Myku nė lėkurė, si tė mbrohemi




Myku i lėkurės ėshtė njė sėmundje e cila lind si pasojė e shtimit tė djersės. Si rrjedhojė e kėtij fenomeni ulet pehashi i aciditetit tė lėkurės, duke krijuar kėshtu kushte tė favorshme tė zhvillimit tė mykut, qė janė shkaktare tė sėmundjes mykotike. Zakonisht, nga kjo sėmundje preken njerėz qė bėjnė profesione tė ndryshme dhe qė janė tė detyruar tė mbajnė kėpucė, siē janė ushtarakėt, policėt dhe disa profesione tė tjera. Myku shfaqet kryesisht midis gishtave tė kėmbėve, por nuk mund tė pėrjashtohen edhe vende nė pjesė tė ndryshme tė trupit. Personat, tė cilėve iu ėshtė krijuar myku, nė fillim kanė skuqje nė vendin e shfaqjes sė tij, ēarje tė lėkurės dhe iu krijohen disa flluska qė pas disa ditėsh zverdhen, pra qelbėzohen dhe kėshtu shfaqen shenjat e infeksionit. Kjo mund tė quhet dhe njė myk i infektuar. Pėr tė kuruar njė pacient qė ndodhet nė kėtė gjendje, fillimisht duhet trajtuar nė dy pista qė janė: shkaku i shfaqjes sė kėsaj sėmundjeje dhe e dyta infeksioni dytėsor.
Kujdesi
Sipas mjekėve, gjatė stinės sė verės, njė kujdes i veēantė duhet treguar gjatė ekspozimit nė diell, i cili nuk duhet qė t’i kalojė caqet e tij. Kujdes duhet tė kenė gratė, pasi nė kėtė stinė rrezikon t’iu shfaqet lukusi i inflamatodės, diskozės ose i gjeneralizuar. Gjithashtu, rrezikohen tė shfaqen edhe disa njolla tė bardha nė fytyrė dhe nė duar. Kėtu veēohen edhe disa sėmundjet infektive, sidomos tek fėmijėt e vegjėl. Kjo ndodh pėr shkak tė qėndrimit nė zona tė papastra, qė janė lėnė nė mėshirė tė fatit. Vendet ku ka mbeturina pa kriter, nė plazhe apo zona turistike, janė tepėr problematike dhe shkaktojnė sėmundje infektive. Tė njėjtin efekt mund ta japin edhe ambientet e ujit tė papastėr nė disa zona, ku sasia e mikrobeve e kalon dyfishin apo trefishin e mikrobeve. Nė ambientin e ndotur me mbeturina, shkak pėr fillimin e infeksioneve mund tė bėhen edhe mushkonjat dhe mizat e ndryshme. Tek fėmijėt me lėkurė tė dobėt fizikisht dhe dermatologjikisht, sėmundjet janė mė tė predispozuara pėr t’u shfaqur. Kėshtu, shenjat shfaqen nė fytyrė, nė duar me flluska tė vogla nė fillim tė ujshme, tė cilat mė vonė infektohen. Mė vonė ato acarohen dhe kėto sjellin njė temperaturė tė lartė. Kėtu lind nevoja e paraqitjes tek mjeku mė i afėrt.
Klima
Klima e nxehtė dhe e lagėsht pėrbėn njė faktor risku pėr marrjen e infeksionit. Pėrveē kėsaj, plazhi dhe pishinat ndikojnė nė shfaqjen e formave tė caktuara tė mykut tė lėkurės. Nė pėrgjithėsi sėmundjet mykotike prekin gati njėlloj tė gjithė ata qė ekspozohen ndaj faktorėve shpėrthyes. Preken tė dy sekset, por mė tepėr seksi mashkull sesa femėr. Kjo shpjegohet me faktin se kėto tė fundit janė mė pak tė ekspozuara ndaj ambienteve qė favorizojnė kėto infeksione, si pėr shembull, aktivitetet sportive, higjiena jo e pėrsosur, mėnyra e veshjes etj. Pėr sa i pėrket moshės, sėmundjet mykotike tė lėkurės takohen mė tepėr tek tė rriturit e mė pak te fėmijėt. Faktorėt predispozues pėr shfaqjen e sėmundjes klasifikohen nė tė jashtėm dhe nė tė brendshėm. Ndėr faktorėt e jashtėm pėrmenden: pėrdorimi i rrobave tė pėrbashkėta, si kėpucė, pantofla, kapele, rroba sintetike tė ngushta, kėpucė plastike, tė cilat krijojnė mikroklimė tė disfavorshme dhe e bėjnė lėkurėn mė tė ndjeshme ndaj infeksionit. Ndėrsa si faktorė tė brendshėm, mė kryesori ėshtė mosha, pasi vihet re se shfaqja e kėtyre sėmundjeve rritet me rritjen e moshės. Faktorė tė tjerė tė brendshėm janė dhe disa sėmundje: diabeti, mbipesha, pacientėt qė trajtohen me kortizonikė imunosupresore (pėr sėmundje tė tjera).



Mjekimi

Kėshilla e parė qė jepet nė kėto raste ėshtė shmangia e vetėmjekimit. Kontaktimi me mjekun specialist qė nė momentin e parė qė shfaqen problemet, ndihmon nė trajtimin nė kohė tė sėmundjes. Skema e mjekimit varet nga shkalla e sėmundjes. Qė do tė thotė se, nė rastet kur sėmundja shfaqet nė formė tė lehtė, mjekimi lokal me antimykotik, ėshtė mjaft i mirė dhe efikas. Mjekimi medikamentoz duhet tė realizohet vetėm nga mjeku specialist dermatolog qė nė shfaqjen e shqetėsimeve tė para, nė mėnyrė qė tė parandalohen shfaqja dhe mbivendosja e infeksioneve dytėsore. Nė format e lehta mund tė pėrdoren vetėm mjekimet lokale, ndėrsa nė format e avancuara ėshtė i kėshillueshėm mjekimi sistematik pėr dy javė i shoqėruar me mjekime lokale. Ėshtė i kėshillueshėm qė mjekimi lokal tė vazhdojė 1-2 muaj pėr tė parandaluar pėrsėritjen. Gjithashtu, rekomandohet qė dhe pas trajtimit, pėr larje tė pėrdoren shampo dhe detergjent qė pėrmbajnė antimykotikė.


Shkaktarėt
Klima e nxehtė dhe e lagėsht
Vendet me mbeturina
Djersitja e tepėrt
Mungesa e higjienės personale
Plazhi dhe pishinat
Pėrdorimi i rrobave tė pėrbashkėta
Rrobat sintetike tė ngushta, kėpucė plastike
Mosha
Disa sėmundje si: diabeti, mbipesha, pacientėt qė trajtohen me kortizonikė imunosupresore (pėr sėmundje tė tjera)

Simptomat
Skuqje nė vendin e shfaqjes sė mykut
Ēarje tė lėkurės dhe krijohen disa flluska qė pas disa ditėsh zverdhen, pra qelbėzohen
Shfaqja e njollave kryesisht nė zonėn e ekstremiteteve tė sipėrme dhe pjesėn e trungut
Njollat kanė ngjyra tė ndryshme: Kafe, tė bardha, dhe rozė. Ato kanė forma tė ndryshme dhe duken si harta nėpėr trup, gjė qė nuk ėshtė estetike
Ndodh qė tė shfaqet dhe pruri i lehtė, por ky shfaqet kur djersit trupi

Llojet e mykut tė lėkurės

Myku i lėkurės ėshtė infeksion i lėkurės, i cili shkaktohet nga disa lloj kėrpudhash qė quhen kėrpudha dermatofite. Dallojmė kėto familje:
1 Trichophyton (21 lloje) tė cilat infektojnė lėkurėn, flokėt dhe thonjtė.
2 Microsporum (17 lloje) tė cilat infektojnė lėkurėn dhe flokėt.
3 Epidermophyton floccosum e cila infekton lėkurėn dhe thonjtė po nuk shkakton infeksion tė flokėve.

Kėto kėrpudha dermatofite ndahen:
a) dermatofite antropofile - tė transmetueshme nga njeriu tek njeriu
b)dermatofitet zoofile - tė transmetueshme tek njeriu nga kontakti i drejtpėrdrejtė me kafshėt (mace, qeni, lopa etj) ose me produktet e infektuara nga kafshėt (qumėshti etj)
c) dermatofitet gjeofile - tė gjendura nė tokė (humusi). Tė transmetueshme tek njeriu nga kontakti i drejtpėrdrejtė me tokėn.

Mykozat tė shkaktuara nga dermatofitet, pėrcaktohen me emrin Tinea .
Dallojmė:
Tinea corporis - e cila karakterizohet nga ndryshime tė vogla tė cilat mund tė shfaqen kudo nė trup.
Tinea pedis - (athlete's foot) e cila karakterizohet nga infektimi i gishtit tė madh tė kėmbės dhe shputės sė kėmbės. (infeksioni mė i shpeshtė tek njerėzit)
Tinea unguium - mukozė e thonjve (e vėshtirė pėr t’u shėruar)
Tinea capitis - karakterizohet nga ndryshime tė lėkurės sė kohės.
Tinea cruris - ėshtė infeksion i zonės gjenitale
Tinea barbae - infeksion i lėkurės sė fytyrės dhe qafės.





27 Gusht 2010

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Albania

Publikuar nga: Albania

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos