Farmacistėt, zbardhet programi pėr provimin

Ministria e Arsimit ka miratuar programin e provimit tė shtetit pėr farmacistėt

Ministria e Arsimit ka miratuar programin e provimit tė shtetit pėr farmacistėt. Kėtė tė fundit, do tė pėrgatiten mbi bazėn e kėtij programi pėr provimin, pyetjet e tė cilit do tė jenė tė njėjta pėr tė gjithė. Programi ėshtė hartuar nga njė grup pune i ngritur nga Urdhri i Farmacistit, i pėrbėrė nga ekspertėt mė tė njohur tė kėsaj fushe. Ndėrkaq, ai ėshtė ndarė nė pesė fusha kryesore qė janė: farmakologjia, farmakologjia klinike, kimia farmaceutike dhe fitoterapia; teknologjia farmaceutike;

toksikologjia kimike; biofarmacia dhe farmakokinetika; legjislacioni dhe menaxhimi farmaceutik.

I. FARMAKOLOGJIA, FARMAKOLOGJIA KLINIKE, KIMIA FARMACEUTIKE DHE FITOTERAPIA.

Parimet e mjekimit tė insuficiencės kardiake. Klasifikimi i barnave qė pėrdoren (njė

pėrfaqėsues pėr ēdo klasė), marrėdhėniet strukturė veprim, efektet e padėshirueshme.

Drogat bimore qė pėrdoren nė mjekimin e insuficiencės kardiake.

1. Barnat antihipertensive, pėrfaqėsuesit, mekanizmi i veprimit, efektet anėsore, marrėdhėniet strukturė veprim.

2. Mjekimi i sėmundjes iskemike, pėrfaqėsuesit e barnave qė pėrdoren, mekanizmi i veprimit tė tyre, efektet anėsore, marrėdhėniet strukturė veprim.

3. Mjekimi i hiperlipoproteinemisė, pėrfaqėsuesit e barnave qė pėrdoren, mekanizmi i veprimit tė tyre, efektet anėsore, marrėdhėniet strukturė veprim.

4. Analgjezikėt e grupit tė opiumit, derivatet natyrore dhe gjysėmsintetik, pėrdorimet, efektet e padėshiruara, detoksikimi.

5. Antiinflamatoret josteroidik, pėrfaqėsuesit e barnave qė pėrdoren, mekanizmi i

veprimit tė tyre, efektet anėsore, marrėdhėniet strukturė veprim.

6. Antiinflamatoret steroidik, pėrfaqesuesit e barnave qė pėrdoren, mekanizmi i veprimit tė tyre, efektet anėsore, marrėdhėniet strukturė veprim.

7. Deprimuesit e SNQ: neuroleptikėt, trankuilizuesit, gjumėsjellėsit; pėrfaqėsuesit e

barnave qė pėrdoren, mekanizmi i veprimit tė tyre, efektet anėsore, marrėdhėniet strukturė veprim. Drogat bimore me efekt hipnotik. Kėshillat qė farmacisti duhet t’i japė tė sėmurit.

8. Stimuluesit e SNQ: antidepresivėt, psikostimuluesit; pėrfaqėsuesit e barnave qė pėrdoren, mekanizmi i veprimit tė tyre, efektet anėsore, marrėdhėniet strukturė veprim. Drogat me efekt antidepresiv dhe nxitės tė SNQ.

9. Barnat qė veprojnė nė SN-simpatik; simpatomimetikėt, simpatolitikėt, pėrfaqėsuesit e barnave qė pėrdoren, mekanizmi i veprimit tė tyre, efektet anėsore.

10. Barnat qė veprojnė nė SN-parasimpatik; parasimpatomimetikėt, parasimpatolitikėt (spazmolitikėt) pėrfaqėsuesit e barnave qė pėrdoren, mekanizmi i veprimit tė tyre, efektet anėsore. Drogat me efekt spazmolitik.

11. Mjekimi i epilepsisė, barnat antikonvulsiv; pėrfaqėsuesit e barnave qė pėrdoren, mekanizmi i veprimit tė tyre, efektet anėsore.

12. Mjekimi i astmės bronkiale dhe sėmundjeve tė traktit respirator. Pėrfaqėsuesit e barnave qė pėrdoren, mekanizmi i veprimit tė tyre, efektet anėsore. Drogat bimore me efekt ekspektorant dhe qetėsuese tė kollės.

13. Barnat antiulēeroze, H2 antihistaminikėt dhe frenuesit e pompės protonike (H+/K); pėrfaqėsuesit e barnave qė pėrdoren, mekanizmi i veprimit tė tyre, efektet anėsore. Kėshillat qė mjeku duhet ti japė tė sėmurit.

14. Mjekimi i ērregullimeve tė traktit gastrointestinal (antidiarreikėt dhe laksativėt);

pėrfaqėsuesit e barnave qė pėrdoren, mekanizmi i veprimit tė tyre, efektet anėsore. Drogat bimore me efekt laksativ dhe antidiarreik. Kėshillat qė farmacisti duhet ti japė tė sėmurit.

15. Antibiotikėt, kinolonet klasifikimi dhe pėrfaqėsuesit (natyra kimike, njėsitė strukturore), pėrdorimi i tyre. Parimet e kombinimit tė antibiotikėve, efektet e padėshiruara, pasojat e pėrdorimit pa kriter te tyre.

16. Mjekimi i sėmundjeve mikotike, klasifikimi i barnave dhe pėrfaqėsuesit, mekanizmi i veprimit tė tyre, efektet anėsore.

17. Mjekimi i sėmundjeve virale, klasifikimi i barnave dhe pėrfaqėsuesit, mekanizmi i veprimit tė tyre, efektet anėsore. Kėshillat qė farmacisti duhet ti japė tė sėmurit.

18. Antidiabetikėt, klasifikimi i barnave dhe pėrfaqėsuesit, mekanizmi i veprimit tė tyre, efektet anėsore. Kėshillat qė farmacisti duhet ti japė tė sėmurit.

19. Mjekimi i ērregullimeve tė gjendrės tiroide, klasifikimi i barnave dhe pėrfaqėsuesit, mekanizmi i veprimit tė tyre, efektet anėsore, marrėdhėniet strukturė veprim.

20. Kontraceptivėt hormonal, pėrfaqėsuesit mė tė pėrdorshėm, mekanizmi i veprimit tė tyre, efektet anėsore. Kėshillat qė duhet tė japė farmacisti.

21. Terapia hormonale citostatike, antiestrogjenėt, antiandrogjenėt, pėrfaqėsuesit e barnave qė pėrdoren, mekanizmi i veprimit tė tyre, efektet anėsore.

22. Citostatikėt, klasifikimi i tyre, mekanizmi i veprimit, marrėdhėniet strukturėveprim dhe principet aktive me origjinė bimore me efektet anti-tumorale

II. TEKNOLOGJIA FARMACEUTIKE

1. Klasifikimi i barnave dhe aftėsia e studentėve pėr t’i dhėnė shpjegime pacientėve pėr pėrdorimin korrekt tė tyre.

2. Aspektet teorike, teknike e praktike tė formulimit, pėrgatitjes dhe kontrollit tė ruajtjes sė barnave nė farmaci dhe nė industrinė farmaceutike.

3. Proceset teknologjike kryesore tė pėrdorura nė prodhimin e formave farmaceutike, fazat kritike tė kėtyre proceseve, strukturat e prodhimit, pajisjet.

4. Format farmaceutike kryesore tė cilat pėrdoren nga goja dhe parimet bazė tė formulimit dhe tė pėrgatitjes galenike e industriale tė pluhurave, kapsulave, tabletave, shurupeve dhe tė formave farmaceutike me ēlirim tė pėrndryshuar.

5. Proceset bazė tė pėrgatitjes galenike dhe magjistrale nė farmaci (studenti duhet tė zotėrojė aftėsi pėr tė pėrgatitur nė farmaci format farmaceutike kryesore dhe ēfarėdo formule magjistrale apo kozmetike qė i kėrkohet duke zbatuar teknikat galenike mė tė pėrshtatshme dhe tė jetė nė gjendje tė japė shpjegime pėr pėrdorimin korrekt tė tyre).

6. Aspektet teorike, teknike e praktike tė formulimit, pėrgatitjes, kontrollit e ruajtjes

sė formave farmaceutike qė merren me rrugė parenterale (psh.izotonia, izohidria, mėnyrat pėr rregullimin e tyre etj), pėr pėrdorimin nė zgavrat e organizmit (pėrgatesat pėr pėrdorim oftalmik, pėr hundė, pėr veshė, nė mukozėn e gojės, pėrgatesat pėr pėrdorim nė rektum, nė vaginė) dhe tė disa formave farmaceutike tė veēanta (pėrgatesat homeopatike).

7. Drogat bimore dhe pėrgatesat e pėrftuara prej tyre.

8. Ambalazhimi i barnave dhe materialet e pėrdorura.

9. Ruajtja dhe qėndrueshmėria e barnave, papajtueshmėritė farmaceutike dhe mėnyrat e mėnjanimit korrekt tė tyre.

10. Organizimi dhe mėnyra e funksionimit tė industrisė farmaceutike dhe tė laboratoreve tė kontrollit tė cilėsisė. Rregullat e Fabrikimit tė Mirė (GMP), metodat e kontrollit tė cilėsisė sė formės farmaceutike tė prodhuara dhe literatura farmaceutike zyrtare.

11. Struktura kimike e lėndėve tė para, lėndėve funksionore dhe ndihmėse, pėr qėndrueshmėrinė si dhe pėrdorimin e tyre nė pėrgatitjen e formave farmaceutike gjysmė tė ngurta nė pėrgjithėsi dhe atyre kozmetike nė veēanti.

12. Pėrgatitjet galenike dhe industriale tė formave gjysmė tė ngurta, konservuesit dhe

antioksiduesit e pėrdorur dhe pėr pėrgatesat pėrdorimin lokal tė formuluara si aerosol.

13. Dispozitivėt mjekėsorė e diagnostikė, qė shiten nė farmaci, karakteristikat e tyre, funksionimi dhe aftėsia pėr tė pėrdorimin korrekt tė tyre.

III. TOKSIKOLOGJIA KIMIKE

1. Ē’ėshtė Toksikologjia dhe Kimia Toksikologjike, fusha e tyre e studimit.

2. Ē’janė helmet dhe helmimet, klasifikimi i tyre.

3. Rrugėt e hyrjes, shpėrndarja nė organizėm dhe rrugėt e eliminimit tė helmeve nga organizmi i njeriut.

4. Mėnyra e veprimit tė helmeve nė organizėm, shndėrimet e helmeve nė organizėm.

5. Rregullat e pėrgjithėshme tė trajtimit tė helmimeve.

6. Monoksidi i karbonit dhe dioksidi i karbonit.

7. Etanoli dhe Metanoli.

8. Barbituratet, Alkaloidet e opiumit.

9. Substancat qė futen nė grupin e drogave. Ē’janė drogat, mekanizmi i veprimit nė

organizėm. Klasifikimi i drogave. Trajtimi i narkomanėve.

10. Efektet anėsore tė medikamenteve. Interpretimi toksikologjik.

IV. BIOFARMACIA DHE FARMAKOKINETIKA

1. Modelet farmakokinetike.

2. Pėrdorimi i barnave nė venė dhe jashtė venave.

3. Regjimet me shpejtėsi konstante dhe regjimet shumėdozėshe.

4. Pėrthithja, shpėrndarja dhe jashtėqitja e barnave.

5. Biodisponibiliteti dhe barasvlershmėria e barnave.

V. LEGJISLACIONI DHE MENAXHIMI FARMACEUTIK.

1. Ligji i barnave, destinacioni, qėllimi i ligjit dipozitat e pėrgjithshme. Fabrikimi i

barnave nė Shqipėri. Ē’ėshtė fabrikimi i mirė i barnave, liēensa e fabrikimit, autorizimi pėr marketing.

2. Regjistrimi i barnave nė vendin tonė, kushtet qė duhet tė plotėsojė bari qė tė regjistrohet, proēedurat e regjistrimit , organet dhe institucionet kompetente qė merren me regjistrimin e barnave.

3. Shitja me shumicė e barnave, praktika e ruajtjes sė mirė, liēensat farmaceutike, depot farmaceutike.

4. Shitja me pakicė e barnave, farmacia si institucion i kujdesit shėndetėsor.

5. Kontrolli i barnave nė Shqipėri, organet kompetente.

6. Ēmimi i rimbursimit tė barnave nė RSh, organet kompetente, parimet e rimbursimit.

7. Ligji pėr narkotikėt dhe lėndėt psikotrope, klasifikimi i substancave narkotike,prodhimi, importi,e tregtimi i kėtyre lėndeve.Licencimi i subjekteve qė fabrikojnė, importojnė dhe tregtojnė barnat narkotike e psikotrope.

8. Ligji pėr Urdhrin e Farmacistėve, misioni, detyrat dhe kompetencat.

9. Statuti, Kodi Deontologjik dhe Rregullorja e Gjykimit Disiplinor Profesional e Urdhrit tė Farmacistėve.

10. Farmakoekonomia, tipet e analizave farmakoekonomike, llogaritja e kostos.

Rregullat gjatė provimit

Pėr paraqitjen nė qendrat e provimit, kandidatėt duhet tė kenė parasysh rregullat e mėposhtme: tė jenė tė pajisur me letėrnjoftim ose pasaportė nė provimin e shtetit; tė jenė tė pajisur me vėrtetim regjistrimi; tė paraqiten sė paku 30 minuta pėrpara fillimit tė provimit; tė jenė tė pajisur me mjetet e nevojshme pėr zhvillimin e provimit; ndalohet marrja me vete dhe pėrdorimi i celularėve dhe mjeteve tė tjera tė komunikimit gjatė zhvillimit tė provimit, pasi kjo vlerėsohet si kriter skualifikimi; ndalohet duhani dhe konsumimi i ushqimit nė mjediset e provimit; ndalohet komunikimi gjatė zhvillimit tė provimit.

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Gazeta Mapo

Publikuar nga: Gazeta Mapo

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos