Pjekuria seksuale tani fillon qė nė 13-14 vjeē

28/02/2011  Nuk njihet pėrdorimi i metodave kontraceptive , shtohen rreziqet ndaj sėmundjeve seksualisht tė transmetueshme

Pėrveē sėmundjeve, fenomeni kėrcėnon edhe me probleme nė formimin e kėtij kontingjenti

Ulet mosha e pjekurisė seksuale edhe pėr shqiptarėt. Tashmė marrėdhėniet seksuale nė moshė tė hershme nuk mbeten tabu pėr realitetin shqiptar. Gjatė viteve tė fundit ėshtė vėnė re njė tendencė nė rėnie tė theksuar e moshės kur tė rinjtė, e veēanėrisht moshat shkollore, fillojnė marrėdhėniet e para seksuale. Nė aktivitetin e zhvilluar mbi rėndėsinė e pėrdorimit tė metodave tė kontracepsionit, drejtoresha e maternitetit tė ri “Koēo Gliozheni”, Rubena Moisiu, ka pohuar se studimet e fundit kanė treguar qė kufiri mesatar i nisjes sė aktivitetit seksual nė vendin tonė ka rėnė nė moshėn 13-14 vjeē. Ndėrkohė qė nuk pėrjashtohen edhe rastet sporadike, ku aktiviteti seksual ėshtė vėnė re dhe nė moshėn 11-vjeēare,

kufi ky qė shihet si tepėr problematik, pėr shkak se fėmijėt dhe adoleshentėt nė kėtė moshė nuk janė tė ndėrgjegjshėm pėr rreziqet qė u kanosen. Kėto rreziqe vinė gjithnjė e mė shumė nė rritje me kalimin e viteve. Sipas saj, pjekuria e hershme seksuale shihet si shqetėsuese, pasi nxėnėsit nuk kanė informacionet e duhura, ēka mund t’i dėmtojė ata gjatė rritjes. Po ashtu ata bien pre e njė sėrė sėmundjeve infeksioniste qė prekin rrugėt gjenitale, siē ėshtė kanceri i qafės sė mitrės e tė tjera me radhė. Ndėrsa njohja me masat mbrojtėse, si dhe pėrdorimi i metodave kontraceptive nė pjesėn mė tė madhet tė rasteve mungon, duke i ekspozuar kėta tė fundit drejt sėmundjeve tė ndryshme seksualisht tė transmetueshme, si dhe duke ndikuar negativisht nė formimin e tyre tė mėtejshėm. Specialistėt pohojnė se fakti qė pjesa mė e madhe e tė rinjve e fillojnė aktivitetin e tyre seksual qė nė moshėn tepėr delikate 13 deri nė 16 vjeē ėshtė tepėr alarmant, pasi mund tė mbartė pasoja tė rėnda pėr formimin e tyre. Shkaqet qė i ēojnė drejt kėtij fakti janė nga mė tė ndryshmet. Inicimi i aktivitetit seksual nga nxėnėsit e shkollave tė mesme fillon qė nė moshėn 13-vjeēare, nė masė te djemtė dhe mė pak te femrat. Ndėrsa ajo qė cilėsohet si kufiri i lejueshėm pėr fillimin e aktivitetit tė parė seksual, qė ėshtė mosha 18 vjeē, konsiderohet i papėrfillshėm. Kjo situatė prej specialistėve tė fushės sociale shihet si shqetėsuese, pasi nisja e aktivitetit seksual qė nė kėtė fazė i ekspozon ata drejt situatave rriskuese, qė mund tė mbartin pasoja fatale pėr jetėn e tyre, si dhe tė ndikojė negativisht nė formimin dhe edukimin e mėtejshėm psikologjik tė tyre. Edukimi i hershėm i nxėnėsve mbi edukatėn seksuale shihet si njė ndėr masat mė tė mira pėr zbutjen e efekteve qė mund tė vijnė nga pjekuria seksuale e hershme. Sipas Moisiut, ėshtė e nevojshme qė pėr realitetin shqiptar tė ndėrhyhet nė pėrmirėsimin e kurrikulave shkollore, nė mėnyrė qė nxėnėsve qė nė klasat e dyta apo tė treta t’u jepen informacionet e duhura, nė format e pėrshtatshme sipas moshave, duke i pėrgatitur ata gradualisht hap pas hapi pėr situatėn.

Rrezikshmėria e pjekurisė sė hershme seksuale

Ekspertėt e shėndetėsisė pohojnė se nisja e jetės seksuale qė nė moshė 13 apo 14 vjeē mund tė ndikojė nė shfaqjen e ērregullimeve tė rėnda psikologjike, qė evidentohen me kalimin e kohės. Situata mė problematike rezulton tė jetė nė kryeqytet, por nuk mbeten pas as rrethet nė kėtė drejtim. Sipas tė dhėnave, rezulton se tė rinjtė janė tė ekspozuar ndaj marrėdhėnieve seksuale qė nė vitin e parė tė gjimnazit (madje tani me ndryshimin e strukturės arsimore vėrehen raste sporadike edhe nė arsimin e detyruar tek nxėnės tė klasave tė teta apo tė nėnta). Lidhur me kėtė problematikė, punonjėsit socialė dhe psikologėt kanė kėrkuar qė tė ndėrhyhet nė zbutjen e kėtij fenomeni dhe pasojave qė lė nė mėnyrė tė menjėhershme te formimi dhe rritja e kėtyre grupmoshave. “Veprime tė tilla janė tė prirura qė tė shfaqin njė jetė sociale tė paqėndrueshme, si dhe karrierė tė dobėt, qė pėrjetohet nga tė rinjtė, ēka dėrgon nė shfaqjen e traumave psikike qė pėrjeton kjo kategori, pasojat e sė cilės vinė me kalimin e kohės”, thuhet prej tyre. Rėnia pre e sėmundjeve tė rėnda infeksioniste

Pėrkundrejt problematikės sė nisjes sė hershme tė pjekurisė seksuale mbetet edhe marrja e informacioneve tė duhura mbi metodat kontraceptive tė mbrojtjes. Kjo kategori me kalimin e viteve bie pre e njė sėrė sėmundjesh, veēanėrisht infeksioneve qė prekin rrugėt gjenitale. “Pjekuria seksuale e hershme bėhet shkak pėr prekjen nga sėmundje tė ndryshme infeksioniste. Kjo pasi vetė tė rinjtė nė kėtė moshė nuk janė ende tė ndėrgjegjshėm siē duhet pėr rreziqet qė u kanosen”, pohon Moisiu. Njė ndėr mė problematiket mbetet edhe kanceri i qafės sė mitrės. Megjithatė, specialistja e shėndetit publik, Lumturi Mėrkuri, ka pohuar se nė kėtė drejtim po diskutohet mundėsia qė nė bashkėpunim dhe me Ministrinė e Shėndetėsisė, nė kalendarin kombėtar tė vaksinave tė pėrfshihet edhe vaksina mbrojtėse ndaj kancerit tė qafės sė mitrės, e cila listohet nė kategorinė e vaksinave tė shtrenjta. Por me pėrfshirjen nė kalendar shteti mund tė ndėrhyjė nė rimbursimin e kėsaj vaksine, nė mėnyrė qė tė shmanget edhe rreziku i sėmundjes, qė nė shumė raste mund tė mbartė komplikacione tė rėnda.

Abortet, zgjidhja e preferuar e

shtatzėnive tė padėshiruara

Ndonėse ekzistojnė mbi 17 lloje tė ndryshme metodash kontraceptive, tė cilat luftojnė shtatzėnitė e padėshiruara, abortet mbeten ende njė zgjidhje ndaj tyre. Fatkeqėsisht, abortet qė kryhen nė vendin tonė qoftė nė sistemin publik, ashtu dhe nė atė privat mbeten nė nivele shqetėsuese, ndėrkohė qė rrezikshmėria e tyre mbetet e lartė. Vetėm materniteti “Koēo Gliozheni” nė kryeqytet raporton 700 aborte tė kryera nė vit. Po kaq ėshtė edhe shifra e aborteve tė kryera nė maternitetin e vjetėr tė kryeqytetit. Ndėrsa shifrat pėr klinikat private mbeten tė pacaktuara, pėr shkak se kėto tė fundit nė masė nuk e raportojnė njė fenomen tė tillė. Ndėrkohė qė nė total prej strukturave tė shėndetėsisė raportohen nė vit rreth 6 mijė aborte tė kryera nė strukturat publike. Kjo shifėr ende nuk mund tė quhet e saktė, pėr sa kohė aktiviteti i strukturave private lulėzon nėn dorė. Megjithatė, specialistėt e shėndetit pohojnė se zgjidhja e kėsaj problematike do tė ishte pėrdorimi i metodave tė kontracepsionit, duke shmangur kėshtu mundėsinė qė aborti tė shihet si njė metodė kontracepsioni. Por pėrdorimi i tyre mbetet ende nė nivele tepėr tė ulėta, ēka konfirmohet me faktin se rreth 67 pėr qind e popullatės pėrdor mėnyrat tradicionale pėr ndalimin e shtatzėnive tė padėshiruara.



 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Metropol

Publikuar nga: Metropol

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos