PranverėArt, njė ngjarje e re nė artin pamor

Nga Besim Tula

Ekspozita Pranverė Art duhet pėrshėndetur fort pėr ngjarjen e re, qė formoi nė ato pak veprimtari qė zhvillohen nė jetėn artistike tė arteve pamore. E ideuar nga artisti ynė i nderuar Llambi Blido

dhe e realizuar nga disa artistė, nga tė cilėt veēojmė skulptorėt Sotir Kosta dhe Maksim Bushi. Paraprakisht i urojmė kėsaj veprimtarie jetė tė gjatė, pasi kushtet tek ne nuk janė aspak tė favorshme. Artet vizuale janė artet mė pak tė mbėshtetura nga subjektet shtetėrore ashtu dhe ato private pėr arsye se janė mjaft serioze pėr ti organizuar dhe nuk bėjnė spektakėl pėr tu dukur. PranverėArt pasuron jetėn tonė vjetore artistike. Shumw veprimtari tė arteve pamore nė vite pėr arsye tė ndryshme janė shuar, duke lėnė njė zbrazėti p.sh: si ekspozita mbarėkombėtare e artit, panairi i artit, Marubi, ekspozita e njė grupi pedagogesh tė A.A etj, tė cilėt me praninė e tyre gjallėronin jetėn artistike. Ēdo veprimtari krijon njė humbje dhe njė ndjesi negative kur nuk vazhdon. Ndėrsa PranverėArt mendoj se ka njė mbėshtetje tė fortė pėr tė qenė njė veprimtari jetėgjatė, pasi organizuesit janė mjaft energjike dhe kėmbėngulės. Ata e kanė me mjaft pasion dhe duke e kuptuar drejt gjendjen e jetime pėr kėto lloj ngjarjesh i kanė dalė pėr zot kėsaj dhe me bujari kanė ndarė kohėn e tyre krijuese me atė qė u shėrben tė gjithėve d.m.th organizuesen. Mėnyra se si pėrballuan gjithė telashet tregon se kemi tė bėjmė me organizues, qė e kanė matur mjaft mire veten pėr ti dalė ballė. Kėto lloj veprimtarish pa fitim janė sjellje jashtė kohe, pasi i shėrbejnė njė gjeje tė pėrgjithshme, ecjes sė artit. Pa ekspozita artet pamore ndryshken, humbasin busullėn dhe dobėsohen. Ato janė e vetmja mėnyrė pėr tė ecur. Pasi e shikon Pranverė Art ndjen qė nė jetėn tonė artistike ka mjaft artistė, qė punojnė me pėrkushtim dhe dėshirojnė pėr tė ekspozuar. Janė 70  pjesėmarrės dhe mund tė quhet si veprimtaria me numrin mė tė madh tė artistėve pas viteve 90. Shumė krijues pėr arsye tė ndryshme ishin si tė veēuar nga ato pak veprimtari kolektive vjetore tė realizuara nė vendin tonė. Kjo ekspozitė mund tė quhet si mė tolerantja, ku pothuaj shumė artistėve ju dha njė mundėsi pėr tė ekspozuar pa shumė kritere tė prera. Ekspozita me kaq numėr tė madh pjesėmarrėsish bėhen vetėm me ekipe ndihmesė, pasi ka mjaft punė pėr tė arritur deri nė ditėn e pėrurimit.
Nė shkrimin e hapjes tė katalogut bėrė nga piktori Ll.Blido evokohej ideja e vijueshmėrisė sė ekspozitės se famshme tė Pranverės 1972, e cila bėri njė kthesė nė artin tonė me format e reja tė shprehjeve vizuale si nė pikture, skulpturė dhe nė arte tė tjera. Ajo tregoi se kishte krijues qė ishin tė zot, pėr tė bėrė gjėra tė reja, tė nivelit tė mirė dhe shumė tė mirė. Shumė artistė tė rinj dhe tė rritur guxuan. Nė kohėn tonė natyrisht liria ėshtė e madhe, por mungojnė iniciativat private dhe sallat pėr ekspozim. PranverėArt entuziazmoi shume krijues, tė cilėt u bėnė pjesėmarrės tė saj. Duke qenė njė ekspozitė e hapur ajo pranoi artistė tė ndryshėm. Krahas peizazhit dekorativ dhe tė ngrohtė tė V.Kilices, linjave rinore tė balerinės sė M.Dhramit apo interpretimit nė jeshile dhe lejla ndjesore tė veprės sė K.Buzės, qėndron vepra e artistit H.Devolli, tė munguar prej vitesh nė sallat e ekspozitės. Ajo tė tėrhiqte pėr freskinė dhe sigurinė nė interpretim. A.Filipi artisti i subjekteve me tema shoqėrore dhe filozofike me veprėn pjesėmarrėse pėrhapte njė ndjesi midis ėndrrės dhe realitetit qė ėshtė sinonim i rrugės nė tė cilėn kalon dashuria nė hapat e saj tė parė. Ngjyrat e zgjedhura pėr tė janė tė buta dhe ėndėrrimtare
Njė vepėr e kompozuar mirė dhe qė krijonte njė ndjesi tė re nė ekspozitė ishte Nudo nė studio e A.Veselit. Ajo ishte pastruar nga ēdo ngarkesė e tepėrt dhe fliste me njė gjuhė tė kohės. Para saj zhdukej ideja se je pėrballė njė vepre arti dhe tė rrėmbente jeta qė kishte. Leke Tasi artisti me njė ndjesi tė groteskut kėtė herė kishte sjellė njė temė tė ditėve tona nė veprėn e tij. Rivalitet. Dy tė rinj tė kohės nė vetura luksoze tė shoqėruar me nga njė vajzė shikojnė me konkurrencė prej gjelash njėri-tjetrin. Leka si njė artist i ndjeshėm dhe njė vrojtues i thellė pėr detajet dhe i pasur me njė kujtesė tė fortė vizuale e bėn punimin mbresėlėnės. Artistė me pėrvojė tė gjatė nė krijimtari si A.Faja, B.Kaceli A.Devolli, M.Arapi, A. Kostandini, H. Capari, Cifti Kadillari, I. Beli etj, kishin punime qė i pėrfaqėsonin me dinjitet. Ngjyrat intensive tė Petro Kokushtės tė Lulet kapnin akorde tė shkallės se lartė koloristike. Ndėrsa krijimi Dimėr i Kastriot Ēelmetės transmetonte nota tė gėzuara. E bardha e dėborės ishte e ndjeshme. Tingull plot dritė kishte jeshilja tek Pranverė e P. Pėrvathit. F. Boshnajku dhe F. Carkanji paraqiteshin me krijime ekspresive. Kompozimi i Axherko Mezelxhiut kishte njė ndėrtim gati simetrik plot improvizime. Ndėrhyrjet e gjurmėve tė penelatave shkonin me inteligjencė nė ērregullimin e kėsaj simetrie dhe  futjen e njė ritmike tė re. Vepra kishte njė dinamizėm tė brendshėm. Vijueshmėria stilistike e natyrave tė qeta tė artistit tė ri A. Blido pasqyronte njė stad tė mirė nė krijimtarinė e tij. Diferencat e qarta plastike dhe vizatimi ekspresiv i objekteve shoqėroheshin nga ngjyra tė gjalla, por qė ruanin mirė dekorativitetin. Penalata tė mėdha me ngjyra tė kombinuara mirė ndėrtojnė qartė portretin e Labit te Mina Zakes. Prerja e tij ėshtė funksionale. Ėshtė njė portret karakteristik i kėsaj krahine.
Remzi Kuci me veprėn Limonatė krijon shumė lloje tė ndryshme tė verdhash, duke ruajtur shumė mirė cilėsinė e tingėllimit tė tė gjithė veprės nė pėrgjithėsi. Piktura sido qė tė jetė nė jetėn artistike tė kėtyre viteve ka qenė mė e privilegjuara nė ekspozita tė ndryshme. Me e abandonuara ka qenė skulptura. Duke parė ekspozitėn tė bėnte pėrshtypje qė shumė skulptorė kishin sjellė vepra me interes profesional, ku disa prej tyre ishin tė realizuara nė materiale tė forta. Kėto artistė kishin punuar me ngulm, pavarėsisht kushteve aspak miqėsore me tė cilėn po kalojnė artet pamore nė kėto kohė. Vepra e M. Shurdhit Ēifti Obama theksin vizual e kishte te karizmit dhe eleganca, qė kanė kėto bashkėshorte. Zgjidhja kompozicionale ishte bėrė me delikatese dhe menēuri. Arminda Laci dhe Xh. Nova kishin vepra tė ndjeshme dhe tė punuara me pėrkushtim. Njė peizazh i Xhemaliut plot nuanca ngjyrash kishte sjellė dritėn karakteristike tė qytetit tė lindjes Krujės. Po kėshtu S. Kosta me portretin Lumiani tregoi se ėshtė njė skulptor qė pėrgjithėson formėn mirė duke iu afruar vlerave tė skulpturės klasike moderne. Maksim Bushi, mjeshtri i plastikes me gjithė distancėn shumėvjeēare pa ekspozuar tregoi se veprėn me Spektakli vazhdon, qė ėshtė njė artist shumė i ndjeshme pėr funksionin social tė artit dhe qė di tė tėrheqė me forcė syrin e shikuesit si me subjektin ashtu dhe me realizimin. Figura e gdhendur nė gur Pritja e Nelo Lukacit transmeton vetminė e nėnės pa njeri afėr. Bijtė e saj janė refugjatė. Portreti i piktorit G.Leka gdhendur nė mermer nga Qazim Arifi, me njė ndjesi plastike tė veēantė shpreh admirimin, qė ka ky skulptor pėr mikun e tij. Pamja e veprės ėshtė solemne. Edmond Rira me Nudo triplet tregoi se ėshtė i zoti tė vendosė plastika mjaft tė holla tė sfondit nė raport me plastikėn e butė tė trupit. Kjo lojė ėshtė realizuar me qartėsi dhe kompetencė prej tij. Pasi e shikon tė tėrė ekspozitėn vėren se ka njė gjallėri krijuese tė madhe tek artistėt dhe po kėshtu shikon se ka dhe njė dėshirė pėr tė ekspozuar.

 


Konkluzion
Do ta quaja gjėnė mė tė domosdoshme dhe mė me fat pėr njė krijues tė arteve pamore tė paraqesė veprėn e tij nė ekspozitė. Ato janė shkolla tė vėrteta pėr ato, qė duan tė ecin pėrpara, pasi vepra qėndron nė mes tė artistėve tė ndryshėm dhe me kėtė rast ke mundėsinė e kontrolli tė gjuhės tėnde artistike. Studioja apo vendi punės asnjėherė nuk tregon tė vėrtetėn pėr krijimin. Vetėm vendosja nė ekspozitė ėshtė jeta dhe pamja e vėrtetė e saj. Pastrimi i gjuhės vizuale nga mėsimet shkollore dhe huazimet ėshtė njė proces

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Gazeta Sot

Publikuar nga: Gazeta Sot

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos