Tre personat me aftėsi tė kufizuar qė u ndihmuan pėr punėsim nga “Vodafone”

23/08/2011  Rrėfimet e personazheve, ndjesitė e tyre pėr kėtė eksperiencė tė paharrueshme

TIRANĖ- “Fondacioni Shqiptar pėr tė Drejtat e Personave me Aftėsi tė Kufizuara” dhe “Fondacioni Vodafone Albania” iu dedikuan pėr njė vit ēėshtjes sė punėsimit tė personave me aftėsi tė kufizuara. Sukseset e kėsaj eksperience janė pėrfshirė nė librin “Unė Jam - Histori Suksesi tė Punėsimit tė Personave me Aftėsi tė Kufizuara”. Tre historitė e mėposhtme janė marrė nga ky libėr.

Dritan Hoxha, 41 vjeē, Specialisti i marrėdhėnieve me publikun nė Bashkinė e Elbasanit

Metalurgu i dikurshėm kishte pasione tė ndryshme dhe njė prej tyre ishte biēikleta. Por 20 vjet mė parė, pikėrisht duke i dhėnė biēikletės ndodhi aksidenti qė do ta ulte nė karrige me rrota. Pas njė traume tė tillė pėr pothuajse 9 vjet Dritani pati njė mbyllje nė vetvete. Miqtė e vizitonin herė pas here. Nėna e tij i ėshtė pėrherė pranė me tė gjithė forcėn dhe mundėsitė e saj. Dritani vlonte nga brenda me dėshirėn pėr tė dalė nga kjo gjendje, dėshironte tė ishte mes njerėzve. I nxitur pėr tė ndryshuar ditėn e tij, ai filloi tė pėrshtaste makinėn qė kishte blerė me qėllim tė siguronte kontrollin e saj edhe me aftėsinė e tij tė kufizuar. Besonte shumė qė me tė jeta e tij do ishte aktive, do kishte mundėsi tė ishte i integruar nė organizime e iniciativa ku edhe ai mund tė kish kontributin e tij. Makina i dha Dritanit njė shkallė lirie e pavarėsie tė madhe, e ndihmoi tė lėvizte e tė takonte shumė njerėz, dhe jo vetėm kur ata e vizitonin, por kudo ku ato ndodheshin. Me ndihmėn e shoqatės “Nė familje pėr familjen” dhe me mirėkuptimin e pritjen e mirė tė Bashkisė Elbasan, u bė e mundur punėsimi i tij nė kėtė institucion ku punon edhe sot e kėsaj dite nė pozicionin e specialistit nė Drejtorinė e Marrėdhėnieve me Publikun dhe Informacionit pranė kėtij institucioni. Dallohet pėr sjelljen dhe korrektėsinė nė komunikim. “Njė nga vėshtirėsitė e mia ishte plotėsimi i kritereve tė arsimit tė lartė. Lashė me shumė dėshirė statusin e invalidit bashkė me paketėn e asistencės, pėr tė zgjedhur statusin e nėpunėsit civil sepse sot ndihem i barabartė mes tė gjithėve”, – na tregon Dritan. Natyrshėm, Dritani ėshtė bėrė pjesė e jetės dhe punės sė ekipit tė kėtij institucioni. Me ndihmėn e FSHDPAK, janė bėrė pėrpjekje qė jo vetėm tė mbėshtet mė tej nė pozicione edhe mė tė specializuara brenda bashkisė, por edhe qė shembulli i Dritanit tė jetė udhėrrėfyes pėr shumė tė tjerė, nė institucione tė administratės, bizneseve, apo shoqėrisė civile pėr tė pasur mė shumė tė punėsuar nga radhėt e personave me aftėsi tė kufizuara. Ai ėshtė optimist pėr tė bėrė akoma mė shumė pėr tė tjerėt, dhe bėn ēdo gjė qė tė ndihmojė edhe miqtė e tij tė tjerė. “Eksperienca e punėsimit tim tregoi se ka nevojė tė bėhen ndryshime nė procedura, madje edhe pėrmirėsime legjislacioni nė mėnyrė qė tė krijohen kushte dhe lehtėsira tė reja pėr punėsim, gjė e cila do angazhojė si punėdhėnėsin, ashtu edhe punėmarrėsin me aftėsi tė kufizuara”, – shton Dritani.

Emiljano Lule, fitues i programit “Bota e Ndryshimit” 2010/11, 30 vjeē, diplomuar (MSC nė psikologji) nė Fakultetin e Shkencave Sociale tė Universitetit tė Tiranės

Ndėrsa shkruaj kėto rreshta, kujtoj qė bėhen 10 vite qė kam humbur shikimin. Mund tė ishte ndryshe…..., por tanimė kjo nuk ėshtė tjetėr veē njė lojė fjalėsh, tė cilat mė provojnė ekzistencėn e realiteteve nė tė cilat kam jetuar dhe kam shpresuar se mund tė ishte ndryshe. Pėr tė gjithė ju qė do lexoni kėto histori njerėzore do doja t’ju rrėfej realitetet, pėshtjellimin e ndjenjave, forcėn dhe vetėbesimin, holokaustin apo dashurinė, vlerat qė njeh e mbart qenia njerėzore, e qė mė provojnė se kėto realitete mund edhe tė jenė ndryshe. Mendoj se nė institucionin e punėsimit matet njė nevojė e madhe, ajo pėr vlerėsim, e cila pėr ēudi megjithėse renditet mė pak e rėndėsishme nė librat e psikologjisė qė kam studiuar, ėshtė kaq kuptimplote kur flitet pėr komunitete tė njerėzve me aftėsi tė kufizuara. Kėtė tė fundit ndjej ta quaj mundėsi tė kufizuar. Ekzistojnė dy lloje mundėsish tė kufizuara: tė padukshme dhe tė dukshme. Unė kam jetuar dhe kam punuar nė secilėn prej kėtyre gjendjeve, brenda e jashtė Shqipėrisė. Ruaj nė memorien time momentin kur kam tėrhequr rrogėn e parė si njeri me statusin e mundėsisė sė kufizuar. E kujtoj kėtė ēast sepse mė bėri tė rinjoh veten, rigjej kuptimin pėr jetėn. Historia ime e punėsimit ndoshta ėshtė vėrtet e rrallė. Tė jesh paralelisht si njė njeri i verbėr, pjesė e njė stafi tė njė spektakli televiziv dhe pjesė e njė stafi inxhinierėsh nė njė kompani Hi-Tech, ku shumėkush do donte tė punonte, nuk ėshtė diēka qė ndodh shpesh. Disa kanė konsideruar si njė histori suksesi. Nė media e kanė etiketuar gjeniale, e nė disa raste ėshtė paraqitur si histori model. Por pėr mua ėshtė mė e rėndėsishme tė ndaj me ju se besoj thellėsisht se gjithkush mund t’ia dalė edhe me vėshtirėsinė qė mbart mundėsia e kufizuar fizike. Nė njė reflektim personal kam kuptuar se njė njeri nėn stigmėn e “paaftėsisė” ėshtė gjeni vetėm kur gjen forcėn tė mposhtė inferioritetin dhe tė pranojė veten pėr tė rifilluar nga e para, qoftė edhe pėr tė disatėn herė. Nė kohėn kur humba shikimin jetoja nė Qytetin Studenti, dhe aty kam vėne re shumė herė njė djalė tė verbėr, portretin e tė cilit e kam edhe sot nė mėndje. Mbante njė kapele dhe syze tė zeza. Interesi im pėr tė zgjaste vetėm 5 sekonda, koha qė mė duhej pėr t’u shkėmbyer nė rrugė, madje mund edhe tė ndjehesha nė siklet kur qėndroja pranė mė gjatė. Sot njoh shumė njerėz qė nė punėn e tyre kanė nė fokus pėrballjen me nevojat dhe integrimin e komuniteteve nė tė cilėt bėj pjesė edhe unė, dhe pėr tė cilėt tanimė i kushtoj edhe kontributin tim. Ka mė se njė vit qė punoj pėr “Botėn time tė ndryshimit”, zbatimin e njė ideje inovative nė teknologjinė e komunikimit, tė cilėn ma besoi Fondacioni Vodafone Albania. Kam vendosur nė qendėr tė kėsaj sfide kontributin tim pėr njė komunitet prej mė shumė se 1200 individė tė verbėr nė tė gjithė Shqipėrinė pėr tė cilėt kam punuar me pėrkushtim pėrgatitjen e udhėzuesve nė gjuhėn shqipe pėr pėrdorimin e kompjuterit nga tė verbrit. Nuk do doja tė flisja pėr emocionin qė ndjeva kur mė njoftuan se isha fitues. Do doja tė kujtoja se qė nė vitin 2004 kisha njė kėrshėri tė madhe tė punėsohesha nė Vodafone. Nė atė kohė do mė lumturonte posti i njė operatori tė thjeshtė. Por do kalonin vetėm pak vite kur Bordi Drejtues i Fondacioni Vodafone Albania do vlerėsonte fitues projekt propozimin tim. Ky ėshtė njė motivim i bukur jo vetėm pėr tė bėrė maksimumin nė realizimin e sfidės time, por jep shumė energji pėr tė bėrė akoma mė shumė pėr tė ardhmen. Me mirėnjohje do pėrmendja regjisoren e mirėnjohur Vera Grabocka, ekipin e kompanisė Infosoft dhe Fondacionin Vodafone Albania pėr forcėn e madhe qė pasur pėr tė parė pėrtej asaj qė duket, empatikė pėr tė kuptuar e lexuar edhe “botėn” time. Dikush mė kishte thėnė dikur ndėrsa ecnim sė bashku: "Ēfarė vlere ka tė fitosh besimin pėr tė zbatuar njė projekt me impakte sociale, tė punosh nė njė kompani Hi-Tech apo nė njė televizion, madje tė bėhesh edhe i famshėm kur nuk arrin tė shikosh dhe t’u kthesh buzėqeshjen njerėzve nė rrugė”. Mbaj mend qė pėrgjigja ime doli spontane: “Ėshtė e rėndėsishme tė shikosh se shumėkush tė jep buzėqeshjen, por ėshtė edhe mė e rėndėsishme tė kuptosh se askush dhe asgjė s’ėshtė aq e rėndėsishme qė tė tė heqė ty buzėqeshjen!”

Gėzim Metaliaj, 32 vjeē, diplomuar nė shkollėn e mesme industriale, Shkodėr

Ka lėnė pas kujtimet e vitit tė mbrapshtė ’97 qė i shkaktoi dhe aksidentin me pasojat e tij dhe sot ėshtė njė shembull i suksesshėm punėsimi. Disa vite mė parė, me kėmbėnguljen e tij, Gėzimi iu fut pėrgatitjeve pėr konkursin e punėsimit pranė Fondacionit “YAPS”. Mes 300 pjesėmarrėsve u pėrzgjodhėn 27, prej tė cilėve Gėzimi ishte vlerėsuar i gjashti pėr nivelin e njohurive dhe aftėsisė nė pėrdorimin e kompjuterit dhe gjuhėve tė huaja. Karakterizohet nga dėshira dhe kurioziteti pėr tė renė, duke pėrshtatur mundėsitė fizike, madje duke synuar shpesh edhe tė pamundurėn. Pėr kėdo nuk do ishte e lehtė pėr tė siguruar vendin e punės, por aq mė shumė pėr njė person me aftėsi tė kufizuar. “Fillimet kanė qenė tė vėshtira. Nuk mendoja se do isha nė gjendje tė bėja atė qė pritej prej meje. Pyesja veten se a do mund ta vazhdoja me sukses atė punė? A do mund ta pėrballoja transportin apo pengesat e tjera? A do mund tė pėrshtatesha duke mposhtur edhe ndikimin e opinionit, qė pėr hir tė sė vėrtetės shpesh ėshtė jo shumė dashamirės ndaj personave me aftėsi tė kufizuar”, – mendonte shpesh Gezimi nė ditėt e para tė punės nė “YAPS”. Aftėsia fizike nuk ka qenė asnjėherė pengesė pėr sytė e atyre qė i ofruan tė ishte pjesė e stafit. Ka pasur disa vende tė ndryshme pune nė “YAPS”, tė pėrmbushura me suksese, qė mė tej i dhanė atij forcėn dhe mundėsinė tė pėrfshihet edhe nė disa eksperienca tė tjera punėsimi. Nė listėn e punėve, Gėzimi pėrmend pėrveē Fondacionit “YAPS” edhe eksperiencėn si operator transkriptimi dhe redaktimi pėr seancat parlamentare nė Kuvendin e Shqipėrisė; pėrfshirjen nė hartim projektesh e trajnues informatike pranė Shoqatės sė Invalidėve Para&Tetraplegjikė; eksperienca nė organizimin e kurseve tė informatikės tek universiteti “VITRINA”, si dhe bashkėpunime me qendrėn e internetit “Infopoint”. Njė tipar tjetėr i rėndėsishėm pėr Gėzimin ėshtė dhe pasioni pėr leximin dhe tė mėsuarit. Pėrveē punės, ai dėshiron tė mbetet nė kontakte me mundėsi tė reja pėr formimin profesional dhe pėr tė zgjeruar njohuritė. “Pajtohem me idenė e tė mėsuarit gjatė gjithė jetės dhe ngelem i hapur ndaj eksperiencave tė reja”, – shton Gėzimi. Pavarėsisht disa pėrmirėsimeve nė infrastrukturė, barrierat mbeten gjithsesi njė pengesė e vazhdueshme pėr Gėzimin dhe shumė tė tjerė. Kėrkohet tė rritet mė shumė ndėrgjegjėsimi i opinionit, i bizneseve dhe kryesisht i politikanėve pėr punėsimin e personave me aftėsi tė kufizuara. Ekzistojnė ligje qė nė institucione shtetėrore apo edhe biznese tė ndryshme sanksionojnė mundėsinė e punėsimit pėr persona me aftėsi tė kufizuara, por pėr fat tė keq kjo mbetet nė nivele shumė tė ulėta zbatimi. Me optimizėm pėr tė ardhmen e shumė tė tjerėve, na mjafton tė lexojmė nga eksperiencat e suksesshme tė shumė prej atyre qė guxuan dhe ia arritėn, pikėrisht nė ato eksperienca ku bėn pjesė dhe historia e Gėzimit. “Tė jesh i punėsuar ėshtė njė mbrojtje e fortė ndaj realitetit tė egėr ekonomik nė kohėt kur jetojmė. Tė jesh nė marrėdhėnie pune si person me aftėsi tė kufizuar ėshtė njė terapi mė vete. Natyrshėm e shikon jetėn mė me optimizėm, dhe e gjithė kjo ndikon fuqishėm edhe nė gjendjen shpirtėrore e emocionale”, – na tregon Gėzimi.

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Metropol

Publikuar nga: Metropol

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos