Ja zonat mė tė ndotura nė Shqipėri, Tirana 10 fish mbi normat e BE

Nė listėn e zezė dhe Parku Kombėtar i Dajtit

Edhe pse pėrditė tė gjithė ne kush mė shumė e kush mė pak ankohemi nga tymrat, lėndėt djegėse pluhurat, por edhe nga ndotja akustike sėrish i referohemi statistikave se shumica prej qyteteve nė vend janė tepėr tė ndotur. Por edhe pse jetojmė

nė njė nga kryeqytetet mė tė ndotura, shumė pak nga ne e di se pikėrisht se pikėrisht nė kryeqytetin ku ne jetojmė nga ndotja e cila i tejkalon limitet  vendosura nga BE na shkurtohen rreth 20-30 minuta jetė nė ditė. Edhe pse jemi koshientė qė jetojmė mes njė katrahure mjedisore ku tymrat na shkaktojnė sėmundje nga mė tė rrezikshmet serish askush prej nesh nuk merr as mundimin mė tė vogėl pėr tė dhėnė ndihmėn e tij nė pėrmirėsimin dhe uljen e pėrmasave gjigande tė ndotjes. I pyetur ditėn e djeshme njė prej specialistėve tė Ministrisė sė Mjedisit tha pėr gazetėn SOT se ndotja nė vend ėshtė drejt uljes dh janė marrė njė sėrė masash pėr pėrmirėsimin e gjendjes sidomos nė zonėn e cilėsuar si mė problematike atė tė Porto Romanos. Ndėrkohė qė edhe pak kohė mė parė nga ministria e mjedisit u deklarua se ndotja nė vend ėshtė nė masėn 30 pėr qind mė e lartė se normat e lejuara nga Bashkimi Evropian. Por paralelisht me kėtė duket se alarmin e japin specialistėt e mjedisit nė disa prej organizatat jo shtetėrore qė merren me monitorimin dhe parandalimin e ndotjes. Nė kėtė kontekst specialistėt duket sikur kanė hedhur poshtė pretendimet e Ministrisė sė Mjedisit se ndotja ėshtė duke u ulur. Po tė njėjtin mendim kanė edhe specialistėt e ISHP-sė tė cilėt nga monitorimet e kryera nė kryeqytet ndotja nga PM 10 (grimcat e respirueshme) shėnon vlerėn 148 /m3, ndėrsa normat e lejuara nga BE- janė 50 m3 dhe ato shqiptare 70 /m3. Duke llogaritur shifrat specialistėt e mjedisit japin alarmin se ndotja nė kryeqytet sipas statistikave i bie tė jetė 10 fish mė e lartė se shifrat e deklaruara nga ministria e cila nė kėtė rast duket se do tė fshehė masėn e vėrtetė tė ndotjes nė vend e nė kryeqytet.


Zonat
Vendin e parė si zona mė e ndotur e zė 21 Dhjetori ku ndotja llogaritet me  445 mg/m3 ndėrkohė qė, normat e lejuara nga BE-ja, janė 50 mg/m3.  Mė pas sipas specialistėve tė mjedisit, vjen Zogu i Zi ku niveli i ndotjes sė ajrit qėndron pothuajse nė tė njėjtit tregues me 21 Dhjetorin ndėrkohė qė normat e lejuara nga BE-ja janė 50 mg/m3. Ndėrsa porsa i pėrket qendrės sė kryeqytetit vlerat e ndotjes janė 129 mg/m3 nė ajėr por edhe porsa i pėrket grimcave tė imėta (PM10). Ndėrsa tek Pazari i Ri niveli i ndotjes llogaritet me 110 mg/m3 nga grimcat e imta (PM10). Liceu Artistik pėr nga niveli i ndotjes ėshtė 105 mg/m3 pėr nga grimcat e imėta (PM 10) ndėrkohė qė norma e lejuar nga BE-ja ėshtė 50 mg/m3. Vlera mesatare e ndotjes akustike nė pistėn e aeroportit Nėnė Tereza, ėshtė e llogaritur nga 60 decibel (A). Ndėrsa vlera mesatare e ndotjes akustike , nė Laprakė, ėshtė 74 decibel (A). Ndėrsa porsa i pėrket vlerės mesatare tė ndotjes akustike tek Ushtari i Panjohur, ajo ėshtė llogaritur nė  74 decibel (A ). Alarmin e vėnė organizatat mjedisore tė cilat merren me studimin e ajrit nė kryeqytet e mė gjerė. E njėjta problematikė vėrehet edhe pėr pėrmbajtjen e benzenit C6H6 nė ajėr, qė ėshtė njė ndotės me veti tė njohura kancerogjene.


Statistikat
Matjet tregojnė se ndotėsi mė problematik nė Tiranė janė grimcat e imta me prejardhje tė ndryshme. Ndėrkohė, sa u takon monitorimit mė tė fundit nė rang vendi, tė realizuar nga Instituti i Shėndetit Publik, rezulton se "Tirana me ndotjen nga LNP , lėndėt e ngurta pezull, ose grimca totale,  rezulton me njė mesatare 323 mg/m3, ndėrkohė qė normat e Bashkimi Europian janė 80 mg/ m3 dhe ato shqiptare 140 mg /m3. Ndotja nga PM 10 grimcat e respirueshme shėnojnė vlerėn 148 mg /m3, ndėrsa normat e lejuara nga BE- janė 50 mg /m3 dhe ato shqiptare 70 mg /m3". Tirana ėshtė i vetmi qytet qė i ka kaluar normat e BE-sė edhe sa i takon ndotjes nga dioksidi i azotit, NO2. Tė dhėnat nga monitorime tė ndryshme tregojnė se vlerat mesatare e NO2 nė Tiranė ka arritur nė 52 mg /m3, nga 40 mg m3 qė janė normat e BE-sė. E njėjta problematikė vėrehet edhe pėr pėrmbajtjen e benzenit C6H6 nė ajėr, qė ėshtė njė ndotės me veti tė njohura kancerogjene.

Zonat mė tė ndotura nė kryeqytet
21 Dhjetori - 445 mg/m3 ėshtė niveli i ndotjes sė ajrit nga grimcat e imėta (PM10) te 21 Dhjetori, ndėrkohė qė normat e lejuara nga BE-ja, janė 50 mg/m3.
Zogu i Zi - niveli i ndotjes sė ajrit qėndron pothuajse nė tė njėjtit tregues me 21 Dhjetorin, ndėrkohė qė normat e lejuara nga BE-ja janė 50 mg/m3.
Qendėr - 129 mg/m3 ėshtė niveli i ndotjes sė ajrit nga grimcat e imėta (PM10) nė qendėr tė Tiranės, norma e lejuar nga BE-ja ėshtė 50 mg/m3.
Pazari i Ri - 110 mg/m3 ėshtė niveli i ndotjes sė ajrit nga grimcat e imta (PM10) tek Pazari i Ri, normat e lejuara nga BE-ja ėshtė 50 mg/ m3.
Liceu Artistik - 105 mg/m3 ėshtė niveli i ndotjes sė ajrit nga grimcat e imėta (PM 10) te
Liceu Artistik, norma e lejuar nga BE-ja ėshtė 50 mg/m3.
Vlera mesatare e ndotjes akustike nė pistėn e aeroportit Nene Tereza, 60 decibel (A).
Vlera mesatare e ndotjes akustike , Laprakė, 74 decibel (A)
Vlera mesatare e ndotjes akustike tek, Ushtari i Panjohur, 74 decibel (A )


Gjithashtu dy vitet  fundit, ėshtė videntuar edhe zona e Dajtit si njė prej zonave tejet tė ndotura nga lėndė helmuese tokėsore tė cilat ndikojnė direkt nė shėndetin e njerėzve dhe shkaktojnė sėmundje kanceroze

 

Arta AGOLLI

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Gazeta Sot

Publikuar nga: Gazeta Sot

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos