Could not find match

7 “sinjalet e alarmit” pėr tė njohur kancerin

 

AIDA MALAJ

Vitet e fundit sėmundjet kancerogjene janė pėrhapur nė mėnyrė tė ndjeshme. Pėr mjekėt “faji” ėshtė i mėnyrės sė jetesės dhe ushqyerjes, trashėgimisė, por deri dikur dhe pėr shkak tė neglizhencės, qė tregohet ndaj trajtimit nė kohė tė mjaft sėmundjeve. Format tumorale shpesh zhvillohen pa shenja tipike, duke bėrė qė sėmundja tė rrijė “e heshtur” pėr disa kohė, derisa shfaqet me metastaza. Nė njė intervistė pėr “Panorama”, kirurgia onkologe e njohur, Ervehe Dervishi, shpjegon se cilat duhet tė jenė sinjalet “e alarmit”, ndaj tė cilave duhet tė jemi tė vėmendshėm pėr t’iu drejtuar mjekut:
Doktoreshė, sa ndikon diagnostikimi nė kohė i formave kancerogjene nė trajtimin e tyre?
Diagnostikimi nė stad tė hershėm ka rėndėsi pėr çdo lloj sėmundjeje dhe nė mėnyrė tė veçantė pėr sėmundjet tumorale, pasi vendosja e njė diagnoze tė saktė, ndikon nė dhėnien e rezultateve tė mira nė trajtim.
Kush preket mė shpesh nga kanceri, femrat apo meshkujt?
Kanceri prek si femrat, ashtu dhe meshkujt, por tek seksi femėr diagnostikohet mė shpesh, pėr shkak se tek ato predominojnė mė shumė kanceri i gjirit dhe ato tė sferės gjenitale, qė si pasojė e vetekzaminimit apo kontrolleve periodike, diagnostikohen mė shpejt. Ndėrsa te burrat, pėr shkak se preken me shpesh nga tumori i stomakut, i pankreasit, i prostatės, forma qė janė tė vėshtira nė diagnostikim nė fazat e para, duket sikur preken mė pak nga kanceri. Pėrveç kėsaj ndikon shumė dhe fakti qė pėr kėto organe, nė pėrgjithėsi meshkujt nuk kryejnė ekzaminime periodike, gjė qė bėn, qė kanceri tė kapet nė stade tė avancuara. Nga statistikat qė kemi, por dhe nėse i referohemi atyre botėrore, ėshtė vėnė re se 30 vjetėt e fundit mortaliteti tek burrat nga kanceri ėshtė rritur dhe tek femrat fatmirėsisht ėshtė duke u ulur. Kanceret prekin tė gjitha moshat, por predominojnė mbi moshėn 45-vjeçare.
Si shfaqen format kancerogjene?
Kanceret shfaqen nė forma tė ndryshme dhe kėto janė nė varėsi tė organit qė ato prekin. Nė qoftė se kemi njė kancer tė gjirit e dimė, qė do tė shoqėrohet me njė kokėrr nė gji nė mė tė shumtėn e rastit, pa mohuar rrjedhjet hemorragjike tė gjirit, deformimin e tij si dhe ndryshime nė lėkurė, tė cilat janė nė njė fazė tė avancuar. Pėr kancerin e qafės sė mitrės vihet re hemorragjia, pėr kancerin e prostatės dhe tė vezikės urinare dalin nė pah fenomene tė ndryshimeve urinare dhe tė prezencės sė hemorragjisė nė urinė. Kolla e thatė dhe qė nuk dominohet edhe nga qetėsuesit, ėshtė karakteristikė pėr kancerin e mushkėrisė. Çrregullime tė jashtėqitjes, prezenca e gjakut nė materialet fekale duhet tė tėrheqė vėmendjen pėr kancerin e zorrės sė trashė. Melena ose hemorragjia e stomakut, e shoqėruar me njė ulcerė, qė nuk ėshtė mjekuar, duhet tė bėjė tė mendohet pėr njė kancer tė stomakut. Me njė fjalė shenjat varen nė bazė tė organit, tė cilin ka prekur sėmundja. Ështė e rėndėsishme tė theksohet se kemi pasur njė rritje tė numrit tė rasteve tė kancerit nė mosha tė reja, gjė qė duhet tė jemi tė kujdesshėm pėr tė zbuluar sa me shpejt njė patologji tė tillė. Nė pėrgjithėsi tek tė rinjtė, kanceret kanė njė ecuri tė shpejtė, kurse tek tė moshuarit ecuria ėshtė mė e ngadaltė. Prandaj marrja e anamnezės ka njė rėndėsi tė veçantė te kjo grupmoshė, pasi kėta tė sėmurė nė njė stad tė hershėm, shfaqin njė kuadėr klinik tė varfėr dhe anamnezė (histori tė sėmundjes) tė shkurtėr, mesatarisht 4-6 muaj. Nė stad tė hershėm, tė sėmurėt me kancer e ndiejnė veten tė shėndetshėm, punojnė normalisht dhe bėjnė jetė tė zakonshme, atyre as u shkon mė mend se mund tė jenė tė sėmurė. Shpesh sėmundja u konstatohet rastėsisht kur vizitohen pėr probleme tė tjera, p.sh., rastėsisht u vėrehet nodus deri 3 cm nė rectum, pėr tė cilin i sėmuri nuk ka asnjė shqetėsim, ose duke u vizituar nga mjeku pėr njė problem tjetėr, rastėsisht zbulohet njė kokėrr nė gji, ose gjatė njė vizite tek gjinekologu vihet re njė kancer nė cerviks (qafa e mitrės), ose vetė femrat duke bėrė banjo vėrejnė nė gji njė kokėrr qė nuk e ka pasur apo ta ketė shqetėsuar mė parė.
Ka ndonjė sinjal alarmi pėr stadet e hershme tė formave kancerogjene?
Nė pėrgjithėsi kanceret janė “tė heshtur”, nuk shfaqin qė nė fillim shenja tė qarta. Megjithatė ka disa neoplazi qė shfaqin disa “sinjale”, tė cilave u duhet kushtuar shumė rėndėsi, siç janė p.sh: ndryshimi i zakonit tė defekimit, ose alternim defekimi (herė kaps, herė diarre) qė shpesh nėnvlerėsohet nga tė sėmurėt, apo dhe nga vetė mjekėt. Nė kėto raste duhet tė pėrjashtohet njė kancer i zorrės sė trashė. Nga eksperienca ime personale kam pasur raste nė moshė tė re, tė cilat janė mjekuar pėr majasėll dhe pasi nuk ėshtė qetėsuar, kanė ardhur dhe kanė bėrė njė vizitė ku ėshtė parė qė ka pasur njė masė, e cila ėshtė operuar dhe tė sėmurėt edhe sot qė ka kaluar shumė vjet gėzojnė shėndet tė plotė. Prandaj ka shumė rėndėsi qė mjeku, i cili merr anamnezėn t’i ketė parasysh kėto simptoma tė hershme, t’i analizojė me kujdes dhe tė insistojė nė kėrkimin e tyre pėr tė marrė njė anamnezė tė hollėsishme, nė mėnyrė qė sėmundja tė kapet qė nė kėtė stad, nėse dėshton nuk do tė ketė rezultate tė mira trajtimi. Mė vonė kėta tė sėmurė konstatojnė se u shtohet lodhja dhe humbasin interesin pėr gjithçka qė i rrethon, bėhen indiferentė ndaj gjėrave qė dikur u interesonin shumė, ulet aftėsia pėr punė, fillojnė tė ndjejnė disa shqetėsime tė paqarta, jo tė zakonshme, rrallė tė kenė ndonjė dhimbje nė organin e prekur. Nuk ndjejnė kėnaqėsi as pėr ushqimin e shijshėm, mund tė kenė neveri pėr mishin, ose mund tė mos lehtėsohen pas aktit tė defekimit, u mungon oreksi, mund tė jenė tė çoroditur, mund tė mos pėrqendrohen nė punė, tė ndihet i rėnduar ose tė jetė ndryshe nė vetvete. Kėto simptoma tė grumbulluara me kujdes formojnė sindromėn e sėmundjeve kancerogjene nė stade tė hershėm. Nėse i sėmuri pėrveç ankesave tė ndjejnė si diskomfortit ankohet pėr neveri nga ushqimi, tė vjella, vėshtirėsi nė tretjen e ushqimit ose kollė me gėlbazė tė pėrziera me rrema gjaku, nė shumicėn e rasteve ėshtė karakteristikė pėr tė sėmurėt me kancer. Klinika e sėmundjeve kancerogjene varet sė pari, nga organi qė prek dhe sė dyti nga lokalizimi i organit, nga veçoritė morfologjike tė kancerit dhe nga shkalla e shtrirjes nė organ, apo pėrhapjes nė organet fqinje, p.sh., tumori qė shfaqet nė cardias jep fenomene disfagie, kurse nė pilor jep shenja stenoze.
Nė stade tė avancuara tė sėmundjes pėrveç simptomave lokale, shfaqen dhe simptoma tė pėrgjithshme, p.sh: shfaqet anemi ose ikter (zverdhje nė fytyrė) nga pėrhapja nė hepar (mėlçi). Nė stad tė avancuar tė sėmundjes, simptomat mund tė jenė tė lidhura jo me tumorin primar, por me pėrhapjen e kėtij kanceri ose simptomat e para tė jetė e dhėnė nga metastaza. Karakteristikat e sėmundjeve kanceroze ėshtė shtimi i pandėrprerė i simptomave nė numėr e nė intensitet. Anamneza shpesh ėshtė e shkurtėr, mesatarisht disa muajsh. Nė zhvillimin e kancerit ka rėndėsi anamneza e jetės dhe njohja e vėshtirėsisė profesionale, mėnyra e jetesės, e ushqimit, pirja e duhanit, ose e pijeve alkoolike, marrja e ushqimeve shumė tė nxehta. Pėr tė sėmurėt nga kanceri i gjirit, ka rėndėsi marrja e anamnezės gjinekologjike, pasi njohja e sėmundjeve tė kaluara ndihmon nė diagnostikimin e kancerit.


Shenjat  

1- Modifikimet e urinimit dhe defekimit
2- Njė plagė qė nuk shėrohet me gjithė mjekimin pėrkatės
3- Forcimi ose masė nė gji
4- Vėshtirėsi nė gėlltitje ose kapėrdim
5- Modifikimi i pamjes sė njė veruke ose nishan nė lėkurė
6- Hemorragji ose sekrecione jo tė zakonshme
7- Kollė e rrufė e herė pas hershme

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Panorama

Publikuar nga: Panorama

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos