Reportazhi/“Ylber”, shkolla e sė ardhmes europiane

Fėmijėt janė e ardhmja e botės, ata kanė njė dėshirė tė lindur pėr tė mėsuar dhe shkolla 9-vjeēare jo publike “Ylber” po e realizon nė pak vite kėtė nevojė parėsore. Sot “Ylber-i” ndriēon mes shkollave mė tė mira nė Shqipėri, sepse ajo ėshtė dhe do tė mbetet njė qendėr diturie ku kultivohet e ardhmja dhe jetėgjatėsia e paqes nė shoqėrinė shqiptare. Ishte viti 1998 kur lindi shkolla “Ylber” dhe pas njė pune virtuoze, qė, nė vitet nė vazhdim, do tė nxirrte frytet e saj. Thėnia e tyre mė e dashur ėshtė “ėndėrrojmė njė botė mė tė mirė”, prandaj nė kėtė shkollė ēdo nxėnės ka dinjitet dhe meriton respektin e mėsuesit, psikologut dhe edukatorit pedagogjik. E ndėrtuar nė hyrje tė Tiranės, afėr kthesės sė Kamzės me njė arkitekturė post-moderne tė rrethuar me trėndafila shumėngjyrėshe nga njė arkitekt italian futurist, i cili ka menduar pikė sė pari tė ndriēojė me dritė tė bollshme strukturėn dhe tė harmonizojė me thjeshtėsi funksionet e njė ēerdhe tė diturisė. Atmosfera e ngrohtė dhe respekti i ndėrsjellė duke i inkurajuar tė shkėmbejnė idetė e tė nxisim vetėbesimin ėshtė ēelėsi i fitores sė tyre.
Suksesi i shkollės, pėrveē standardeve tė njėjta me ato tė vendeve europiane, mbėshtetet nė punėn kėmbėngulėse tė stafit pedagogjik tė kualifikuar me njė eksperiencė shumė vjeēare nėn drejtimin e suksesshėm tė drejtoreshės Motėr Benita Prat, njė zonjė grua e bekuar nė mirėsi.
Takimi ynė me kėtė institucion tė dijes erdhi pas njė ftese miqėsore qė Nunci apostolik i Selisė sė Shenjtė tė Vatikanit nė Tiranė, Monsinjor Ramiro Moliner Ingles i bėri drejtorit tė gazetės “55”, shkrimtarit dhe publicistit tė njohur Fahri Balliu pėr njė vizitė njohėse nė kėtė shkollė. Mikpritja e drejtoreshės Motėr Beni dhe e gjithė stafit pedagogjik tė shkollės “Ylber” ishte mė tė vėrtetė mbresėlėnėse, po ashtu recitimet e poezive dhe kėngėve nė dy gjuhė, shqip e spanjisht, ishte njė risi melodike e jashtėzakonshme. Motėr Beni, si udhėrrėfyese e mrekullueshme herė pas herė ishte e detyruar tė ndalohej nė shpjegime pasi fėmijėt dhe nxėnėsit ė kėsaj shkolle vėrsuleshin nė pėrqafime dhe puthjeve. Njė portret i rilindėsit Naim Frashėri tė priste nė hyrje tė ambienteve tė brendshme, ku simbolizonte dritėn e diturisė, qė pėrpara do tė na shpjerė. Filozofia qė ndjehej nė sallat e mbushura plot me nxėnės (dhe kėrkesat ishin tre herė mė tė larta) aq sa drejtoresha aktive dhe e kudogjendur, motėr Benita na tha: “Ju lutem, zoti Fahri dhe i nderuar Ambasador, ne nuk duam publicitet tjetėr, pasi jemi plot me kėrkesa qė e tejkalojnė me trefish kapacitetin e nxėnėsve qė mund tė pranojmė”. Dhe ne i besojmė plotėsisht, s’ka si mund tė jetė tjetėr, tė gjithė duan mė tė mirėn pėr fėmijėt e tyre, bile ka prej tyre qė prenotojnė dhe i regjistrojnė nė kėtė shkollė dy vite pėrpara se fėmijėt e tyre tė arrijnė moshėn e caktuar. Prindėrit e njohin shumė mirė ēka u duhet fėmijėve tė tyre, prandaj zgjedhin “Ylberin” si njė ambient ku gjallon aftėsia dhe dija pėr t’i pėrgatitur pėr njė jetė tė suksesshme, si nė planin profesional ashtu dhe personal.
Para sė gjithash nė kėtė vizitė, ne mėsuam se shkolla jo publike “Ylber” synon nė misionin e saj universal qė tė gjithė tė gjithė nxėnėsit qė e ndjekin atė tė kenė njė bashkėjetese tė vyer dhe natyrisht rezultatet nuk mungonin, ashtu si edhe stimujt pėr tė krijuar kėtė harmoni midis tyre nuk mungonin, duke krijuar ēmime si ai “Nobelit pėr fėmijė dhe paqen” brenda shkollės ku nė mėnyrė demokratikė nxėnėsit zgjedhin shokėt dhe shoqet mė tė mirė jo vetėm nė mėsime, por edhe nė sjellje e bashkėjetese. Dorėzimi i ēmimit “Nobel” pėr paqen ka filluar nė shkollėn Ylber nė vitin 2004 duke krijuar njė traditė pėr vitet e pritshme. Fituesi pėrzgjidhet pak a shumė kėshtu: nxėnėsit e klasave pėrkatėse votojnė atė person i cili pėrbush tė gjitha kushtet qė duhen pėr tė marrė kėtė ēmim. Kėto kushte janė zgjedhur nė mėnyrė kolegjiale: tė jetė i komunikueshėm me tė gjithė, tė mos pėrdorė dhunė ndaj tė tjerėve, t’i kryejė tė gjitha detyrat e nevojshme nė shkollė. Etj. Pasi nxėnėsit votojnė, votat i shkojnė stafit tė mėsuesve kujdestarė bashkė me drejtoreshėn. Ata numėrojnė votat dhe shpallin fituesin.
Sidoqoftė synon nėpėrmjet punės sė saj qė nxėnėsi tė dėshmojnė nivele tė larta arsimimi dhe edukimi, duke pasur parasysh motivimin e talenteve nė shkencė, art, kulturė dhe sport. ēdo vit shkolla “Ylber” shkruan njė libėr, dhe shkrimtarėt e saj janė vetė nxėnėsit qė “kanė diēka pėr tė thėnė”. Ky zinxhir fjalėsh dhe ndjenjash, kanė krijuar visare tė ēiltėrsisė, mprehtėsisė, inteligjencės, ėmbėlsisė, dhe butėsisė. Nė libėr janė zėrat e fėmijėve, tė bashkuara pafundėsisht, nė mėnyrė qė zėri i tyre tė mos perėndojė kurrė. Duke i bėrė tė tonat, fjalėt e Ana Maria Martinez Sagi, themi: “Fėmijė, ti kurrė nuk do tė ndihesh vetėm, sepse je thesari mė i ēmuar”. Tek ky libėr, shfaqet, e drejta mė e ēmuar njerėzore: “E drejta pėr tė ėndėrruar”. Brezi i ri e ardhmja jonė”.
Pėrgatiti L.Lita

...

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Gazeta 55

Publikuar nga: Gazeta 55

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos