“Baleti” shkolla qė pėrgatit nxėnės pėr tė dalė nė skenė

Autori i Lajmit: Lili Saraci


Tė mėsosh balet nuk ėshtė teknikė, por mbi tė gjitha ėshtė pasion. Njė gjė tė tillė e dėgjon nė Shkollėn e Baletit nė Tiranė, teksa bėhen prova me nxėnėsit e kėsaj shkolle. Ata tashmė tė gjithė e dinė njė gjė tė tillė dhe shpesh me njėri-tjetrin thonė se, qė tė mėsosh balet, duhet pasion. E pra, teksa pėrmend baletin klasik nė mendje tė vjen njė vajzė e hollė, e gjatė, nė majė tė gishtave, dorėn drejt, kokėn lart. E veshur me geta tė holla tė zeza, badi mbas trupit, papuēe tė holla e tepėr klasike, me flokė tė mbledhura lart. E pra kėto janė vajzat e vogla tė Shkollės sė Baletit nė Tiranė. E njėjta gjė ėshtė edhe pėr djemtė e kėsaj shkolle. Por, nė tė vėrtetė sa tė vėshtirė e kanė kėto vajza e djem pėr tė ruajtur modelin e elegancės nė gjithēka, pasi pėr tė qenė njė balerinė e mirė duhet qė nė tė njėjtėn kohė tė bėsh shumė veprime. Shikimi i njė balerine duhet tė jetė i pėrqendruar nė njė vend, dora me tepėr elegancė nga ana tjetėr e kėshtu tė gjitha me radhė. Veē kėsaj, tė gjithė kėta nxėnės tė kėsaj shkolle kanė etjen pėr tu bėrė tė famshėm. Kanė talentin dhe dėshirat e moshės. Imazhi nuk ndryshon as pėr nxėnėset e ciklit fillor, as pėr ata tė ciklit tė mesėm. Pėr tė gjithė vlen i njėjti rregull: tė jenė sa mė elegantė. Motoja ėshtė e njėjtė, edhe pėr djemtė, tė cilėt duhet tė djersijnė edhe jashtė dyerve tė shkollės, pėr tė qenė nė format e duhura fizike dhe, mbi tė gjitha, pėr tė qenė mė tė mirėt nė baletin klasik. Disa vijnė nga familje tė pasura, disa tė tjerė kanė njė traditė tė mirėfilltė kulturore familjare. Por, ajo qė i bashkon tė gjithė, ėshtė dėshira pėr baletin klasik. E mbi tė gjitha, vetė nxėnėsit e kėsaj shkolle shprehen se “nuk ka rėndėsi forma apo pėrmbajtja: e rėndėsishme ėshtė se nuk po kryejnė njė shkollė ēfarėdo, pėr tė mos e ditur mė vonė fakultetin, nė tė cilin do tė studiojnė. Kėta janė nxėnėsit e shkollės sė baletit. Qė nė klasėn e 5-tė nxėnėsit janė pjesė e kėsaj shkolle, qė pėr mė tepėr ėshtė edhe mė e lakuara nė kryeqyteti. Ajo ndryshon nga shkollat e tjera jo nga infrastruktura, por nga nxėnėsit e talentuar, jo nė Matematikė apo Fizikė, por nė balet klasik. Bėhet fjalė pikėrisht, pėr Shkollėn Kombėtare Koreografike tė Baletit, e cila kėtė herė do tė bėhet pjesė e suplementit tė gazetės. Nuk ėshtė aspak ekzagjerim tė themi se pothuajse tė gjitha vajzat mund tė kenė ėndėrruar nė fėmijėrinė apo adoleshencėn e tyre tė bėhen balerina. Tė famshme, elegante, gjithnjė me Puante veshur dhe, mbi tė gjitha, me pasion tė madh pėr baletin. E nė fakt, tė mėsosh balet nuk ėshtė teknikė, por, mbi tė gjitha, pasion. Kjo ėshtė motoja-bazė, mbi tė cilėn ushtrohen dhe punojnė pėr pjesė tė njohura ose jo ēdo ditė nxėnės dhe mėsues nė Shkollėn Kombėtare Koreografike nė Tiranė, e njohur ndryshe, si Shkolla e Baletit. Brenda dyerve tė kėtij institucioni gjejmė gjithēka, siē e kishim pėrfytyruar.
Baleti Klasik, nė varėsi tė ngushtė me bukurine trupore
Baleti ėshtė arti me human, ku trupi dhe shpirti bashkohen dhe vihen nė shėrbim tė bukurisė. Mbi tė gjitha ėshtė njė art i gjallė njė pafundėsi linjash, formash, shpejtėsish qė vihen nė shėrbim tė realizimit tė ekuilibrave strukturore tė pėrkryera, duke iu bindur nė kėtė kohė ligjeve biologjike dhe rregullave estetike. Baleti ėshtė edhe njė gjuhė me vete, sepse prodhon nė mėnyrė tė pavetėdijshme ide apo ndjenja qė janė tė pamundura tė shprehen me fjalė. Pretendohet qė baleti ėshtė nė njė varėsi tė ngushtė me bukurinė trupore, shėndetin, inteligjencėn, dijen, ndjeshmėrinė, tė kuptuarin e muzikės, megjithatė tė gjitha kėto janė tė pamjaftueshme shpjegon drejtoresha e shkollės Blerina Arbana. Pėr tė kėrcyer mirė duhen 2 cilėsi: shikimi, perceptimi. Shikimi ka tė bėjė me njė imitim tė saktė tė gjesteve tė mėsuesit, tė kontrollojė veten nė pasqyrė. Perceptimi ka tė bėjė me njė dhunti personale dhe tė brendshme. Nxėnėsit qė e kanė kėtė dhunti mund tė krijojnė lėvizje estetike dhe tė konkretizojnė pa sforco. Nga ana tjetėr, pėr tė kėrcyer mirė duhet njė stėrvitje dhe praktikė e pėrditshme qė sigurojnė njė zhvillim progresiv tė aftėsive fizike. Stėrvitja nuk mund tė praktikohet nė mėnyrė uniformė, pėr shkak tė pėrbėrjeve tė ndryshme tė nxėnėsve, prirjeve tė ndryshme si dhe zhvillimit tė tyre.

Rikonstruksioni
“Shkolla, nė kushte tė mira bashkėkohore”

Godina e Shkollės Koreografike ėshtė rikonstruktuar tre vite mė parė dhe, aktualisht, siē pohojnė mėsuesit dhe vetė drejtoresha e kėsaj shkolle, Blerina Arbana, shkolla ėshtė nė gjendje shumė tė mirė dhe i plotėson tė gjitha kushtet pėr zhvillimin e mėsimit specifik tė kėtij institucioni. Megjithatė, vetė drejtoresha e shkollės, Arbana, ka pohuar se pas rikonstruksionit tė shkollės, vėrtet infrastruktura nga jashtė ėshtė e mirė, por ajo ēka ėshtė shqetėsuese pėr nxėnėsit ėshtė pikėrisht fakti se nuk punojnė kaldajat, dhe nxėnėsit e kanė tė pamundur qė tė bėjnė balet nė sallat e baletit. Nė kėtė shkollė, pėrveē klasave, ku zhvillohen mėsimet e kulturės sė pėrgjithshme, janė edhe pesė salla tė mėdha baleti tė shtruara me parket dhe tė pajisura me pasqyra, ku nxėnėsit tė shikojnė e tė korrigjojnė lėvizjet e tyre gjatė mėsimit tė baletit, tė valles popullore, si dhe ushtrimeve tė karakterit shqiptar e tė huaj. Sallat janė tė pajisura me leva anėsore dhe qendrore, tė cilat janė tė lėvizshme. Krahas sallave tė baletit, shkolla jonė ėshtė e pajisur me dushe, qė nxėnėsit, pasi tė mbarojnė mėsimin e kulturės artistike, tė kenė mundėsi pėr tu pastruar. Shkolla jonė ėshtė e pajisur edhe me dhoma tė veēanta, ku janė vendosur dollapėt personalė tė secilit nxėnės. Nxėnėsit mbajnė nė to mjetet e punės. Klasat janė tė pajisura me tavolina dhe karrige tė reja. Nė shkollėn tonė funksionojnė edhe dy salla me 26 kompjuterė gjithsej, ku zhvillohet mėsimi i informatikės dhe nxėnėsit punojnė nė kohėn e lirė.

Shkolla e Baletit, mbrėmje gala nė 50-vjetorin e saj. Ja artistėt qė ka nxjerrė shkolla
Ndryshe nga shkollat e tjera, nė Shkollėn e Baletit pak problem pėr nxėnėsit e klasave tė pesta ėshtė pikėrisht orari i shkollės. Siē na shpjegon edhe vetė drejtoresha e shkollės, Blerina Arbana, nxėnėsit e klasave tė 5-ta, si fillim, e kanė pak tė vėshtirė tė mėsohen me ambientin dhe me orarin e shkolis, i cili nuk ėshtė si nė ēdo shkollė tjetėr, por ėshtė paksa i tejzgjatur. Kjo ankesė vjen edhe nga vetė nxėnėsit, tė cilėt, tė kontaktuar nga gazeta, pohojnė se orari nė kėtė shkollė, ndryshe nga sa ishin mėsuar, ėshtė i tejzgjatur. Pėr kėtė, drejtoresha Blerina Arbana shprehet se shkolla i ka dhėnė rėndėsi tė veēantė njohjes dhe respektimit tė tė drejtave tė individit, si dhe principit-bazė tė marrėdhėnieve njerėzore, duke respektuar sjelljen e tė tjerėve. Nisur nga kjo, mėsuesit e kanė kuptuar fare mirė se, nė disa raste, mėsimi deri nė orėn 4 tė pasdites bėhet i lodhshėm, prandaj pėrpiqen qė tua heqin stresin dhe lodhjen fizike nxėnėsve. Nė Shkollėn Kombėtare Koreografike zhvillojnė mėsim mbi 1000 nxėnės, prej tė cilėve disa janė nga rrethet dhe periferitė e Tiranės dhe qėndrojnė nė konvikte. Sikundėr ka edhe prej atyre qė kanė zgjedhur tė mos qėndrojnė nė godinat e shkollės, por tė shkojnė nė shtėpi ēdo pasdite pas mėsimit. Nxėnėsit, kryesisht u pėrkasin familjeve me nivel mesatar arsimor. Ndėrsa, sipas statistikave, rezulton se vetėm 0,2 pėr qind e tyre janė tė familjeve me asistencė sociale, 36 pėr qind u pėrkasin familjeve me arsim tė lartė. Pėrkthyer nė shifra, janė rreth 197 nxėnės nė shkollė qė vijnė nga familje intelektuale dhe rreth 150 tė tjerė qė vijnė nga shtresa tė mesme.
Mėsimi nė shkollė
“Mėsimi zhvillohet nė bazė tė dy kulturave: asaj artistike dhe tė pėrgjithshme. Shkolla pėrfshin ciklin e arsimit 9-vjeēar dhe atė tė shkollės sė mesme, nga viti II-IV. “Tė gjithė nxėnėsit, qė janė pjesė e shkollės sonė, i janė nėnshtruar njė konkurrimi me pėrfaqėsues e artistė tė shquar nė art”,- ka rrėfyer pėr “Ballkan” drejtoresha e shkollės, Blerina Arbana. Gjatė viteve tė shkollimit, shkolla i pėrgatit nxėnėsit me njohuritė-bazė, duke u krijuar atyre mundėsinė e kompletimit tė kėtyre njohurive, pėr tė vazhduar mė pas studimet e larta, kryesisht nė degėt qė ata kanė mėsuar pėr shumė vite. Shkolla Kombėtare e Koreografisė ėshtė shumė specifike, sepse, nėse nė gjimnazet e tjera ka pėrgatitje tė pėrgjithshme, thjesht pėr provimet qė kanė nė Letėrsi, Matematikė, si dhe provime me zgjedhje, kėtu shtohet kjo ngarkesė, sepse ėshtė edhe provimi i lėndėve sė baletit”,- shton drejtoresha Arbana. Mė tej, ajo ka theksuar se nė kėtė shkollė mėsimi zhvillohet nė ambiente bashkėkohore, si edhe njė sallė e madhe koncertale, e cila shėrben edhe si pikėnisje pėr realizimin e synimit tė shkollės. “Shkolla jonė, rėndėsi tė veēantė i kushton planit tė ofertės informative, qė do tė jetė dokumenti thelbėsor kryesor, i pėrbėrė nga identiteti, kultura dhe projekte nga institucionet shkollore. Do tė pėrfaqėsojė projektin kurrikular, extrakurrikular, edukativ dhe organizues, qė shkolla jonė tė vendosė autonominė e vet. Disiplina artistike, puna sistematike dhe pėrgjegjshmėria e secilit nga ne bėjnė qė pėrgatitja e tyre tė jetė garanci e formimit tė nxėnėsve, si njerėz tė devotshėm pėr shoqėrinė dhe formimin e tyre si artistė tė skenės”,- pėrfundon drejtoresha.


Shkolla e Baletit, mbrėmje gala nė 50-vjetorin e saj

Mbrėmje gala pėr festimin e vitit jubilar. 50-vjetori i themelimit tė Shkollės sė Baletit u festua nė skenėn e madhe tė Teatrit tė Operės dhe Baletit vetėm tre vite mė parė. Kremtimi i kėsaj dite tė shėnuar pėr njė nga vendet ku edukohen artistėt e rinj, u bė me nderime tė figurave tė njohura tė kėsaj shkolle qė pėr 50 vite edukuan dhe krijuan talente tė artit nė Shqipėri. Nė kėtė ditė tė shėnuar ishin tė gjithė sė bashku ashtu si dhe nė ato kohė qė u bėnė plejada e artistėve qė i dha vepra tė shkėlqyera baletit shqiptar. Pėr kėtė mbrėmje speciale, nė Tiranė mbėrriti njė prej mjeshtėrve mė tė mėdhenj tė baletit rus, Evgeni Vallukin, bashkė me djalin e tij. Gjatė atyre ditėve ata pėrgatitėn balerinėt shqiptarė tė ngjisin nė skenė nė galanė e madhe, aktin e dytė tė baletit “Bajadera”, e cila u prezantua pėrpara tė pranishmėve nė kėtė aktivitet. I ftuar special i kėsaj mbrėmjeje ishte dhe drejtori i parė i kėsaj shkolle, Petrit Vorpsi. Nė njė prononcim dhėnė pėr median ai foli pėr lidhjen e baletit shqiptar dhe atij rus duke u shprehur se “kjo lidhje ėshtė organike, pasi ne kur kemi mbaruar shkollėn ruse tė “Balshoit” sollėm ato programe didaktike artistike dhe kjo ndihmoi nė pėrgatitjen e artistėve, tė cilėt me interpretimet e tyre bėjnė pjesė nė plejadėn e artistėve shqiptarė qė i dhanė vepra tė shkėlqyera koreografisė shqiptare dhe asaj botėrore nė skenėn shqiptare dhe atė botėrore. Unė them se programin artistik qė kemi marrė ne nga shkolla e “Balshoit” dhe programi qė kanė sjellė artistėt rusė sot, janė po tė njėjtat programe, ato janė vazhdimėsia e tyre. Pėr mua qe njė gėzim i madh kur u takova sėrish me tė ftuarit nga Rusia”,- ėshtė shprehur ai. Mė tej ai ėshtė shprehur: “Djemtė tanė dhe vajzat tona, si Klejdi Kadiu, Anbeta Toromani etj, janė shembull tė asaj tė bukure tė mirė qė ka arritur shkolla jonė shqiptare”,- pėrfundoi drejtori i parė i Shkollės sė Baletit, Petrit Vorpsi. Blerina Arbana, aktualisht drejtoreshė e kėsaj shkolle do tė shprehej se “pėrvoja e shkollės sonė ėshtė goxha e madhe, dhe nė kėto 50 vite punė kanė dalė breza tė tėrė balerinėsh. Nė kėtė ditė dua qė ti falėnderoj tė gjithė dhe ata qė pėr shumė arsye nuk janė tė pranishėm”. Pėrvjetorėt e mėdhenj mbahen mend. E mė tė paharrueshėm kėtė jubile e bėnė jo vetėm trofetė nė shenjė falėnderimi, jo vetėm pėr ata qė gjithė pasionin e tyre e dhanė nė atė shkollė, por edhe pėr atė ēka nxėnėsit e tanishėm tė shkollės ngjitėn nė skenė. Ky ėshtė njė prej atyre pėrvjetorėve qė u festua me madhėshti nga kjo shkollė dhe galaja e kėsaj mbrėmjeje ishte dhe shprehja mė e mirė e asaj ēka nxėnės dhe mėsues arrijnė nė kėtė shkollė, e cila gjatė kėtyre 50 viteve ka nxjerrė emra tė talentuar balerinėsh dhe njė pjesė e tyre janė tė vlerėsuar dhe nė skenat botėrore. Shkolla e Baletit nė vendin tonė u themelua nė vitin 1957. Festimi i 50-vjetorit solli njė atmosferė tė kėndshme nė skenėn shqiptare me balerinėt e kėsaj shkolle.

Nxėnėsit pajisen me diplomė maturiteti dhe pėrfitojnė pjekurinė koreografike

Shkolla e Baletit ėshtė apolitike dhe ėshtė njė institucion ku nxėnėsi formohet dhe ėshtė disponibėl pėr tė realizuar vepra artistike tė njė niveli nacional dhe internacional me impenjim, duke koordinuar dhe pranuar shumė realitete nacionale aktive nė sektorin e spektaklit edukon e i formon nxėnėsit, qė tė jenė tė denjė artistikisht, teknikisht e profesionalisht pėr tė debutuar nė skenat mė prestigjioze, brenda dhe jashtė vendit. Qėllimi i shkollės ėshtė formimi kulturor dhe profesional i tė rinjve qė paraqesin tė dhėna specifike pėr kėrcimin, e cila krijon njė bagazh pėr disiplinat koreografike, duke krijuar figura profesionale me baza tė mira pėr hyrje nė botėn e spektaklit si balerinė. Nxėnėsi pajiset me diplomėn e maturitetit dhe pėrfiton pjekurinė koreografike, e cila arrihet nė kontakt me publikun nėn drejtimin e profesionistėve tė kualifikuar, duke respektuar veten, ambientin e punės dhe tė tjerat, ēka sjell njė punė mbresėlėnėse dhe i pėrgjigjet pulsit krijues tė baletit, sepse baleti ynė mbart harmoni, formė, balancė dhe ideale tė pastra qė kjo shkollė vazhdon e i mbart me artin e pastėr tė kėrcimit. Njė vend tė veēante nė kėtė shkollė zė tė punuarit nė mėnyrė autonome dhe nė ekip, tė dish tė shfrytėzosh me ngulm leksikun dhe procedimet qė bėjnė pjesė nė gjuhėt specifike tė mėsuara. Disiplina e kulturės artistike ka parasysh baletin klasik, qė ėshtė baza, duke nxitur punėn individuale dhe duke krijuar njė klimė tė ngrohtė bashkėpunimi dhe miqėsie ndėrmjet nxėnėsve tė rinj e tė vjetėr. Sigurisht, baleti ka disa ligje. Njė drejtues i mirė i fushės sė baletit duhet ta lėvrojė baletin klasik, tė jetė njė menaxhues i mirė dhe duhet ti zėrė vend fjala. Sepse gjuha e baletit pėrfshin nė vetė vete njė glosal tė pafund lėvizjesh, duke shprehur gjendje, emocione tė shumta, karaktere tė marra nga realiteti, pra nga gjithė pėrfshirja e jetės sė pėrditshme. Shpresoj se kur kam marrė kėtė detyrė, vizioni im ka qenė i qartė: ti mėshoj punės sistematike”.




Shkolla fituese e Ēmimit tė Publikut nė Poloni


Pėrveē baletit klasik nė Shkollėn e Baletit kėtė vit ėshtė futur edhe zhanri pėr balet modern. Kjo na pohohet edhe nga vetė drejtoresha e shkollės, Blerina Arbana, e cila ka treguar pėr suplementin e gazetės se nė klasėn e 9- tė kėtė vit fillon baleti modern, kjo pasi, sipas saj, baleti modern nuk mund tė fillojė qė nė klasėn e 5-tė, pasi nxėnėsi duhet tė pėrvetėsojė fillimisht baletin klasik pastaj tė mėsojnė baletin modern. “Nė rast se nxėnėsi nuk ėshtė formuar mirė nė baletin klasik ndikon negativisht tek nxėnėsi baleti mordern. Ajo qė ėshtė e re pėr shkollėn tonė kėtė vit ėshtė dhe futja e njė zhanri tė ri nė kėtė shkollė ashtu siē ėshtė baleti modern. Pasi, ēėshtė e vėrteta, nė Shqipėri nuk ka ekzistuar baleti me baza metodologjike, pra ka qenė njė kuturu. Kėtė vit na ka ardhur njė mėsuese e re, Anila Vasjari, nė fakt ajo ka qenė mėsuese nė shkollėn tonė, por u shkėput pėr disa kohė dhe, me thėnė tė drejtėn, kėtė lloj zhanri Anila e ka lėvruar nė Itali deri nė momentin qė u rikthye sėrish nė kėtė shkollė baleti dhe e ka vėnė si zhanėr tė ri nė shkollėn tonė”,- ka pohuar Arbana. Ndėr tė tjera ajo na ka shpjeguar edhe mėnyrėn e pėrzgjedhjes sė nxėnėsve. “Nxėnėsit nė shkollėn tonė futen me konkurs, pėrzgjedhja bėhet nga ana e specialistėve tė shkollės sonė. Ne, aktualisht, kemi dėrguar nė disa shkolla dy specialistė tė shkollės sė baletit pėr tė pėrzgjedhur elementė tė veēantė, kjo sigurisht edhe me pėlqimin e drejtoreshės sė Drejtorisė Arsimore”,- shpjegon drejtoreshė Arbana.

Sa vite keni si drejtore nė kėtė shkollė, dhe a ėshtė e vėshtirė tė drejtosh Shkollėn e Baletit?

Nė kėtė shkollė kam qenė mėsuese dhe po bėjė gati 18 vite qė jam nė kėtė shkollė. Duke qenė mėsuese nė njė shkollė baleti, dua tė them tė jesh drejtoreshė, duke qenė mėsuese, e kam pasur edhe tė lehtė, edhe tė vėshtirė. Tė lehtė, sepse duke qenė mėsuese mė parė nė kėtė shkollė, i di shumė mirė cilat janė pikat e dobėta qė ka shkolla dhe, sigurisht, duke i ditur kėto, do tė mundohesh ti rregullosh. Objektivi im, kur erdha si drejtoreshė nė kėtė shkollė, ka qenė gjithmonė qė nė kėtė shkollė tė ketė balet klasik dhe, sigurisht, ti mėshoja akoma edhe mė shumė plantave. Pra njė nga objektivat e mia kryesore ėshtė qė tė vazhdoj gjithmonė nė kėtė rrugė, sigurisht qė jam munduar tė eci gjithmonė nė hapat e drejtorit tė parė tė kėsaj shkolle, Petrit Vorpsit. Si drejtuese shkolle po bėjė 5 vite, nė kohėn qė unė kam marrė drejtimin e shkollės, shkolla ka qenė nė rikonstruksion dhe pėr ta drejtuar ka qenė shumė e vėshtirė,. Por, mė e vėshtirė ka qenė tė realizoja objektivat e mi si drejtoreshė, pasi shkolla, duke qenė nė rikonstruksion, nxėnėsit bėnin mėsim nė mėnyrė tė shpėrndarė nėpėr shkollat e tjera, ku nuk ishin kushtet pėr tu mėsuar nxėnėsve balet klasik. I gjithė ky tension dhe puna qė ne bėnim ka qenė pėr njė periudhė kohe mbi njė vit. Megjithatė, njė ndihmė pėr ne nė atė kohė ka qenė dhe Teatri i Operės, i cili na dhe ato sallat e baletit, por pėrsėri nuk zhvillohej dot mėsim ashtu si nė “shtėpinė tėnde”, shkollėn tėnde. Unė ia arrita qėllimit qė vitin e parė tė bėja njė koncert dhe e kam bėrė vetėm fare, tėrėsisht klasike, pėr kėtė kohė unė kam punuar nė palestrėn time, pasi kam njė tė tillė. Tė them tė drejtėn, nga viti nė vit ne bėjmė koncerte pėr baletin klasik. Megjithatė unė dėshiroja shumė qė shkolla tė ishte gjithėpėrfshirėse nė balet. Dhe pėr kėtė unė u kam kėrkuar mėsuesve qė nė fund tė semestrit tė parė tė kenė klasėn dhe numrat e tyre tė baletit, dhe mė pas po komisioni qė ėshtė i pėrbėrė nga mėsuesit dhe do tė pėrzgjedhin numrat mė tė mirė nė mėnyrė qė dhe koncerti tė mos bėhet i lodhshėm.

Cilat janė aktivitetet qė organizoni?

Nė datėn 3 maj tė 2008 ėshtė bėrė dhe koncerti gala. 50 vjet balet shqiptar nė sytė e koreografit Petrit Vorpsi janė vitet mė tė rėndėsishme tė njė prej gjinive tė artit qė i ka bėrė krenarė shqiptarėt. Krijimi i Shkollės sė Baletit me studentėt e parė qė u shėnjuan nga pėrvoja dhe tradita e “Balshoi Teatėr”, pėr ish-drejtorin e parė tė kėsaj shkolle ėshtė njė fat tė ishte aty pas 50 vjetėsh e tė kujtosh fillesat e kėsaj shkolle. Ne si shkollė punojmė shumė nė mėnyrė qė shkolla tė dalė mė mirė nė konkurse apo aktivitete ashtu siē ishte ai i 3 majit. Ajo qė ėshtė e re pėr shkollėn tonė kėtė vit ėshtė dhe futja e njė zhanri tė ri nė kėtė shkollė ashtu siē ėshtė baleti modern, pasi, ēėshtė e vėrteta, nė Shqipėri nuk ka ekzistuar baleti me baza metodologjike, pra ka qenė njė kuturu. Kėtė vit na ka ardhur njė mėsuese e re, Anila Vasjari, nė fakt ajo ka qenė mėsuese nė shkollėn tonė, por u shkėput pėr disa kohė dhe, me thėnė tė drejtėn, kėtė lloj zhanri Anila e ka lėvruar nė Itali deri nė momentin qė u rikthye sėrish nė kėtė shkollė baleti dhe e ka vėnė si zhanėr tė ri nė shkollėn tonė. Pra, kėtė vit ėshtė futur edhe baleti modern me baza metodologjike.

Cilat janė ēmimet qė ka marrė shkolla juaj?

Shkolla jonė ka marrė goxha ēmime, vetėm para tre viteve ishim nė Poloni ku kemi marrė pjesė nė njė festival ndėrkombėtar ku shkolla jonė u vlerėsua me Ēmimin e Publikut, dhe kur e merr titullin nga publiku, mendoj se ėshtė ēmimi mė i mirė qė jepet. Ēdo vit, tė them tė drejtėn, shkolla bėn aktivitete si brenda dhe jashtė vendit, ēdo vit me nga dy-tre koncerte.


NXĖNĖSIT

Enxhi Shima: “Baleti, art i veēantė”

“E kam nisur baletin qė nė moshėn 10 vjeēe, pėr mua kjo ishte ėndrra ime e vetme, pasi qė atėherė mė pėlqente muzika klasike. Hera e parė kur dola nė skenė ishte nė klasėn e 7-tė, duartrokitjet mė dukeshin sikur ishin posaēėrisht pėr mua dhe nė mendjen time mė dukej sikur kalonin disa zėra qė mė thoshin: “Bravo Enxhi”. Dėshiroj shumė ta vazhdoj kėtė shkollė, sepse baleti ėshtė njė art i veēantė, ku tė paktėn unė ndihem mirė. Muzika klasike tė jep emocione mė tė mėdha ku mund tė shprehėsh ndjenjat. Shumė herė prindėrit mė thonė se baleti nuk duhet tė jetė gjithēka. Ndėrsa me veten time them: “Eh......kush na kupton ne artistėt”. Gjithmonė pranė meje, madje, qė nė hapat e parė tė teknikės ka qenė mėsuesja ime, Blerina, e cila na e ka dhėnė pasionin dhe zanatin e baletit”,- pėrfundon Enxhi.


Krisi Spahiu: “Skena, vendi ku ndihem mirė”

Kam filluar baletin qė nė moshėn 4- vjeēare. Fillimisht isha nė balet privat dhe mė pas erdha nė shkollė profesionale pėr tė perfeksionuar akoma edhe mė mirė pasionin qė kisha pėr tė kėrcyer baletin klasik. Qė kur isha e vogėl kam marrė shumė ēmime. Njė ndėr ēmimet mė kryesore pėr mua ka qenė nė moshėn 7 vjeēe, kur kam marrė dhe ēmimin e parė “Endrra pėr muzikėn”, ndėrsa tek “Gjeniu i Vogėl” kam marrė ēmimin e dytė. Kėtė ėndėrr pėr baletin dua ta vazhdoj edhe mė tej, pasi pėr mua, tė qėndroj nė skenė ėshtė vendi ku unė ndihem shumė mirė, dhe nuk do ta ndėrroja me asgjė tjetėr. Ajo tė cilėn unė doja shumė tė falėnderoja ėshtė mėsuesja ime e baletit, Blerina Arbana, e cila i mėson nxėnėsit nė kėtė shkollė sikur ti kishte fėmijėt e vet. Nuk do ta harroj asnjėherė atė qė ajo ka bėrė pėr mua nė veēanti dhe pėr tė gjithė nxėnėsit qė vėrtet e duan baletin”,- pėrfundon Krisi.






Ky lajm ėshtė publikuar: 05/05/2010

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Ballkan

Publikuar nga: Ballkan

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos