Shkencėtarėt zbulojnė elementin 117 tė Tabelės sė Mendelejevit

Autori i Lajmit: Redaksia

Moskė - Tashmė ėshtė realitet. Elementi kimik mė i ri tashmė ka zėnė vend nė tabelėn periodike tė elementeve kimike. Ai ėshtė elementi i 117, dhe ka zėnė vend nė radhėn e fundit tė tabelės sė Mendelejevit. Njė ekip ndėrkombėtar fizikanėsh konfirmon se ata kanė prodhuar elementin e 117, i cili nuk ka marrė ende njė emėr zyrtar. Ky ėshtė elementi i pestė qė shkencėtarėt kanė zbuluar nė dekadėn e shkuar. “Tė marra sė bashku kėto elemente zgjerojnė dijet tona pėr universin dhe sigurojnė teste tė rėndėsishme tė teorive bėrthamore”, - thotė fizikani i Universitetit “Vanderbilt”, Joe Hamilton, nė njė deklaratė qė kumtoi rezultatet e eksperimenteve tė tyre. Edhe pse kėto elemente konsiderohen “artificiale”, pra krijohen vetėm nė laboratore, disa kėrkues thonė se shanset qė ato mund tė gjenden nė natyrė janė shumė tė rralla. Njė mundėsi pėr tė gjetur gjurmė tė tilla elementesh janė mbetjet e pėrftuara nga pėrplasja e yjeve. Zbulimi i elementeve tė reja kėrkon njė histori mijėvjeēare. Por nė fillim tė shekullit XX shkencėtarėt arritėn tė eksploronin mė thellė nė pėrbėrjen e atomit dhe elemente tė reja u shfaqėn nė laborator ndėrsa kėrkuesit bombarduan elementet e njohura me neutronet apo pėrzierjet proton-neutron tė njohura si grimcat elementare “alfa”. Diēka tė tillė po pėrpiqet ti japė pėrgjigje dhe eksperimenti i CERN-it. Zbulimet mė interesante do tė jenė ato qė pritet mė pak tė ndodhin, apo qė janė tėrėsisht tė paparashikueshme. Megjithatė, njė copėz subatomike, teoricienėt janė tė bindur se ekziston. Ajo njihet me pseudonimin "Thėrrmija e Zotit" dhe mund tė na shpjegojė pėr shembull se pėrse lėnda ka masė dhe nė kėtė mėnyrė tė na ēojė nė njė shkallė mė tė thellė njohjeje tė teorisė sė forcave tė gravitetit. Nė nivelet e energjisė sė LHC-sė ka tė ngjarė qė tė regjistrohet edhe ekzistenca e parė e kėsaj thėrrmije. Teoricieni qė e mbėshtet mė fort ekzistencėn e saj ėshtė profesor Peter Higgs, i cili ka besim nė masėn 90% qė kjo copėz qė mban shkencėrisht emrin e tij do tė zbulohet. Por ky ėshtė vetėm njė nga zbulimet e mundshme qė LHC mund tė bėjė. Laboratorit kombėtar tė “Oak Ridge” iu desh mė shumė se njė vit pėr tė pastruar berkeliumin. Kėrkuesit nė laboratorin e rus tė Dubnas mė pas ndezėn jonet e kalciumit tė planifikuara pėr 150 ditė. Ajo ēka u pėrfitua: gjashtė atome tė elementit 117. Atomet ekzistonin mes 21 dhe 45 tė milionat e njė sekondi. Duke qenė se bėnin lėvizje tė pakontrolluar, provat mjaftuan pėr tė deklaruar ekzistencėn e tyre dhe pėr ta quajtur “zbulim”. Me kėtė eksperiment fizikanėt mbushėn vendin bosh tė tabelės sė Mendelejevit (vendin bosh mes elementėve 116 dhe 118). Zbulimi i kėtij elementi i hap rrugėn dhe gjetjes sė kombinimeve tė elementėve 119 dhe 120. Dr. Roberto thotė se tashmė ekipi i kėrkimit ėshtė duke pėrcaktuar karakteristikat e detajuara tė elementit 117, ndėrsa rezultatet e zbulimit do tė bėhen publike nė rubrikėn e gazetės shkencore “Physical Revieė Letters”.

Ky lajm ėshtė publikuar: 09/04/2010

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Ballkan

Publikuar nga: Ballkan

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos