatet dhe frutat e freskėta e tė thata. Proteinat vegjetale pėrcaktohen si proteina me “vlerė tė ulėt biologjike”, sepse nuk pėrmbajnė disa nga aminoacidet thelbėsore, qė trupi i njeriut ėshtė i paaftė t i sintetizojė vetė. Megjithatė, ndonėse janė tė njė kualiteti mė tė ulėt nė raport me proteinat vegjetale, janė tė kėshillueshme pasi produktet ku ato gjenden, pėrmbajnė pak yndyra. Kombinimi i tė dy tipeve tė proteinave ėshtė i domosdoshėm pėr dietėn e ēdo njeriu. Nė shtatzani, proteinat e tė dy llojeve duhet tė prezantojnė 15-20 % tė kalorive tė marra nė dietėn ditore.
Lipidet (yndyrnat) mė tė mira, ato bimore
Edhe lipidet janė ashtu si dhe proteinat, pėrbėrės thelbėsorė tė ēdo qelize dhe kanė funksione tė ndryshme e mjaft tė rėndėsishme. Ato janė burimi mė i koncentruar i energjisė (1 gr = 9 kal) dhe tė domosdoshėm nė thithjen e disa lloje vitaminash (A, D, E, K). Lipidet rregullojnė qėndrėn e urisė dhe izolimin termik (qė do tė thotė mbrojtja nga tė ftohtit) si dhe pėrmbajnė acidet yndyrore esenciale (substanca pa tė cilat trupi njerėzor nuk mund tė mbijetojė, por mbi tė gjitha nuk mund t i prodhojė vetė). Lipidet mund tė jenė me origjinė shtazore (gjalpi, dhjami etj.) ose me origjine vegjetale (vaji i ullirit, vaji i farėrave tė ndryshme etj). Tė gjitha tipet e lipideve nė sasi tė barabarta, furnizojnė tė njėjtėn sasi energjie, por duhet thėnė se cilėsisht janė mjaft tė ndryshme, si pasojė e pėrbėrjeve tė ndryshme kimike. Pėr kėtė arsye, nėse do tė kemi mundėsi ekonomike zgjedhjeje, mirė ėshtė pėrdorimi i disa llojeve prej tyre nė raport me lipidet e tjera. Lipidet qė preferohen janė lipidet e pangopura dhe gjysėm tė pangopura, dhe qė janė kryesisht me origjinė bimore (vaji i ullirit apo i farėrave tė ndryshme). Kėto lloj lipidesh, ulin vlerat e depozitave tė kolesterolit dhe kanė njė efekt mbrojtės ndaj arterosklerozės. Lipidet mė tė kundraindikuara, janė tė ashtuquajturat lipide tė ngopura, te cilat nė temperaturen e ambientit paraqiten solide dhe gjenden zakonisht nė ushqimet me origjinė shtazore (dhjami i mishit tė viēit, tė lopės, tė qingjit, gjalpi, dhjami dhe disa lloje djathėrash, sidomos ato me yndyrė). Nė produktet e mishit bėjnė pėrjashtim pula dhe peshku, qė janė tė pasura me acide gjysėm tė ngopura. Nė shtatzani yndyrnat duhet tė pėrbėjnė 25-30% tė kalorive ditore, dhe mė pak se gjysma e tyre duhet tė jenė me origjinė shtazore.
Karbohidratet, mė mirė nėpėrmjet amidonit tė drithit
Janė lehtėsisht tė djegshėm nė organizmin e njeriut dhe tė pėrdorshėm nga tė gjitha indet. Digjen kryesisht si pasojė e punės muskulare, qelizave nervore dhe rruazave tė kuqe tė gjakut. Karbohidratet mund tė ndahen nė tre kategori, bazuar nė strukturėn kimike nė: monosaharide, oligosaharide dhe polisaharide. Monosaharidet janė mė tė thjeshta dhe absorbohen pa patur nevojė pėr ndėrhyrjen e proēesit tretės. Prezantohen kryesisht nė fruta nėn emrin e glukozės dhe fruktozės. Oligosaharidet janė tė formuara nga pak molekula dhe mund tė kalojnė nė gjak menjėhėrė (mjaftojnė rreth njėzet minuta). Mė tė zakonshmit janė sakaroza e cila ndodhet zakonisht si ėmbėlsues nė marmalatat, reēel, pijet, ėmbėlsirat, tortat, etj. Maltoza eshte prezente nė drithėrat dhe laktoza ėshtė pėrbėrės i qumėshtit human dhe shtazor. Polisaharidet janė molekula mjaft komplekse dhe pėrbėjnė elementet qė shkojnė tė formojnė rezervat energjitike, pėr t u konsumuar gradualisht. Mė tė zakonshmit janė amidoni dhe celuloza. Amidoni ėshtė burimi kryesor i sheqernave pėr trupin njerėzor dhe gjendet nė tė gjitha llojet e drithėrave, dhe nė derivatet e tyre (miell, makarona, ėmbėlsira etj), tek patatja, perimet (bizele, qiqra, fasule, thierza), gėshtenja dhe nė sasi tė vogla, nė tė gjitha llojet e zarzavateve. Nė shtatzani, karbohidratet duhet tė pėrfaqsojnė rreth 60% tė kalorive ditore, duke i dhėnė preference amidonit qė gjėndet zakonisht i shoqėruar me vitamina kripėra minerale dhe fibra ushqimore. Karbohidratet e thjeshta (monosaharidet dhe oligosaharidet) nuk duhet tė kalojnė 10% tė sasive tė konsumimit ditor tė karbohidrateve.

Ushqim i pasur me fibra, pėr tė eliminuar kolitin
Fibrat ushqimore janė pjesėt e patretshme tė ushqimeve, qė nė organizėm luajnė njė rol tė ndryshėm nga origjina e tyre. Ato kryesisht janė pėrbėrės tė drithėrave dhe ku mė shumė e ku mė pak gjenden nė zarzavatet e tė gjitha llojeve. Fibrat ushqimore ndihmojnė nė funksionimin e rregullt tė intestinit. Duke thithur sasi tė ujit, ato rrisin masėn e feēeve duke ndihmuar pėr zbritjen e tyre pėrgjatė kolonit. Duke ngrėnė ushqime tė pasura me fibra ushqimore ndihmojmė nė eleminimin e konstipacionit, koliteve spastike, parandalimin e hemorroideve etj.

Shtatė grupet e produkteve ushqimore

Grupi i parė
Tė gjitha llojet e mishrave, peshku, veza, proshutat, janė produkte ushqimore qė pėrmbajnė proteina tė kualitetit tė lartė, hekur, vitaminė D dhe vitaminat e kompleksit B. Kujdes: Konventa Europiane e Ushqimit ka ndaluar pėrdorimin e tė brendshmeve tė tė gjitha kafsheve tė pėrdoren pėr ushqim pėr arsye sigurie.
Grupi i dytė
Ushqime tė gatuara nga vetė mėma natyrė. Kėshtu p.sh. qumėshti ėshtė i vetmi produkt i destinuar nga natyra pėr tė qėnė ushqimi i gjitarėve dhe njeriut. Qumėshti dhe nėn produktet e tij, janė produkte ushqimore qė pėrmbajnė kalcium, proteina tė cilėsisė sė lartė dhe vitamina tė grupit B
Grupi i tretė
Orizi dhe grupi i produkteve ushqimore me origjinė nga drithėrat, janė produkte ushqimore qė pėrmbajnė karbohidrate, proteina tė kualitetit tė mesėm, vitamina tė grupit B.
Grupi i katėrt
Produktet leguminoze si fasulet, thierrzat, janė produkte ushqimore qė pėrmbajnė, proteina tė kualitetit tė mesėm, hekur, vitamina tė grupit B.
Grupi i pestė
Vaji, gjalpi, dhjami dhe margarina, janė produkte ushqimore qė pėrmbajnė yndyrna, veēanėrisht acide yndyrore, disa lloje vitaminash (veēanėrisht vitamina A dhe D).
Grupi i gjashtė dhe i shtatė
Agrumet dhe tė gjitha llojet e frutave dhe tė zarzavateve tė freskėta, janė produkte ushqimore qė pėrmbajnė disa lloje vitaminash (veēanėrisht vit C) dhe kripėra minerale.

Ky lajm ėshtė publikuar: 25/10/2008

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Ballkan

Publikuar nga: Ballkan

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos