Studimi, Acidet yndyrore omega-3 ndihmojnė pacientėt me sėmundje nė zemėr



Vaji i salmonit, tunės dhe peshqve tė tjerė ndihmojnė pacientėt me arteriet e sėmura qė tė jetojnė mė gjatė. Ky ėshtė rezultati kryesor i studimit tė fundit tė realizuar nga Universiteti i Kalifornisė nė San Francisko. Sipas studimit, tek pacientėt me nivele tė larta tė acidit yndyror omega-3, qė gjendet nė vajin e peshkut, duket se ngadalėsohet procesi i plakjes biologjike. Pėr kėtė qėllim, telomeret e pacientėve qė merrnin vaj peshku, u matėn pėr tė vėnė re ndryshimet nė gjatėsi.
Rezultatet
Studiuesit thonė se dietat e pasura me acide yndyrorė omega-3 mund t’i ndihmojnė njerėzit me sėmundjet e zemrės qė tė jetojnė mė gjatė. Studim mori nė shqyrtim se sa i lartė duhet niveli i vajit tė peshkut nė gjak qė tė jetė nė gjendje tė mbrojė telomeret e kromozoneve tė cilat ndihmojnė pėr pėrcaktimin e moshės dhe plakjes biologjike. Njė nga autorėt e studimit ėshtė doktor Ramin Farzane-Far nė Universitetin e Kalifornisė nė San Francisko. Ai thotė se rezultati kryesor i studimit ėshtė se tek pacientėt me nivele tė larta tė acidit yndyror omega-3, qė gjendet nė vajin e peshkut, duket se ngadalėsohet procesi i plakjes biologjike. Pėr kėtė qėllim, telomeret e pacientėve qė merrnin vaj peshku, u matėn pėr tė vėnė re ndryshimet nė gjatėsi. Telomeret janė mbėshtjellėse nė fund tė kromozoneve qė i mbrojnė ato nga shthurja. Me kalimin e kohės, ndėrsa mosha biologjike rritet, telomeret mund tė dėmtohen dhe shkurtohen pėr shkaqe tė inflamacioneve a pezmatimeve tė ndryshme, pirjes sė duhanit, mbi pesha trupore ose mungesa e ushtrimeve fizike. Nė studim u pėrfshinė rreth 600 pacientė me sėmundje nė arteret koronare. Duke matur telomeret nė kohė tė ndryshme, shkencėtarėt ishin nė gjendje tė pėrcaktonin shpejtėsinė me tė cilat ato shkurtoheshin dhe tė gjenin se sa shpejtė ose ngadalė zhvillohej procesi i plakjes biologjike tek kėta pacientė. Nė rezultatet e studimit qė u botuan nė revistėn e shoqatės amerikane tė mjekėsisė theksohet se pacientėt me sėmundje nė arteret koronare duhet tė pėrfshijnė nė dietėn e tyre tė pėrditshme tė paktėn njė gram vaj peshku Omega-3.
Vaji i peshkut
Acidet yndyrore omega 3-6-9 qė gjenden tek vaji i peshkut janė shumė tė rėndėsishme pėr trupin e njeriut, por ato nuk mundet tė sintetizohen nga organizmi ndaj dhe quhen acide yndyrore thelbėsore. Ēdo qelizė e trupit pėrdor acidet yndyrore. Ato janė gjithashtu, tė rėndėsishme nė prodhimin e prostaglandinave mjaft tė rėndėsishme kėto si mesazhere dhe rregullatore e shumė proceseve nė organizėm. Ato ndihmojnė nė uljen e triglicerideve, ulin viskozitetin e gjakut dhe tensionin arterial si dhe reduktojnė rrezikun e aritmisė. Njerėzit qė konsumojnė njė drekė me peshk nė javė kanė 50 pėr qind mė pak risk pėr infarkt. Vetėm tre kapsula nė ditė omega janė mė tė mjaftueshme se sa tė hash peshk ēdo ditė. Marrja e saj mund tė reduktojė deri nė 40 pėr qind vdekjet nga zemra te burrat e moshės sė mesme. Pėrsa i pėrket inflamacionit, acidet yndyrore luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė sintezėn e prostaglandinave (kryesisht PGE1), prandaj ndihmojnė nė tė gjitha llojet e artriteve, sidomos nė ngurtėsimin mėngjesor. Nga njė studim ėshtė parė se disa njerėz kanė ndėrprerė anti-imflamatorėt josteroide nga marrja e omega-s. Ato ndikojnė nė uljen e dhimbjeve menstruale, kur dihet se te gratė me ērregullime janė tė rritura substancat inflamatore. Gjithashtu, marrja e omega 3-6-9 ndikon nė depresion dhe migrenė si dhe ėshtė e nevojshme te gratė shtatzėna sidomos nė periudhėn e krijimit tė trurit dhe tė syve tė bebes sė ardhshme.
Peshku
I pasur nė pėrbėrės ushqimorė thelbėsorė, peshku ėshtė mjaft i dobishėm pėr shėndetin e njeriut dhe ai duhet pėrdorur sa mė shpesh. Pėrmbajtja nė fosfor te peshqit ėshtė e lartė: 300 mg/100 gr pėr peshkun ton dhe deri nė 470 mg pėr sardelet. I shoqėruar me kalcium, fosfori ėshtė i mrekullueshėm pėr kockat. Peshku na furnizon me jod (mė pak peshqit e ujėrave tė ėmbla), i cili ėshtė i nevojshėm pėr fabrikimin e hormoneve tė tiroideve. Kėto tė fundit janė tė rėndėsishme pėr krijimin e embrionit tė bebes si dhe nė moshėn e pubertetit tė fėmijėve. Gjithashtu, nė pėrbėrje tė peshkut gjenden dhe fluori, kobalti, magnezi, por edhe kaliumi, bakri, selenium etj. Gratė shtatzėna e kanė tė nevojshme tė ushqehen me peshk, sepse gjatė shtatzėnisė ato kanė nevojė dy herė mė shumė pėr hekur. Peshku ton ka hekur me shumicė. Por sidoqoftė, nuk duhet abuzuar me ngrėnie masive dhe tė vazhdueshme, ose peshqit duhet tė jenė tė ndryshėm, pasi shumė mėrkur, sjell jo vetėm probleme kardiovaskulare, por ndikon nė zhvillimin jo tė mirė neurologjik tė bebes nė bark tė nėnės. Peshku pėrmban vitamina B, si vitaminėn B6, e cila lufton aneminė, vitaminėn D, qė ėshtė shumė e rėndėsishme pėr asimilimin e kalciumit etj. Ndėrsa mėlēia e peshkut ėshtė e pasur me vitaminėn A, antioksiduese, e cila ėshtė tepėr e dobishme pėr sytė dhe lėkurėn. Gjithashtu, te peshku gjenden edhe vitaminat B2, B12, PP. Vetėm peshqit e dhjamtė janė tė pasur me omega 3, e cila ka acide yndyrore tė pangopura dhe mbron zemrėn nga sėmundjet kardiovaskulare, ndryshe nga dhjami i mishrave, i cili pėrmban acide yndyrore tė ngopura. Peshqit e dhjamtė kane 6 pėr qind lipide dhe midis tyre janė: ngjalat, sardelet, salmoni, toni etj. Peshqit gjysmė tė dhjamtė, si peshku shpatė, barbunji etj., kanė 2-6 pėr qind lipide, kurse ata pa dhjamė si koci, levreku etj., kanė mė pak se 2 pėr qind. Disa njerėz nuk e hanė lėkurėn e peshkut, edhe pse ajo ėshtė e payndyrshme, por ėshtė mjaft e pasur me omega 3.



Roli i acideve yndyrore omega-3 dhe 6 nė organizėm
Gjatė 15 viteve tė fundit janė bėrė ndryshime nė tipet e yndyrės qė ne konsumojmė. Nė veēanti, marrjet tona nė ushqime tė acideve omega-6 (drithėra dhe luledielli) dhe i acideve trans-yndyrore (ushqime tė skuqura dhe margarinė) janė rritur, ndėrsa marrjet tona tė yndyrave tė saturuara (gjalpė) dhe tė acideve yndyrore omega-3 (salmon dhe sardele) janė ulur. Ky ndryshim nė konsumin e acideve yndyrore mund tė luajė njė rol nė zhvillimin e alergjive te fėmijėt dhe nė rritjen e rrezikut pėr astmė. Prandaj marrja e acideve yndyrore omega-6 dhe trans-yndyrore duhet tė jetė nė minimum. Acidet yndyrore omega-3 janė tė pėrfshira nė uljen e sintezės sė leukotrieneve, nė frenimin e sintezės se prostaglandinave E2 dhe rregullimin e rritjes sė qelizave malinje. Acidet yndyrore omega-3 mund tė gjenden nė vajin e peshkut, te peshku dhe frutat e detit, soja, vaji i farave tė lirit dhe zarzavatet me gjethe. Nuk ka aq shumė rėndėsi sasia e acideve yndyrore omega-3 sesa raporti i acideve yndyrore omega-6 me omega-3. Acidet yndyrore omega-6 gjenden nė vajin vegjetal, margarinėn, majonezė dhe ushqimet e pėrpunuara me vaj. Ne duhet tė ushqehemi 4 deri 10 herė mė shumė me acide yndyrore omega-3 nė krahasim me acidet yndyrore omega-6.


15 Prill 2010

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Albania

Publikuar nga: Albania

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos