Mbetjet spitalore digjen jashtė kritereve, ISHP ngre alarmin pėr rrezikun ndaj qytetarėve

Nė spital ėshtė vetėm njė autoklavė e prishur, krematoriumi djeg kundėr rregullave edhe mbetjet trupore

Mbetjet spitalore konsiderohen si njė rrezik i pėrditshėm pėr jetėn e banorėve pranė spitaleve. Madje gazrat qė ēlirojnė kėto mbetje spitalore shkaktojnė nė shumė raste kancer tė mushkėrive, tė lėkurės e tė organeve tė tjera tė brendshme. Njė studim i kryer nga

Shoqata Kombėtare e Shėndetit Publik, ka nxjerrė nė pah tė gjitha rreziqet qė shkakton djegia pa kriter e nė kushte tė pa kontrolluara e kėtyre mbetjeve nė tė cilat mund tė hyjnė mbetjet trupore, mjetet e mprehta me tė cilat janė kryer operacionet, veshjet gjatė operacioneve, shiringat, mbetjet e trupit, gjaku etj. Sipas tė dhėnave nga kjo shoqatė problemet e mėdha qė kanė mbetjet spitalore dhe keqmenaxhimi i tyre nga drejtuesit e spitaleve vazhdon tė shkaktojė rrezik tė lartė tek banorėt tė cilėt jetojnė nė afėrsi tė spitalit, pėr pacientėt e pėr tė afėrmit e tyre qė qėndrojnė nė spitale. Pjesė e kėtij studimi janė bėrė spitalet, si: QSUT-ja, Materniteti "Mbretėresha Geraldinė", Materniteti "Koēo Gliozheni", Spitali Universitar i Sėmundjes sė Mushkėrive "Shefqet Ndroqi" dhe Instituti i Shėndetit Publik (ISHP) "Hulo Hajderi". Nga tė dhėnat pėrfundimtare, njė prej specialistėve tė kėsaj shoqate ka sqaruar se pėrpunimi i mbetjeve spitalore kryhet pjesėrisht nė QSUT dhe nuk kryhet nė asnjė rast nė spitalet e tjera. Sipas specialistit, mbetjet e spitaleve depozitohen njėlloj si tė gjitha mbetjet e tjera, nė kontejnerėt e zakonshėm, kur trajtimi i tyre duhet tė bėhet veē tė tjerave. Ndėrkohė qė 25 pėr qind e kėtyre mbetjeve pėrbėjnė rrezik pėr jetėn e pacienteve nė spitale apo pėr banorėt e zonave ku depozitohen. Fajin pėr krijimin e kėsaj situate sipas specialistit e kanė drejtoritė e spitaleve tė cilat nuk kujdesen pėr kėtė ēėshtje, pasi baza ligjore pėr mėnyrėn e trajtimit tė mbetjeve spitalore. Sipas studimit, ka disa mėnyra nėpėrmjet tė cilave mund tė bėhet pėrpunimi i mbetjeve, tė cilat aplikohen nė disa vende tė botės. Por, metoda me Incenerator e cila pėrdoret nė vendin tonė mund tė konsiderohet si joefektive. Nga ana tjetėr mbetjet trupore tė cilat digjen e pėrpunohen nė krematoriumin e QSUT-sė janė kohėt e fundit njė problem tejet i madh pasi nė tė shumtėn e kohės makineria qė bėn djegjen e tyre ka probleme e defekte e pėr kėtė shkak mbetjet trupore mblidhen bashkė me mbetjet e tjera spitalore e nė disa raste digjen bashkė me to. Pėr kėtė problem as Ministria e Shėndetėsisė por as Qendra Spitalore Universitare Nėnė Tereza deri mė tani nuk kanė ndėrmarrė asnjė masė.

 


Studimi
Qėllimi i studimit tė kryer nga shoqata kombėtare e shėndetit ka tė bėjė me  vlerėsimin e situatės pėr problemin e mbetjeve spitalore, njė problem mjaft i rėndėsishėm dhe bashkėkohor pėr zgjidhjen dhe pėr trajtimin e mbetjeve si dhe rrugėt e zgjidhjes, tė cilat tė mbėshteteshin mbi tė dhėnat e fundit tė eksperiencės botėrore nė kėtė fushė. Sipas kėtij studimi situata qė realisht sot ekziston nė spitalet tona ėshtė shumė e keqe. Gjėja e parė ka tė bėjė me mungesėn e vėmendjes sė drejtorive pėr sa i pėrket rėndėsisė sė trajtimit tė mbetjeve spitalore.


Problemet
Gjendjen e vėshtirė tė mbetjeve spitalore e ka bėrė publike kohė mė parė njė prej specialistėve tė shoqatės kombėtare tė shėndetit publik i cili ka deklaruar se ka probleme pėr sa i pėrket mėnyrės sė trajtimit tė mbetjeve spitalore, e aktualisht ėshtė njė Incenerator, i cili vendoset nė njė mjedis tė papėrshtatshėm tė Qendrės Spitalore Universitare dhe qė jo vetėm nuk arrin tė trajtojė nė mėnyrė adekuate mbetjet spitalore qė duhet tė trajtojė, por nė oraret qė punon ėshtė burim ndotjeje jo vetėm pėr qendrėn spitalore, por dhe pėr banorėt pėrreth. Probleme tė tjera ka dhe nė spitalet e tjera, pasi Sanatoriumi ka pasur dikur njė kaldajė qė e pėrdorte si vend pėr djegien e mbeturinave, por pas njė periudhe relativisht tė gjatė nuk funksionon mė pėr arsye tė daljes jashtė pėrdorimit. Ndėrsa, pėr sa u pėrket dy materniteteve gjendja ėshtė shumė e rėndė pasi ka mė shumė mbetje spitalore dhe ato trajtohen bashkė me mbetjet e tjera publike.

Ministria e Shėndetėsisė mban peng 6 autoklavat e premtuara pėr spitalet
Rreth gjashtė muaj mė parė Ministria e Shėndetėsisė nė bashkėpunim me USAID, e Bankės Botėrore duhet tė realizonin projektin pėr blerjen e 6 autoklavesh makineri tė cilat do tė kryenin pėrpunimin e mbetjeve spitalore pa ēliruar gaze e pa u shkaktuar probleme banorėve. Por edhe pse ka rreth njė muaj qė ka kaluar afati, sėrish nuk ėshtė dhėnė asnjė sinjal se kur ky projekt do tė realizohet. 6 Aparatet e rinj tė teknologjisė sė fundit  do tė kenė ndėr tė tjera edhe procesin e grirjes dhe tė sterilizimit gjė qė do tė bėhet sipas normave tė caktuara nga BE. Kėto aparatura do tė shpėrndahen nė spitalet e qyteteve kryesore nė vend si nė Qendrėn Spitalore Universitare Nėnė Tereza apo nė spitalet e qyteteve tė tjera tė madha si Korēa Shkodra, Vlora, Elbasani etj.

Luzati: Ndotja, 13 muaj mė pak jetė
Ndotja e ajrit dhe veēanėrisht grimcat e pluhurit tė cilat depėrtojnė deri nė qelizat e mushkėrive dėmtojnė rėndė organizmin tonė. Sipas specialistėve tė shėndetit pėrveēse ndikojnė  pėr njė sėrė sėmundjesh tė rrugėve respiratore dhe kardio-vaskulare ato ndikojnė dhe nė shkurtimin e jetėgjatėsisė me rreth 13 muaj . Nga ndotja e ajrit acarohen klizmat e astmės, acarohen alergjitė dhe mund tė shkaktohet kancer. Raporti i fundit i BE-sė ka vėrtetuar se shkurtohet jetėgjatėsia nė vendet e Evropės 8.6 deri nė 13 muaj, u shpreh Arben Luzati, shefi i Departamentit tė Shėndetit dhe Mjedisit. Sipas Luzatit pėr shkak tė ndotjes nė vendin tonė shkaktohet njė humbje prej 4425 ditė pune tė personave qė janė tė detyruar tė mos paraqiten pėr problemet shėndetėsore qė u shkaktohen nga ndotja. Vendi ynė i kalon me 2-3 herė parametrat e lejuara nga BE tė ndotjes sė ajrit dhe ky ėshtė ndėr shqetėsimet e organizatės botėrore tė shėndetėsisė pėr Shqipėrinė ,e cila i kėrkon institucioneve pėrkatėse tė marrin masat e nevojshme  pėr tė reduktuar nivelin e ndotjes nė mbrojtje tė shėndetit tė popullatės. Sėmundjet qė shkaktohen nga ndotja e ajrit janė ato tė cilat nė tė shumtat e rasteve kanė tė bėjnė me kancerin e mushkėrive numri i tė cilėve pėr njė vit arrin 1400 raste nga tė cilat 150 prej tyre pėsojnė vdekjen. Por nuk mbeten mė mbrapa sėmundjet e aparatit tė frymėmarrjes kancerit tė mushkėrive etj. Ajo ēka mbetet problematike ėshtė se ndotja e ambientit po bėhet njė ndėr shkaktarėt kryesore pėr rritjen e sėmundshmėrisė Polmonare por dhe shkaktimin e kancerit tė mushkėrive por nga ana tjetėr specialistėt theksojnė se nga sėmundjet kryesore tė cilat shkaktohen nga ndotja e mjedisit janė bronkopneumopatia kronike obstruktve e mushkėrive pneumokoniozat tė cilat janė tė ndryshme sipas llojit tė ekspozimit Kanceri i mushkėrive Astma etj. Sipas specialistėve tė mjedisit vetėm nga ndotja e ajrit nga pluhurat e imėta nė zonėn Tiranė-Durrės sėmuren ēdo vit 1000-1500 persona. Por edhe studimi mė i fundit i Institutit tė Shėndetit Publik i kryer nė 6 qytete tė ndryshme tė vendit, ka treguar se shqiptarėt tashmė janė tė rrezikuar se kurrė ndonjėherė nė shėndetin e tyre jo mė nga pluhuri i zakonshėm, por nga bloza e dalė nga makinat. Nė qytetet mė tė ndotura nė vendin tonė ėshtė Tirana, e cila zė vendin e parė si pėr grimcat e ngurta ashtu edhe pėr blozėn dhe benzenin. "Zonat mė tė ndotura nė Tiranė janė zonat pranė kryqėzimeve, si qendra e kryeqytetit, "21 dhjetori", pika pranė Ambasadės Italiane dhe zona e ish-Bllokut

 


Arta AGOLLI

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Gazeta Sot

Publikuar nga: Gazeta Sot

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos